Palangos TIC direktorė Rasa Kmitienė: „Palangos svečias yra pasikeitęs. Užsieniečiai šią vasarą sudarė tik 10-15 procentų“

Palangos tiltas, 2021-09-12
Peržiūrėta
444
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mindaugo Milinio nuotr.
Mindaugo Milinio nuotr.

Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė sako, kad per dvejas pandemines vasaras kurorto svečias pasikeitė. Jos teigimu, daugėja jaunų šeimų, kurios kurorte, jei turi tokią galimybę, dirba nuotoliniu būdu. 

Tuo metu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pasakojo, kad verslininkams teko susipažinti su lietuviais, kurie ankstesniais metais poilsiaudavo užsienyje, kelionėse „viskas įskaičiuota“, rašo delfi.lt žurnalistas Edgaras Savickas.

Sezonas tęsiasi ilgiau

 Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję beveik 0,5 mln. turistų, arba 75 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apgyvendinta keturis kartus, gegužę – 2,7 karto, o birželį – beveik trečdaliu daugiau turistų. 

Per praėjusį pusmetį apgyvendinimo įstaigose Lietuvoje iš viso apsistojo 615 tūkst. žmonių, iš jų 504 tūkst. – Lietuvos gyventojai. 

2020 metų birželį šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 207 tūkst. turistų. Liepa ir rugpjūtis viešbučiams pernai buvo dar sėkmingesni mėnesiai, o daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2019 metų rugpjūtį – priėmė beveik 550 tūkst. svečių.

 R. Kmitienė „Delfi“ sakė, kad pastaraisiais metais dėl COVID-19 ir karantinų sezoniškumas kurortuose yra išsikraipęs.

 „Tačiau lyginant su 2019 metais, turizmo sezonas ilgėja. Galima sakyti, kad skirstome ne „sezonas“ ir „ne sezonas“, bet naudojame sąvokas „aktyvusis turizmo laikotarpis“ ir „pasyvusis turizmo laikotarpis“. Galėtume drąsiai teigti, kad yra 6 mėnesiai aktyviojo ir 6 pasyviojo, bet tai nereiškia, kad tuomet visiškai nevyksta turizmo veikla. Yra svečių atvykimas, užsiėmimai įvairiomis veiklomis, jėgų atstatymas, sveikatinimo procedūros“, – pasakojo ji. Rasa Kmitienė.

 Pašnekovė dėstė, kad rugsėjį vasarą Palangoje dar nepasibaigusi.

 „Tačiau apie šiuos metus jau galima pasakyti, kad jie buvo geresni turistų iš užsienio prasme. Taip, daugiausiai, kaip ir pernai, buvo lietuvių, o liepos pradžioje pasirodė svečių iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos. Tačiau jų buvo nedaug, apie 10–15 proc. Pandeminė situacija privertė šiek tiek kitaip pažiūrėti į savo darbą, labiau išanalizuoti lietuvį turistą, kuris atvyksta į Palangos ir visos Lietuvos pajūrį – kokie jų lūkesčiai, norai, poreikiai. Tai pareikalavo kūrybingumo. Galvojame, kad pernai pradėti darbai davė rezultatą“, – sakė R. Kmitienė ir pridūrė, jog iki pandemijos turistai iš užsienio sudarydavo 50 ir daugiau proc.

Pašnekovė tikėjosi, kad valstybių sienos keliautojams laisvai atvertos bus kuo greičiau.

 „Jos ir dabar jau atvertos su tam tikromis išlygomis. Galima keliauti naudojantis izoliacija, su skiepų pasais, kitais būdais. Tikimės, įžvelgiame tendencijas, o kaip bus, matysime, kai kitas sezonas ateis. Šiuo metu, pagal tai, kas užeina pas mus turizmo centrą, Palangos svečias yra tikrai pasikeitęs. Didžiąja dalimi tai jaunos šeimos, kurios pandeminiu laikotarpiu, jei turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu, rinkosi Palangos kurortą kaip „darbostogų“ destinacija, vieta, kur galima dirbti nuotoliniu būdu, o vakarais atgauti jėgas, kitiems šeimos nariams tiesiog gyventi gryname ore“, – sakė ji. 

Laukia sugrįžtant

I.Valaitienė sakė, kad šią vasarą lietuviai tikrai atsvėrė užsienio turistų stoką. 

„Ankstesniais metais, kai neturėjome pandemijos, santykis buvo visai kitas, lietuviai nebuvo tiek pamėgę, „negarbino“ vietinio turizmo. Tai geroji pandemijos pusė, kad atrado jį. Mums nesvarbu, iš ko tas užimtumas, kas tie poilsiautojai. Mums svarbu rezultatas. Tiek šią, tiek praėjusią vasarą pažinome tą lietuvaitį, kuris ankstesniais metais poilsiaudavo užsienyje, kelionėse „viskas įskaičiuota“. Jautėsi tai, kad jie įpratę gauti daug paslaugų, kurios įskaičiuotos į bendrą kainą. Tai natūralus poreikis ir požiūris žmonių, kurie keliauja užsienyje. Buvo toks perėjimas. Tačiau nieko blogo negalime pasakyti, viskas tvarkoje, džiaugiamės, kad lietuvaičiai atrado Lietuvos kurortus“, – sakė ji. 

I.Valaitienė aiškino, kad Palanga yra pasiruošusi priimti bet kokį poilsiautojų segmentą.

 „Kiekvienas objektas ir prekės ženklas turi savo klientą, savo segmentą. Vieni orientuojasi į jaunesnę auditoriją, kiti į šeimas su vaikais. Tai priklauso nuo to, kaip išpuoselėta ir pritaikyta jų infrastruktūra. Palangos kurortas turi visus segmentus, nes apgyvendinimo pasiūla labai didele. Pradedant viešbučiais, baigiant kotedžais, vilomis. Išskirti vieno negalime – kurortas draugiškas visiems. Pavyzdžiui, atvažiuoja ir su gyvūnais“, – sakė ji. 

Vis dėlto, pašnekovė pripažino, kad laukia pandemijos pabaigos ir sugrįžtančių užsienio turistų. „Tiesiog tada greičiau užsipildysime“, – paaiškino ji. 

Delfi.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė sako, kad per dvejas pandemines vasaras kurorto svečias pasikeitė. Jos teigimu, daugėja jaunų šeimų, kurios kurorte, jei turi tokią galimybę, dirba nuotoliniu būdu. Tuo metu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pasakojo, kad verslininkams teko susipažinti su lietuviais, kurie ankstesniais metais...


Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo...


Pasibaigus Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo išrinktų į Seimą kandidatų duomenis ir sudarė statistinių Seimo nario ir Seimo narės portretus. VRK duomenimis, Seimo nario mandatus iškovojo 103 vyrai ir 38 moterys. Todėl remiantis dar vasarą būsimų Seimo narių pateiktais duomenimis buvo sudaryti statistiniai Seimo nario ir Seimo narės portretai.


Vakar, spalio 30 d., įvyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Tarybos posėdis. Jame, be kita ko, buvo sutarta su posėdyje dalyvavusiu Finansų ministru Viliumi Šapoka, kad nuo kitų metų šalies savivaldybėms teks 70 procentų savivaldybėje surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Iki šiol proporcija buvo 50 ir 50 procentų.


Buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ teritorijoje Palangoje trečiadienį pradėti geologiniai tyrimai, kuriais siekiama parinkti konstrukcinius sprendinius čia projektuojamiems poilsio namams ir taip išsaugoti sklype net 40 procentų daugiau želdinių ploto, nei anksčiau buvo suderinta su miesto savivaldybe.


Lietuvos naujųjų laikų politikos patriarchas Vytautas Landsbergis laukia gegužės, kada baigs europarlamentaro kadenciją Europos Parlamente. „O tada jau būsiu dažnas svečias Palangoje – jos pakraštyje, Nemirsetoje, renčiu namuką“, – prisipažino. Į pastabą, kad, renovavus kurorte Vasaros estradą, galėsiąs visus lepinti M. K. Čiurlionio rečitaliais, profesorius...


Vasarą rankomis trina ne tik prekybininkai, bet ir dviračių nuomotojai. Anot jų, žmonės itin aktyviai leidžia laisvalaikį, negailėdami pinigų pramogoms bei pasivažinėjimams dviračiu ar velomobiliu. O dviračius dažniausiai nuomojasi užsieniečiai, ypač rusai.


„Kalbant apie kultūros vertybių būklę Palangoje, derėtų pasakyti, jog, palyginti su kitomis savivaldybėmis, situacija pas mus gana gera, – sakė paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. – Didžiosios daugumos objektų būklė yra gera arba patenkinama, ir tik dešimties procentų – bloga“.


Lygiai prieš dešimt metų sudegęs Palangos kurhauzas netrukus pakils naujam gyvenimui.  Dar pavasarį šis brūzgynais apaugęs kampas su apgriuvusiu ir degėsiais nusidriekusiu pastatu J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankirtoje atrodė lyg iš siaubo filmo. Per tris mėnesius ši vieta gerokai pasikeitė. Nors teritorija apjuosta aukšta medine tvora...


Vasaros metu Palangoje darbo netrūko – buvo gausu darbo skelbimų, siūlančių darbą įvairių specialybių darbuotojams: viešbučio administratorėms, kavinių bei barų padavėjoms, virėjoms, pardavėjoms-konsultantėms, įvairaus profilio statybininkams. Darbo biržos duomenimis, vasarą nedarbas mieste sumažėjo 10 procentų, tačiau artėjanti žiema nedžiugina.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius