Palangos pulsas

Stintų šventės proga – italo menininko Mondo Scara dovana Palangai

Stintų šventė, kiekvieną vasarį į Palangą priviliojanti minias pramogautojų, įkvepia ir užsienio menininkus – italas Daniele Serantoni, prisistatantis kūrybiniu slapyvardžiu Mondo Scara, šios šventės proga kurortui ruošia dovaną – paties sukurtą įspūdingo dydžio menišką žuvį.
Palangai skirta dovana pagaminta iš vario, plieno ir aliuminio. Būtent šios medžiagos pasirinktos ne atsitiktinai. „Tai yra metalai, kurie pristato mano darbo stilių bei žmonių, kurie didžiuojasi savo kilme, jėgą. Skirtingų spalvų plastikas simbolizuoja jūrą, saulę, smėlį, sniegą bei šių žmonių troškimą gyventi, kaip gyvena žuvis jūroje“, – sakė 36 metų menininkas M. Scara.
Mintis Stintų šventės proga įteikti Palangai dovaną menininkui kilo prieš keletą metų, kuomet 2013-aisiais su grupe bičiulių jis keliavo po Lietuvą, ir šios kelionės metu viešėjo Palangoje. Iš Castel Bolognese miesto kilęs M. Scara susižavėjo didžiausiu šalies kurortu.
Savo kūrinį menininkas į Palangą atgabens pats ir miesto viešajai bibliotekai perduos Stintų šventės metu – vasario 13 d. Šią italo dovaną kiekvienas norintis galės pamatyti Palangos viešosios bibliotekos fojė, 3 aukšte.
Jau po dviejų savaičių, vasario 13 d., į Stintų šventę visus sukviesianti Palanga taip pat neliks skolinga – visą dieną pramogautojams dovanos šventinę nuotaiką, liaudišką muziką, gausybę žvejiškų atrakcijų ir be abejonės kvies vaišintis įvairiais būdais paruoštą stinta. O kad nepritrūktų lauktuvių likusiems namuose, Stintų šventėje šurmuliuos ir kermošius, kurio metu bus galima įsigyti liaudies meistrų sukurtų įvairiausių dirbinių.
Palangos m. sav. inf.

Palangos oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėse – pokyčiai

Po aikštelių modernizacijos čia atsiras automatinė automobilių valstybinių numerių nuskaitymo sistema su mokėjimo kasomis, papildoma vaizdo stebėjimo sistema, LED šviestuvai. Taip pat aikštelėse keičiama automobilių stovėjimo tvarka.
Viena iš keleivių laukiančių naujovių – nemokamas stovėjimas. Aikštelėje šalia keleivių terminalo bus galima kartą per parą 10 minučių stovėti nemokamai – taip sudaroma galimybė patogiai išlydėti ar pasitikti artimuosius, skrendančius per Palangos oro uostą. Užtrukus ilgiau negu 10 minučių, teks susimokėti 1 eurą – tiek kainuos pusvalandžio stovėjimas.
Nuo šiol automobilių stovėjimas prie Palangos oro uosto bus kontroliuojamas nuskaitant jų valstybinius numerius įvažiuojant ir išvažiuojant. Taip pat atsiras galimybė už stovėjimą susimokėti grynaisiais pinigais naujose automatinėse mokėjimo kasose su monetų ir banknotų recirkuliacine sistema. Keleivių saugumui užtikrinti prie įvažiavimų ir išvažiavimų bei perėjos per Liepojos plentą įrengtas modernus LED tipo apšvietimas.
Rekonstravus trumpalaikio ir ilgalaikio automobilių stovėjimo aikšteles buvo įrengtos dvi papildomos stovėjimo vietos žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Po modernizacijos Palangos oro uosto keleivių terminalo prieigose bus užtikrintas efektyviausias transporto srauto valdymas – specialiajam transportui įrengta RFID kortelių sistema, o viešojo bei aptarnaujančio transporto patekimas prie terminalo bus reguliuojamas specialiais aukščio jutikliais.

Knygos apie Antaną Mončių pristatymas Vilniuje

Knygos „Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“ pristatymas įvyks Vytauto Kasiulio muziejuje (A. Goštauto g., 1, Vilnius) vasario 4 d., 16 val.
Knyga parengta vadovaujantis Antano Mončio namų-muziejaus, esančio Palangoje, archyve saugomu dokumentiniu paveldu ir nuotraukomis. Susirašinėjimai, kurių didelė dalis pateikiama šioje knygoje, apima 1949–1993 m., o adresatų gyvenamosios vietos geografija labai plati: Lietuva, JAV, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Belgija, Lenkija, Šveicarija, Australija.
Knygoje publikuojami geriausiai A. Mončio kūrybos kelią atskleidžiantys laiškai – nuo pirmųjų žingsnių emigracijoje, Freiburgo dailės ir amatų mokykloje iki pripažinimo užsienyje bei Lietuvoje. Leidinyje pateikiamos svarbiausios A. Mončio gyvenimo ir kūrybos datos, padėsiančios skaitytojui iš laiškuose atsispindinčių įvykių fragmentų geriau susidaryti bendrą vaizdą, ir išsamus Giedrės Asin Marco įvadinis straipsnis.
Iš A. Mončio susirašinėjimo galima atsekti įvairias sąsajas: jo ryšius su tautiečiais emigracijoje, o vėliau ir su tėvynainiais Lietuvoje, ypač po valstybės nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, kai, atsivėrus geležinei užtvarai, Lietuva „atrado“ šio skulptoriaus kūrybą. Svarbią korespondencijos dalį sudaro su A. Mončio kūrinių grįžimu į tėvynę ir namų-muziejaus Palangoje įsteigimu susijęs susirašinėjimas.
A. Mončio laiškai šeimai, bičiuliams, menininkams, kultūros ir visuomenės veikėjams, valdžios įstaigoms, taip pat skulptoriui siųsti laiškai rašyti ne tik lietuvių, bet ir prancūzų, anglų, vokiečių kalbomis ir net žemaitiškai.

Palangos mieste mokyklos išlaikomos palyginti taupiai

Klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Šalyje yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka daugiau kaip 80 kv. m ploto. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė atskleidė, kad optimizavus mokyklų infrastruktūrą, būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt net pakelti mokytojų atlyginimus.
Palangos mieste vienam moksleiviui išlaikyti, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2014 m. buvo skiriama 2049 eurai. Ši suma buvo 11 proc. mažesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį.
„Vienam Palangos miesto moksleiviui teko 14 kv. m bendro mokyklų ploto (tiek pat, kiek ir šalies vidurkis) bei 8 kv. m klasių ploto (šalies vidurkis 5 kv. m). Mažiau perteklinio ploto reiškia, kad mažiau lėšų paleidžiama per kaminą“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Daugelyje šalies mokyklų vienam moksleiviui tenka mažiau kaip 15 kvadratinių metrų, tačiau yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka 80, 100 ir daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto. Net ir klasių plotas ne visur išnaudojamas efektyviai. Kai kuriose tos pačios savivaldybės mokyklose klasės plotas, tenkantis mokiniui, skiriasi daugiau kaip 20 kartų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimai rodo, kad jei mokyklos būtų pertvarkytos, atsisakyta nereikalingų patalpų, sujungiamos ištuštėjusios ugdymo įstaigos, kai kuriose savivaldybėse būtų sutaupyta net iki 3 mln. eurų per metus, visos šalies mastu – net 20 mln. eurų.
Vieno moksleivio ugdymas pigiausiai atsieina didžiuosiuose miestuose. Tačiau didžiuliai skirtumai egzistuoja net ir tarp panašų moksleivių skaičių turinčių savivaldybių. Išskirtinė yra Neringos savivaldybė, kur 2014 m. vieno mokinio ugdymui, skaičiuojant su mokyklos išlaikymui skiriamomis lėšomis, buvo skiriama 5099 eurai. Apie 3000 eurų vienam moksleiviui buvo skirta Joniškio r., Elektrėnuose ir Zarasų r. Tačiau panašų moksleivių skaičių turinčiose Kretingos r., Visagine, Raseinių r. savivaldybėse vieno moksleivio ugdymas kainuoja beveik perpus mažiau – iki 1800 eurų per metus.
Asta Narmontė
Komunikacijos vadovė
Lietuvos laisvosios rinkos institutas