Palangos „Pušynas“ sėkmingai įsijungė į RKL ir planuoja plėtrą su daugiau paslaugų

Nuo šių metų pradžios, daugiau kaip 50 metų Palangoje gyvavęs poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ iš Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo perėjo į Sveikatos apsaugos ministerijos ir tapo vienos iš didžiausių Vakarų Lietuvoje Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) dalimi ir dabar vadinasi RKL Palangos reabilitacijos filialas „Pušynas“.

„Labai džiaugiuosi, kad įstaigos perėjimas buvo labai sklandus. Pavyko suderinti visų – ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijos, ir „Pušyno“ bei Palangos – interesus. Buvo išsaugotos visos darbo vietos. Atvirai pasakius, net pats netikėjau, kad viskas taip sklandžiai įvyks“, – RKL direktorius Darius Steponkus sakė „Lietuvos pajūriui“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui.

Anot jo, RKL bendruomenė su džiaugsmu sutiko naujo filialo atsiradimą įstaigos struktūroje ir dabar pacientams bus galima teikti vientisą paslaugų paketą – nuo ligos diagnozavimo iki visiško sveikatos atstatymo po operacijos ar gydymo, įtraukiant reabilitaciją.

Dabar „Pušyne“ veikia šeši reabilitacijos profiliai, šis reabilitacijos centras yra vienintelis Lietuvoje, kuris priima pacientus, turinčius regėjimo negalią.

„Jokių paslaugų neatsisakėme. Į „Pušyną“ atėjus Juditai Daratienei, labai patyrusiai naujajai „Pušyno“ medicinos vadovei, labiau išsiplėtė ligonių su stuburo patologijomis reabilitacija. Sparčią „Pušyno“ plėtrą riboja tik patalpų stygius“, – pasakojo D. Steponkus.

Anot jo, nors „Pušynas“ ir iki šiol puikiai veikė, būtina jį plėsti ir modernizuoti. 

„Planuojame plėsti teikiamų paslaugų spektrą, išlaikydami dabar esamas stipriąsias „Pušyno“ sritis kaip kardiologija ir oftalmologija, tačiau ateityje adaptuosime jas prie mūsų įstaigos teikiamų paslaugų. Generuojame didelius pacientų srautus su judėjimo aparato, ortopedijos, stuburo patologija, paslaugas čia turėtų gauti ir sergantys sąnarių, plaučių ligomis bei pacientai po intervencinės radiologijos procedūrų ir gydymo, kuri mūsų ligoninėje yra bene stipriausiai išvystyta šalyje“, – sakė D. Steponkus.

Ateityje planuojama plėsti paslaugų spektrą ir svarbiausia – jį adaptuoti prie tų medicininių paslaugų, kurios yra labiausiai išplėtotos Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Palangoje veikiančiame reabilitacijos centre norima didesnį dėmesį skirti kardiologijai, atramos aparato, sąnarių ligoms, pulmonologijai, čia būtų reabilituojami ir ligoniai po protezavimo operacijų.

Taip pat čia turėtų atsirasti vietų ir nišinei sričiai – pacientams po intervencinės radiologijos procedūrų ir gydymo.

J. Daratienė „Lietuvos pajūriui“ sakė, kad „Pušyno“ laukia dideli pokyčiai, ir tik į gerąją pusę. 

„Džiaugiamės patekę į puikų Respublikinės Klaipėdos ligoninės kolektyvą, jaučiame jų palaikymą pertvarkos laikotarpiu. Norime plėsti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugas. Matau didesnį ambulatorinės reabilitacijos paslaugų poreikį. Mūsų reabilitacijos centras yra puikioje vietoje, galėtumėme suteikti daugiau kokybiškų ambulatorinės reabilitacijos paslaugų Palangos miesto gyventojams, ir ne tik. Netrukus esame numatę teikti haloterapijos paslaugas“, – sakė J. Daratienė.

Anot jos, planuojama įsteigti du naujus medicininės reabilitacijos profilius: neurologinės ir kvėpavimo sistemos ligų reabilitacijos. 

J. Daratienei „Pušyne“ talkins ir žinomas pajūrio reabilitologas Saulius Mikutis.

Iki šiol „Pušynui“ vadovavęs Tomas Julius Žulkus sakė „Lietuvos pajūriui“, kad jo funkcijos, „Pušyną“ perėmus Sveikatos apsaugos ministerijai, iš esmės nepasikeitė.

„Tik dalis atsakomybės nuo mano pečių nukrito – daug dalykų daroma centralizuotai. Kol kas pereinamasis laikotarpis – labai sklandus, nors tenka įsisavinti visai naujus dalykus. Pavyzdžiui, VRM pavaldume mes turėjome net septynias skirtingas kompiuterines programas įvairioms funkcijoms, dabar turėsime vieną, ir, vadybine prasme, tai labai gerai“, – sakė T. J. Žulkus.

Kaip ir iki šiol, į „Pušyną“ reabilitacijai atvyks Vidaus reikalų sistemos pareigūnai, taipogi vadinamieji komerciniai pacientai, galintys mokėti iš savo kišenės, kuomet tokių paslaugų neapmoka Valstybinės ligonių kasos.

O RKL planuose – ir naujas „antras Pušynas“, nes sanatorija kol kas stokoja vietos visiems numatytiems tikslams realizuoti.

„Jau yra paruoštas „Pušyno“ papildomo korpuso statybos projektas – jis iškils ten, kur dabar yra garažai, tad netrukus bus galima pasiraitoti rankoves ir kibti į statybas“, – atskleidė D. Steponkus.

„Norime tapti vienu geriausių reabilitacijos centrų šalyje“, – „Lietuvos pajūriui“ pabrėžė J. Daratienė.

„Lietuvos pajūris“ primena, kad Vidaus reikalų ministerijai 2021 metais paskelbus apie „Pušyno“ privatizaciją, už jo išlikimą stojo kovoti ir Palangos miesto valdžia, įstaigos ir kurorto bendruomenė, net valstybinės institucijos – VRM planų buvo atsisakyta, o centras buvo perduotas Sveikatos apsaugos ministerijai.

Tuo džiaugiasi ir RKL vadovas D. Steponkus: „Tai atitinka visų interesus ir tai, kad „Pušyną“ visų bendromis jėgomis pavyko išlaikyti medicininei reabilitacijai ir sveikatingumui, man yra labai smagu. Tikiu, kad „Pušynas“, kaip Respublikinės Klaipėdos ligoninės dalis, taps dar labiau žinomas ir vertinamas.“

Ketinama „Pušyne“ plėsti ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, kad jomis galėtų pasinaudoti kuo daugiau vietos gyventojų palangiškių. Galutinis visų paslaugų sąrašas dar modeliuojamas.

Nuotraukose:

  Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus

 Judita Daratienė, „Pušyno“ medicinos vadovė

Tomas Julius Žulkus jau daug metų vadovavo „Pušynui“ iki jo perėmimo į RKL pavaldumą