Parengta krantotvarkos programa iki 2032-ųjų: krantai bus pildomi smėliu, įrengiami takai

Palangos tiltas, 2023-03-15
Peržiūrėta
1164
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Paplūdimys Palangoje / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.
Paplūdimys Palangoje / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.

Lietuvos pajūrio krantai ir toliau bus pildomi smėliu, stiprinami iš žabų supintomis tvorelėmis – šios ir kitos priemonės numatytos krantotvarkos programoje, kuri apima laikotarpį iki 2032-ųjų.

Programoje išskirti jautriausi kranto ruožai, kuriuos siūloma tvarkyti prioriteto tvarka – tai šiaurinė Šventosios, Palangos rekreacinė zona, Pajūrio regioninio parko šiaurinė ir pietinės zonos, Klaipėdos rekreacinė zona. Kuršių nerijos krantas visas priskiriamas prioritetiniam ruožui. 

Aplinkos ministerijos teigimu, problemiškiausi Lietuvos pajūrio ruožai susiję tiek su gamtiniais veiksniais, tiek su žmogaus vykdoma veikla, tarp kurių – Klaipėdos ir Šventosios uostai, Palangos tiltas. 

Pabrėžiama, kad Baltijos jūros kranto būklę lemia vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, sumažėjęs su pagrindinėmis vandens srovėmis atnešamas smėlio srautas, svarbus veiksnys ir žmogaus vykdoma veikla, turizmas.

Programos, kuriai dar turės pritarti Vyriausybė, projekte nurodoma, kad kasmetiniam krantotvarkos darbų finansavimui prireiks apie 130 tūkstančių eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Savivaldybės, siekiančios gauti paramą krantotvarkos priemonių įgyvendinimui, turės prisidėti ne mažiau kaip 30 proc. lėšų nuo prašomos sumos. 

Krantai neteko smėlio 

Siūloma Palangoje vidutiniškai tris kartus per metus smėliu papildyti šiauriau Palangos tilto esantį paplūdimį, panaudojant tilto aplinkoje ir Rąžės žiotyse iškastą smėlį, o prireikus – Šventosios uoste iškastą smėlį. Teritorijas tarp Palangos tilto ir Birutės kalno, taip pat Palangos tilto ir Rąžės upės žiočių papildyti atvežtiniu smėliu.

Periodiškai rekomenduojama pildyti smėliu pernai supiltą povandeninį pylimą ties pirmosios Melnragės paplūdimiu. 

Institucijos duomenimis, smėlio kiekio kaita Lietuvos paplūdimiuose 2014–2021 metų laikotarpiu buvo nevienoda. Didžiausi smėlio praradimai užfiksuoti prie Lietuvos ir Latvijos sienos ir pirmojoje Melnragėje. Daugiausia smėlio neteko Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai. 

Šiuo laikotarpiu hidrometeorologinė situacija buvo nepalanki krantams. Vyravusios šiltos žiemos, kurių metu krantai buvo be didesnio pašalo, sudarė sąlygas krantų ardymo procesams ištisus metus.

Pastebėtos ir kranto linijos traukimosi tendencijos. Didžiausi kranto atsitraukimo tempai užfiksuoti ties Lietuvos ir Latvijos siena, šiauriau Ošupio upelio, šiauriau Palangos. Didžiausias kranto linijos poslinkis į jūrą – pietinėje Šventosios dalyje bei ties Giruliais.

Anot ministerijos, mažiau nuostolių dėl audrų patyrė Kuršių nerija, čia 2014–2021 metų laikotarpiu Kuršių nerijos kopagūbryje susikaupė beveik vienas milijonas kubinių metrų smėlio. Tai jos vertinimu rodo, kad šiuo laikotarpiu Kuršių nerijoje kopagūbrio apsaugos ir jo atsinaujinimą skatinantys krantotvarkos darbai buvo itin efektyvūs. 

Pildymas smėliu, žabtvorių pynimas 

Dešimtmečio krantotvaros programoje numatyti prioritetai gamtinių procesų apsaugai, kranto zonų atstatymui ir kopagūbrio bei kopų atsinaujinimui ir apsaugai. 

Kaip teigiama projekte, gamtinių procesų apsauga taikoma siekiant išsaugoti natūralią kranto aplinką ir procesus. Ją įgyvendinant procesų nesistengiama suvaldyti, iš rizikos zonų atitraukiami žmonės, pastatai, infrastruktūra, gali būti įrengiami nukreipiamieji ar draudžiamieji ženklai. 

Anot ministerijos, kopagūbrio tvirtinimas sukuria sąlygas kauptis smėliui, natūraliai suformuoja klimato kaitos procesams atsparų apsauginį paplūdimio kopagūbrį, kuris kilus audrai apsaugos nuo vandens išsiliejimo į žemyną. 

Šakų klojiniai ne tik sudaro palankias sąlygas smėliui kauptis, bet ir apsaugo kopagūbrį nuo poilsiautojų rekreacinėse zonose, taip pat sulaiko žemyn slenkantį smėlį, ilgiau sulaiko drėgmę, tai padeda įsitvirtinti augalijai. 

Kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis, takų ir laiptų įrengimas, pramintų takų naikinimas, kaip skelbiama projekte, padeda reguliuoti lankytojų srautus, apsaugo kopagūbrį ir kopas. Įrengiant takus ir laiptus siūloma taikyti sprendimus, leidžiančius surinkti takus ne sezono metu ar audrų periodais. 

Kranto zonos atstatymas taikomas siekiant stabilizuoti krantą, mažinti bangų energiją, siekiant palaikyti ar atkurti rekreacines erdves paplūdimiuose. Ši krantotvarkos kryptis apima paplūdimio ir priekrantės papildymą smėliu. Pasak ministerijos, nuolatinis šių priemonių taikymas padeda išsaugoti kranto stabilumą ir rekreacinę erdvę nuo penkerių iki dešimties metų. 

BNS

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvos pajūrio krantai ir toliau bus pildomi smėliu, stiprinami iš žabų supintomis tvorelėmis – šios ir kitos priemonės numatytos krantotvarkos programoje, kuri apima laikotarpį iki 2032-ųjų.


Jonas Ilskis – kunigas, literatas, sovietinės valdžios politinis kalinys, tremtinys. Palangoje jo dirbta du kartus: pačioje tarnystės pradžioje (vikaru, gimnazijos kapelionu) ir Antrojo pasaulinio karo bei pokario laikotarpiu (klebonu, dekanu). Per kunigavimo Palangoje metus išvaikščioti takai takeliai, vedantys iš klebonijos į bažnyčią, pajūrį, parką, parapijos gyvenvietes, susipažinta ir...


Palanga pildys paplūdimius iš jūros iškastu smėliu

"Palangos tilto" informacija, 2019 11 25 | Rubrika: Miestas

Palanga rengiasi papildyti centrinius paplūdimius iš jūros iškastu smėliu. Iš viso planuojama platinti beveik 2,5 kilometro ilgio pajūrio atkarpą į abi puses nuo Palangos tilto.


The Duke of Edinburgh’s International Award yra pasaulyje pirmaujanti jaunimo nuo 14 metų iki 25 metų apdovanojimų programa, kurioje dalyvaudamas kiekvienas jaunas žmogus gali patirti daugybę nuotykių, susirasti draugų, atrasti savo užslėptus talentus, geriau pažinti save. Dalyvaudamas programoje galima išsikelti tobulėjimo tikslus ir suplanuoti veiklas. Baltijoje“ DofE...


Nuo seno jūra ir džiugina, ir maitina. Dauguma atostogų neįsivaizduoja be poilsio prie jūros, todėl vasaromis paplūdimiai būna pilni saulės spindulių gaudytojų. Tačiau kaskart atvykus jūros krantai bei kopagūbriai būna vis kitokie. Gal nežymiai pasikeitę, tačiau nuolat kintantys. Pokyčius stebi mokslininkai, analizuoja didesnius pokyčius ir ieško sprendimo būdų, bet šėlstančiai...


Palangiškiai turėjo galimybę mokytis piešti smėliu

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 06 20 | Rubrika: Miestas

Penktadienį Palangos miesto viešojoje bibliotekoje miesto gyventojai turėjo galimybę išmokti piešti smėliu, sužinoti, kas yra smėlio animacija ir terapija.


Artėjant Vėlinėms miesto kapinėse intensyviai triūsia Palangos komunalininkai – siekiant suteikti didesnį patogumą lankytojams, čia atnaujinami bei naujai klojami trinkelių takai.


Krantotvarkos specialistai: Palangos paplūdimiai smėliu maitinti ne veltui

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 10 | Rubrika: Miestas

Palangoje lankęsi krantotvarkos specialistai konstatavo – sprendimas paplūdimius maitinti smėliu visiškai pasiteisino. „Pradėjus šiuos darbus būta daug nuomonių, tarp jų ir tokių, neva smėlio atvežimas į paplūdimius tėra „pinigų plovimas“. Tačiau šiandien, kai vertiname rezultatus, niekas nebereiškia pretenzijų“, – po kurorte...


Sunku įsivaizduoti Palangos kurortą be banguojančios Baltijos jūros, auksinio paplūdimio, Birutės parko. Jūra visuomet turėjo įtakos ir tebeturi čia gyvenusių žmonių gyvenimo būdui, dvasinei kultūrai bei pragyvenimui. Palangos istorijos audros, kaip ir jūros bangos, Baltijos neaplenkė. Štai ir dabar, pirmosiomis sausio dienomis pajūryje šėlusi vėtra paliko pėdsaką mūsų...


Paplūdimio ruože netoli Botanikos parko burzgia galinga technika, dėmesį traukia įspūdingo dydžio vamzdžiai, o visą darbų aikštelę saugo pasamdyti akylūs saugos tarnybos vyrukai. Jie, beje, tik po derybų leido trumpai šnektelėti su paplūdimyje dirbančiais belgais - ruošiamasi paplūdimio maitinimo darbams. Paplūdimių maitinimas smėliu – itin brangus malonumas. Laimei, Palangos savivaldybės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius