Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė: „Situacija – neįprasta, bet laiku atlikti „namų darbai“ guodžia“

Linas JEGELEVIČIUS

Bloga žinia, kad šilumos kaina Palangoje, kaip ir visose kitose šalies savivaldybėse ir pasaulyje, kurorto gyventojams šią žiemą didės. Tačiau gera žinia, kad jos didėjimas nebus toks skaudus, kaip savivaldybėms, kurių šilumos ūkį valdo privatininkai arba tose, kur šilumai pagaminti daugiausiai naudojamos dujos, o ne biokuras. 

Laimei, Palangos miesto savivaldybė dar 2016 metais iš privatininko, UAB „Litesko“, perėmusi miesto šildymą į savo rankas, laiku padarė „namų darbus“ – pastatė antrą biokuro katilą. 

„Per metus biokuro kaina padidėjo dvigubai ir vasarą buvome gąsdinami, kad biokuro neužteks. Dabar yra kainos kritimas ir biokuro užtenka. Tikimės, kad bus šilta žiema ir mes mažiau naudosime dujų ir  vartotojai mokės mažiau už šildymą,“ – „Palangos tiltui“ sakė Giedrė Juršėnė, UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė.

–Esant energetikos krizei, ko šį šildymo sezoną tikėtis palangiškiams?
–Mūsų situacija yra nė kuo ne blogesnė nei kitose savivaldybėse. Visų šalies savivaldybių šilumos įmonės susidūrė su tais pačiais iššūkiais – rekordinėmis energetinių resursų kainomis. Didžioji dalis šalies šilumos tiekimo įmonių buvo priverstos skolintis iš bankų veiklai užtikrinti.

Tiesa, ir dujų, ir biokuro kaina pastaruoju metu truputį sumažėjo. Tai jau atsispindės gyventojų sąskaitose už šildymą sausį ir vasarį.

Primenu, kad šiuo metu Palangoje turime du biokuro katilus – 5 ir 6 MWh., ir apie 85 procentus visos šilumos pagaminame naudodami biokurą. Likusį 15 proc. – su dujomis.

 Anksčiau, šilumos ūkį Palangoje valdant „Litesko“, šis santykis buvo kitoks – naudojant dujas buvo pagaminama net 60 proc. šilumos, ir tik 40 proc. – naudojant biokurą. Jei nebūtume pasistatę antrojo biokuro katilo, palangiškiai už šildymą šiandien mokėtų daugiau. Taigi, pasistatę antrąjį biokuro katilą, išvengėme radikalaus šilumos brangimo. 

Siekdami sumažinti gyventojų patiriamus šilumos praradimo trasose nuostolius, perėmę įmonę iš „Litesko“, renovavome ir nemažą dalį šilumos trasų. Taip siekiame mažinti nuostolius šilumos tiekimo tinkluose. 

Kokia bus šilumos kaina, kaip ji kis, priklausys nuo pasaulinių tendencijų tiek biokuro kainos, tiek ir dujų kainos. Šiems procesams Savivaldybė negali daryti įtakos, tačiau Vyriausybė yra paskelbusi atitinkamus teisės aktus – sunkiau besiverčiantys gyventojai gali kreiptis kompensacijų už šildymą nustatyta tvarka. 

Be to, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, VERT, rugsėjį pakeitė šilumos kainų skaičiavimo metodiką. Kalbant trumpai, ji leido į kainą greičiau įtraukti energetikos resursų brangimą ar pigimą.

Tokiu būdu, pavyzdžiui, lapkričio mėnesio kainą mes skaičiuojame spalio pabaigoje. Tai leidžia šilumos tiekėjams greičiau reaguoti į esančią kainų situacijų dujų ir biokuro rinkose. Vadinasi, ir vartotojas greičiau pastebės pokyčius sąskaitose. 

Taipogi, šilumos kainą apsprendžia ir faktinis suvartotos šilumos kiekis. Kitais žodžiais tariant, jeigu žiema bus šilta, šilumos tieksime mažiau, jei šalta – daugiau.

Mūsų tikslas nėra pelnas. Mums svarbiausia – teikti kokybišką paslaugą vartotojams bei padengti pačių patiriamas išlaidas. Iš „Litesko“ perėmėme tikrai prastos būklės šilumos ūkį, tad džiaugiamės, kad galime investuoti į jo atnaujinimą.

–„Palangos tiltas“ jau skelbė Savivaldybės informaciją, kad per šių metų pirmus dešimt mėnesių asmenų, kurie kreipėsi kompensacijų šildymui, skaičius Palangoje išaugo 23.6% palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. O kiek jūsų įmonė turi skolininkų ir nemokių klientų?

–Palanga tuo atžvilgiu yra išskirtinė. Čia yra labai mažai nemokių klientų ar vėluojančiųjų atsiskaityti. Mūsų beviltiškos skolos sudaro apie vieną procentą nuo visų mūsų metinių pajamų. Tai – labai mažai. Kitose savivaldybėse šis rodiklis – didesnis. Palangiškiai – drausmingi mokėtojai, Palangoje būdingas tam tikras sezoniškumas mokėjimams. Skolų beveik nelieka liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kuomet dalis palangiškių gauna papildomų pajamų iš individualios veiklos.

–Kodėl šiluminės trasos Jūratės gatvėje keičiamos prasidėjus žiemai, o ne anksčiau?

–Dažnai tenka išgirsti šį klausimą (šypsosi). Atsakymas – paprastas: savo šilumos tinklų infrastruktūros gerinimo darbus turime derinti prie bendrojo Palangos plėtros plano, kitų vykstančių projektų. Šiuo atveju, savo darbus derinome su kylančiu Palangos jaunimo užimtumo ir savanorystės centru prie savivaldybės. 

Vykdomi darbai Jūratės gatvėje – ne be iššūkių. Tai – judri gatvė, joje – privatūs namai.  Prašome gyventojų supratimo. Jūratės gatvėje į mažesnio skersmens bei patikimesnius yra keičiami vamzdynai, kuriais šiluma aprūpinama visa centrinė miesto dalis bei senamiestis. Senieji vamzdynai buvo ne tik nusidėvėję ir prastai izoliuoti, bet ir per didelio skersmens, tad trasose buvo patiriami dideli šilumos energijos nuostoliai. Naujieji vamzdžiai yra optimalaus skersmens, bekanaliai, iš anksto izoliuoti pramoniniu būdu. Tai padės ne tik sumažinti šilumos nuostolius, bet ir padidins magistralinės šilumos trasos patikimumą.

Šio projekto vertė – per 0,5  mln. eurų. Darbus baigti ir šilumos tiekimą iš rajoninės katilinės atstatyti planuojama iki Kalėdų. Šiuo metu, kol vyksta trasų keitimo darbai, šilumą vakarinės miesto dalies gyventojams gamina dvi mobilios katilinės.

Antruoju darbų etapu kitąmet planuojama pakeisti apie 400 metrų ilgio šilumos vamzdynus Ganyklų bei Malūno gatvėse. Tai jau planuojame padaryti naujaisiais metais.

–Ar šildymo sezono startas sėkmingas?

–Kol kas didelių nusiskundimų neturime.  Šiluma buvo paleista visuose mūsų prižiūrimuose namuose – didesnių bėdų kol kas nefiksavome.

 Kaip vadinu, tų kasdieninių nusiskundimų, būdingų kiekvienam naujam šildymo sezonui, sulaukėme ir šįkart – nešyla radiatoriai, per karšta, bute šalta. Norėtume priminti, kad temperatūra patalpose reiktų matuoti termometrais, o ne liečiant radiatorius. Kai temperatatūra lauke yra virš + 12 laipsnių šilumos punktai netiekia šilumos energijos į šildymo sistemą ir radiatoriai nešyla, bet patalpose bus šilta.

–Kokius darbus, ruošdamiesi naujam šildymo sezonui, atlikote vasarą?

–Galime pasidžiaugti, kad naująjį šildymo sezoną pasitinkame atlikę visus suplanuotus einamuosius remontus. Laimei,  didelių avarijų kol kas nebuvo. 

–Ar karas, įtempta politinė padėtis nepakoreguos „Palangos šilumos tinklų“ tvarumo ir žaliosios energetikos krypčių?

–Vykdant Europos Sąjungos žaliąsias direktyvas, prie jų turės prisitaikyti ir Lietuva, ir Palanga.

Taip, ir su jomis ateina nauji iššūkiai. Įgyvendinant europines direktyvas, Lietuva jau netolimoje ateityje, energetine prasme, turės tapti žalia – naudoti geoterminius vandenis, vandenilį, šilumos siurblius šilumai gaminti. Šios technologijos dar vystomos, skamba ne itin įprastai, bet tai – mūsų ateitis. Jai jau dabar turime ruoštis ir Palangoje.

Tačiau šiandien, siekiant pagaminti šilumos už patrauklią kainą mažiausia žala gamtai, biokuras išlieka svarbiausias. Ypač tokioms mažoms įmonėms kaip mūsų. Be to, Lietuva pati gaminasi biokurą, tad ir dėl to jo kaina yra santykinai mažesnė.

Mūsų tikslas anksčiau ar vėliau – atsisakyti dujų šildant Palangą. Mes jau galvojame apie trečiojo biokuro katilo Palangoje statybą. Tačiau ateityje reikės atsisakyti ir biokuro ir pereiti prie jau minėtų energetinių šaltinių.

„Palangos šilumos tinklai“ – už darną ir tvarumą.

–Ar prie „Palangos šilumos tinklų“ šiemet prisijungė naujų šilumos vartotojų?

–Taip. Palanga, neabejotinai, yra ta savivaldybė, kurioje yra sparčiai vystoma daug naujų infrastruktūros ir nekilnojamo turto projektų. Dalis jų tapo ar tampa mūsų vartotojais. 

Palangoje jau yra renovuota maždaug pusė visų daugiabučių – kurorte renovacija vyksta labai sparčiai.  Gyventojams šilumos sąskaitos tokiu būdu sumažėjo nuo 30 iki 50 procentų – tačiau naujų vartotojų prisijungimas leidžia mūsų įmonei išlaikyti parduodamos šilumos kiekius. 

Planuojame, kad naujais metais mūsų šildomų pastatų suminis plotas mieste padidės apie septynis procentus.

Kuo daugiau vartotojų prisijungia prie centralizuotų šilumos tinklų, tuo stabilesnes šilumos kainas galime išlaikyti.