Paulius Gritėnas. Širvintų karalystėje sekso nebus

Palangos tiltas, 2023-10-02
Peržiūrėta
759
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Partijos išsitraukė rinkimų numerius / E. Blaževič / LRT nuotr.
Partijos išsitraukė rinkimų numerius / E. Blaževič / LRT nuotr.

Aršesni nesutarimai Lietuvos politikoje vis dažniau kelia pasipriešinimo, nepaklusnumo ar net atsiribojimo temas. Politinės poliarizacijos ir degradacijos procesas veda prie visiško neigimo. Kada prasideda ta riba, kai savivalda tampa savivaldžiavimu?

Praėjusios savaitės laidoje „Lietuva kalba“ Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė įsikarščiavusi pareiškė, kad Gyvenimo įgūdžių programoje įrašyta lytinio ugdymo dalis niekada nebus dėstoma jos savivaldybėje.

„Tomis rekomendacijomis, galiu užtikrinti, Širvintų rajono savivaldybės mokytojai nesinaudos“, – teigė rajono merė, netiesiogiai leisdama suprasti, kad ministerijos sprendimai jos savivaldybėje turi mažesnę galią nei mero politinė valia.

Tuo pat metu Klaipėdoje išrinktasis miesto meras Arvydas Vaitkus stiprina valdžios vertikalę naikindamas patariamąjį balsą finansavimo klausimais turėjusias visuomenines tarybas. Pats meras teigia, kad dėl šio sprendimo labiausiai piktinasi tie, kurie „turėjo galimybę pasipelnyti iš miesto biudžeto, neprileisdami kitų kultūros žmonių ir kultūros veikėjų“. Bet didžiausią pasipiktinimą kelia ne pats sprendimas, o tai, kad jis priimtas tiesiog mero sprendimu, be diskusijos ar pasitarimo su ekspertais. „Šituo formatu atsiranda galimybė ir merui atrinkti keletą (projektų)“, – sako A. Vaitkus.

Ką jau bekalbėti apie Kauną, kur miesto meras ne tik įtikino vietinius, kad kitokio pasirinkimo nėra, bet ir įgyvendina savo miesto, jo architektūros, kultūros supratimą. Kaunas jau pasidabino „Laisvės kario“ skulptūra, ties įvažiavimu į miestą pastatyta 7 metrų Tauro skulptūra, o miesto centre turi išdygti 8 metrų obeliskas Lietuvos policijai. Turbūt neverta net retoriškai klausti, ar dėl tokių sprendimų būta viešos diskusijos su miesto bendruomenėmis ar savo reikalo ekspertais.

Nesujaudino Kauno mero ir visą Lietuvą supurtęs atsiskaitymų už savivaldybių tarybos nario išlaidas skandalas. „Jeigu Vyriausybė nutars, kad reikia keisti, tai tegu apsižiūri visą ūkį, visur, kur reikia keisti“, – sakė Kauno meras.

Tiesioginiai mero rinkimai išties grąžino gyventojų susidomėjimą rinkimais, bet, panašu, sukūrė naują monstrą. Vis labiau pastebime tendenciją, kai savivaldoje iškilę politiniai lyderiai, tiesiogiai išrinkti merai pradeda steigti ne tik savo politinio veikimo modelį, apeidami, palenkdami ar palauždami opozicijos valią, bet ir primesdami savo galią bendruomenėms.

Savivaldybės, kuriose pavyksta įsitvirtinti vienai politinei jėgai ar net vienam įtakingam asmeniui, ne tik išoriškai pradeda priminti karalystes, bet ir meta iššūkį centrinei valdžiai Vilniuje.

Širvintos gali atmesti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programines rekomendacijas, o gal net ir nurodymus. Kaunas gali pats nuspręsti, kokia sistema tinkama jam išlaidų skaidrumui užtikrinti. Klaipėda pati nuspręs, kiek kultūros ar švietimo bendruomenės įsitraukimo priimant sprendimus jai reikia.

Savivaldos stiprėjimas Lietuvoje buvo išreikštas per tiesiogiai rinkto ir geriausiai žmonių matomo mero galios stiprėjimą. Skirtingai nei ankstesniu modeliu tarybos rinkto mero atsakomybė žymiai labiau siejasi su populiarumu, matomumu, įvaizdžiu visuomenėje.

Meras yra žmonių, o taryba – nuobodžios ir įkyrios sistemos dalis. Meras – matoma asmenybė, taryba – beveidės partijų, politinių susivienijimų grupelės. Net ir partinis meras užsidengia šia asmenybės ir laisvo politiko skraiste.

Lietuvos politinėje sistemoje atsirado aplinkybės kurtis mažosioms karalystėms, o savivaldai tapti įtakingų regioninių lyderių savivaldžiavimu.

Šias klaidas bandyta taisyti. Atsirado ne daugiau nei trijų kadencijų apribojimas, dalis teisių atiduota administracijos direktoriams, pabandyta įgalinti opoziciją taryboje. Bet džinas iš butelio išleistas.

Net ir Širvintų rajono merė tokiomis sąlygomis gali tapti visai įtakinga žaidėja nacionalinėje politikoje. Staiga pareikšti, kad „jau mano rajone tai taip nebus“ ir sukurti priešstatą tarp nacionalinės valdžios sprendimų ir jos įtakos savo rajone. Vilnius ir regionai tampa nebe demografinio judėjimo apibrėžtimi, o konfliktiniu santykiu, atskleidžiančiu naujas ne geografines, o socialines ar net kultūrines perskyras.

Ši priešstata gal ir nebūtų tokia grėsminga, jei negyventume turbūt didžiausios politinės poliarizacijos ir politinio gyvenimo degradacijos sąlygomis. Sąlygomis, kai ideologinės ar vertybinės skirtys nebe tokios svarbios kaip savosios galios įtvirtinimas ir asmeninių interesų gintis.

Politikos stebėtojai galėtų teigti, kad tokia skirtis yra normali amerikietiškam politiniam gyvenimui ar kitoms valstybėms, kuriose vietos valdžia turi neapibrėžtą laisvę veikti tose erdvėse, kurių neriboja federaliniai, centrinės valdžios priimami įstatymai. Bet Lietuvos politinėje sistemoje tokia savivaldos galia ir valia nepaklusti yra nepatirtas reiškinys.

Ar savivaldos pasipriešinimas centrinės valdžios sprendimams gali tapti rimta problema valstybei? Kol kas ne. Tačiau tendencijos rodo, kad savivaldos galia vis labiau suprantama jos turėtojų, o ribos vis labiau išbandomos ir centrinė valdžia neturi gero atsako. Tikėjimas, kad keli savivaldos įstatymo pakeitimai pakeis jau susiformavusią ir šaknis įleidusią naują politinio veikimo kultūrą, yra naivus.

Galios balansas yra pažeistas. Arba iš kitos perspektyvos – turime naują galios balansą. Ir su šia problema metas susigyventi, pradedant ieškoti adekvataus konfliktų sprendimo mechanizmo.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Neseniai Delfi portale praūžė 10–ies didžiųjų šalies miestų gražiausios eglutės rinkimai, tačiau tradiciškai kviečiame nepamiršti ir mažesnių miestų eglučių, dalyvaujančių atskiruose mieliausios eglutės rinkimuose. 


Aršesni nesutarimai Lietuvos politikoje vis dažniau kelia pasipriešinimo, nepaklusnumo ar net atsiribojimo temas. Politinės poliarizacijos ir degradacijos procesas veda prie visiško neigimo. Kada prasideda ta riba, kai savivalda tampa savivaldžiavimu?


Palangos centre esančio obelisko su sovietine simbolika greitu laiku turėtų nelikti – ketvirtadienį, balandžio 28 dieną, vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje neeiliniu klausimu bus svarstomas sprendimo projektas, kuriuo numatoma šį obeliską demontuoti. Karių palaikai nebus iškelti. 


Rusijai užpuolus Ukrainą, į Europos Sąjungos šalis plūstelėjo nuo karo bėgančios ukrainiečių moterys su vaikais. Dalis jų atvyko į Lietuvą.


Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo...


Net ir atlaisvinant karantiną, iki pusės miesto poliklinikos paslaugų – ir kai kurios gydytojo konsultacijos – bus ir toliau teikiamos tik nuotoliniu būdu. Miesto poliklinikoje nuo šiol jus sustabdys prie registratūros – joje bus reguliuojami pacientų srautai pas gydytojus. Po kiekvieno paciento apsilankymo bus dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos. Prie gydytojo...


Valstybės lėšos vietos keliams nebus mažinamos

"Palangos tilto" informacija, 2020 01 28 | Rubrika: Miestas

Šiandien, sausio 28-ąją, vykusio Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdžio, kuriame dalyvavo ir susisiekimo ministras, metu užtikrinta, jog Kelių priežiūros ir plėtros programoje Savivaldybėms skiriamos lėšos vietinės reikšmės keliams nebus mažinamos. Dar geriau – palyginti su 2019 m., šiemet vietinės reikšmės keliams numatyta 2 mln. eurų daugiau...


Gegužės 12 d. ir 15 d. laikinai nebus karšto vandens

"Palangos tilto" informacija, 2019 05 11 | Rubrika: Miestas

UAB „Palangos šilumos tinklai“ praneša, kad nuo gegužės 12 d. 24 val. iki gegužės 15 d. 6 val. bus vykdomi magistralinių šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, jų metu bus nutrauktas šilumos energijos tiekimas, t. y., nebus tiekiamas karštas vanduo pastatams.  


Naujų mokesčių dar nebus

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 26 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės taryba varstė du pateiktus sprendimų projektus, tiesiogiai liečiančius miesto gyventojų kišenes. Buvo spręsti klausimai dėl karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio įvedimo bei dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo maksimalių tarifų nustatymo. Politikai, pripažinę, kad...


Automobiliai nebus apmokestinti

ELTA, 2009 01 16 | Rubrika: Miestas

Seimas ketvirtadienį nepritarė laikinam įmonių ir kitų juridinių asmenų automobilių apmokestinimui 150 litų suma už kiekvieną turimą ar nuomojamą pagal panaudos sutartį automobilį per mėnesį. Toks sprendimas priimtas iš naujo svarstant šį įstatymą po Prezidento veto.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius