Per karantiną palangiškiai spiečiasi šeimose, atranda knygą, ilgus pasivaikščiojimus atokiau, daro kilnius darbus (VISAS STRAIPSNIS)

Palangos tiltas, 2020-03-23
Peržiūrėta
0
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vienas piktas virusas, kurio pavadinimas sutampa su meksikietiško alaus „Corona“ pavadinimu, suginė žmones karantinui tarp namų sienų, tačiau susidūrę su rimta bėda, kai kurie palangiškiai džiaugiasi galimybe daugiau laiko praleisti su šeima, ima į rankas senai šonan numestą knygą, rodo kulinarinį meistriškumą virtuvėje, ilgiau ir atokiau nuo kitų vaikščioja, o kai kurie pasiaukojo kitiems. „Palangos tiltas“ paprašė žinomų miestelėnų pasidalinti asmeninėmis istorijomis, kaip karantino sąlygomis jie gyvena, kaip dirba, kad jiems dabar praskaidrina nuotaiką, kas teikia viltį ir kur jie ieško sielos ramybės.
Angelina Buteikienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo Palangos skyriaus anglų kalbos ir biologijos mokytoja:
Nelengvi man metai šie – vyrą palaidojau, prieš savaitę baigiau sirgti – ne koronavirusu, dar šis karantinas dabar, bet, nepatikėsite, jaučiuosi visai gerai. Stiprybės ieškau internete. Daug skaitau jame. Dar sielvartauju dėl netikėtai mirusio vyro, tad internete skaitau knygas apie sielos nemirtingumą, gyvenimą po mirties ir panašius straipsnius. Tų dalykų nepatikrinsi, tačiau man tai padeda jaustis stipresne. O gyvenime aš niekada nieko – net paties gyvenimo – itin nesureikšminu. Nuo to, kas skirta, nepabėgsi. Juk dabar kitiems yra dar blogiau. Man šis virusas – kaip natūrali atranka, Visatos sugalvota. Man baisiausia – panika. Ji viską griauna.
Laimutė Benetienė, Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė:
Labai daug dabar dirbu iš namų. Vyksta intensyvus pasiruošimas nuotoliniam mokinių mokymui. Kaip direktorė, turiu perskaityti „krūvas“ instrukcijų, nurodymų ir rekomendacijų. Savivaldybės sprendimu, mokyti nuotoliniu būdu pradėsime iškart po mokinių atostogų kovo pabaigoje. Tiesa pasakius, mano darbo diena dabar – kaip ir anksčiau. Darbas – geriausia priemonė „pabėgti“ nuo įkyrių minčių. Atvirai pasakius, kai darbo tiek daug, joms net nelieka vietos.
Birutė Simutienė, Palangos moterų klubo „Lions“ prezidentė:
Karantinas – nelengvas metas, tačiau blogai nuotaikai ir nerimui pasiduoti nevalia. Svarstėme klube mintį nešioti maistą ligotiems senjorams šiuo metu, bet bendro sutarimo neradome. Nenuostabu: pačios klubo moterys turi savo šeimas, o dar visi tie bendravimo apribojimai. Tačiau mes padedame kitiems individualiai. Vienai palangiškių šeimai – abu tėvai serga, o vaikas neįgalus – davėme truputį pinigų, artimiausiu metu nuvešime maisto. Kadangi dirbu Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos skyriuje, šiandien (kovo 18-ąją – aut.) važinėju po miestą, tikrinu kavines, fotografuoju. Beveik visos jos, vykdant Vyriausybės nutarimą, yra uždarytos. Tikiu, kad laikinai.
Prieš užsidarydamos kai kurios kavinės ėmėsi labai gražių iniciatyvų. Pavyzdžiui, baro „1925“ savininkė Ramunė Veisienė atnešė į barą visiems darbuotojams ir lankytojams labai daug įdomių vertingų knygų. Ir aš kelias jų pasiėmiau, G. D. Roberts „Šantaramą“ ir Axel Munthe „Knygą apie San Mikelę“ su įdomumu vakarais namuose skaitau. Namuose dabar esu ant spintelės pasidėjusi iš viso 8 knygas – kitos 6 laukia savo eilės.
Mūsų sūnus Jonas, kuris dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, visuotinio karantino laikotarpiui grįžo į Palangą, sėdi namuose ir dirba nuotoliniu būdu – braižo schemas. Kitas mūsų sūnus – medikas. Jis – Kauno medicinos akademijos rezidentas. Koronaviruso grėsmės akivaizdoje jis kartu su kitais rezidentais ruošiamas blogiausiam viruso atvejui, kurio tikiuosi Lietuvoje nebus.
Su vyru Eugenijumi (E. Simutis – Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys – aut.) ir šuniuku išeiname pasivaikščioti miške ir prie jūros. Sutarėme, kad kiekvienąsyk pasiimsime po maišelį šiukšlėms – jau nemažai surinkome. Pastebėjome, kad prie Nemirsetos jūra yra išmetusi daug plastiko. O žmonės dabar prie jūros vaikšto gan atskirai, prisilaikydami tam tikro atstumo.
Arūnas Pranckevičius, Šventosios jūrų uosto direktorius:
Blogai nuotaikai nėra laiko – dirbu nuotoliniu būdu. Darbai nesustojo – deriname projektus, žiūrime į priekį. Va, šiandien (trečiadienį, kovo 18 d.) gavau įdomų pasiūlymą statyti ekologinius namus ant vandens statyti. Yra ir kitų pasiūlymų, tik reikia atsirinkti, kurie yra tinkamiausi. Nepaisant to, kas dabar vyksta pasaulyje, atsiranda potencialūs investuotojai, kurie domisi investicijomis į Šventosios jūsų uostą. Geriausia naujiena – pavasaris. Visi me jį jau jaučiame, tuoj bus šviežių bulvių (šypsosi). Visus raginu nepanikuoti ir nepasiduoti blogai nuotaikai. Tą virusą tikrai įveiksime!
Saulius Čepkauskas, transporto įmonės UAB „Vlasava“ direktorius:
Neslėpsiu, mums dabar – nelengvas metas. Gerokai sumažėjo keleivių, o mums, kaip vežėjui, reikalavimai keliami dideli. Dezinfekuojame autobusus kiekvieną dieną, instruktuojame vairuotojus kaip elgtis (šių eilučių autorius, važinėjantis beveik kiekvieną dieną iš Klaipėdos į Palangą ir atgal, gali paliudyti, kad visi „Vlasava“ autobusai blizgėte blizga ir net svaigina dezinfekcinių skysčių kvapais – L. J.). Klaipėdoje į miesto autobusus galima kol kas įlipti tik po vidurines duris, tačiau mes tokio įsakymo nesame sulaukę. Deja, kai kurių maršrutų į Klaipėdą ir Vilnių laikinai atsisakysime – gerokai sumažėjo keleivių srautai. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybė remia savo vežėjus, mūsų – ne. Specialių būdų nuotaikai šiuo metu pakelti neturiu, tačiau žinau, kad visas gyvenimas – kaip kreivė. Tai ji „šauna“ aukštyn, tai smunka žemyn. Žinau, kad visiems ateis ir geresni laikai. Kam labai sunku, siūlau ant sienos ar ant popieriaus užsirašyti sakinį: „Bus geriau!” Kažkur skaičiau, kad tai padeda (šypsosi).
Daiva Dekontaitė, Palangos miesto socialinių paslaugų centro vadovė:
Neturiu laiko bijoti ar būti karantine namuose. Esu darbe ir „įsijungusi“ į centro veiklą visas 24 valandas. Esu pareigos žmogus, kitaip net neįsivaizduoju savęs. Net mano specialybė – medikė. Kai esu visa darbe, nelieka laiko naršyti interneto ir panikuoti. O panika, deja, visur – didelė. Tarp onkologinių ligonių (Daivos Dekontaitės dukra Anželika įveikinėja vėžį – aut.) – itin didelė, ir tai yra suprantama. Dukros liga atsitraukinėja, tačiau mums neramu, kad jai reikalingi medicininiai tyrimai laikinai yra sustabdyti. Kadangi dukra yra padidintos rizikos grupėje, jos karantinas – absoliutus, tik namuose. Tačiau Anželika bendrauja daug telefonu, skaito. Jos mėgstamiausias skaitymas dabar – Vangos pranašystės.
Informacijos apie koronavirusą – labai daug, bet daug jos – nepatikrintos, todėl reikėtų skaityti tik informaciją iš patikimų šaltinių. Kita vertus, visuotinis karantinas suteikia galimybę daugiau laiko praleisti šeimose, skaityti. Neabejoju, kad išgyvensime.
Arvydas Dočkus, Baltijos pagrindinės mokyklos fizinio rengimo mokytojas, miesto savivaldybės Tarybos narys:
Geriausias būdas nepasiduoti dėl koronaviruso nerimui ir blogai nuotaikai – fizinis judėjimas, mankšta. Džiaugiuosi, kad dėl sumažėjusio darbo krūvio ryte galiu ilgiau pasportuoti „Labryčio take“, o vakare sparčiai nueinu iki 10 kilometrų, dar ir „gumas“ prie medžių prie „Gradiali“ prisirišu – prasitampau. Man tai labai padeda. O dvasiai skaitymas padeda. Šiuo metu skaitau Michel Bussi knygą „Laikas yra žudikas.“ Džiaugiuosi, kad nepaisant padėties rimtumo, buvo atsiskaityta su visais „Palangos kuršių“ ( A. Dočkus, be kita ko, yra „Palangos kuršių“ fizinio pasirengimo treneris – aut.) krepšininkais, o mūsų legionieriai, amerikietis (Quincy Taylor – aut.) ir kanadietis (Luka Zaharijevičius – aut.) spėjo laiku, kol nebuvo oro susisiekimo trikdžių, išvykti į savo tėvynes. Gaila tik, kad šįkart komanda neturėjo galimybės visi susirinkti pietums prieš taip netikėtai pasibaigusio sezono pabaigą.
Ernestas Doržinkevičius, verslininkas:
Oi, nusibodo jau būti namuose, bet mano žmona (žinoma kurorto notarė Jurgita Doržinkevičienė – aut.) – labai griežta, niekur neleidžia (juokiasi). Va, nuėjau minutei pas kaimyną, tai žmona atgal namo tempia: „Sėdėk namuose“ (juokiasi – aut.) Atvirai pasakius, nežinau, ar tokia Vyriausybės reakcija – paskelbti visuotinį karantiną – yra teisinga. Juk skandinavai ir britai nuėjo kitu keliu, su gerokai mažiau panikos. Daugelio verslai jau yra sužlugdyti, o Vyriausybė žada dalines kompensacijas. Man tai – nesąmonė. Bet tikiu, kad viskas bus gerai. Kitaip būti negali.
Elena Kuznecova, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė:
Aš nė kiek nepasiduodu panikai, tačiau laikausi visų reikalavimų. Stengiuosi su visais kuo mažiau bendrauti, susitikinėti. Nueinu tik į parduotuvę, ir tai – rečiau nei visada. Šiuo metu pradėjau daugiau knygų skaityti, daugiau „sukuosi“ virtuvėje (juokiasi – aut.). Šiuo metu skaitau Kristan Higinso knygą „Per geras, kad būtų tikras“. Prieš tai perskaičiau rašytojos Indrė Vakarės knygą „Geriausias draugas.“ Dirbu nuotoliniu būdu, trumpas elektros dingimas audros metu praėjusį savaitgalį buvo išgąsdinęs. Deja, kai kurių dalykų, kaip šio viruso, negalime planuoti, tačiau, įsitikinusi, kad mes jį įveiksime. Neabejoju, kad situacija jau po dvejų mėnesiu bus gerokai kitokia, tikiu, geresnė, ir galėsime į ją visai kitaip pažvelgti. Man atrodo, kad nuo šiol higienos dalykams visi skirsime gerokai daugiau dėmesio. Man atrodo, kad mūsų Motina Žemė apsivalo tokiu būdu, tik kad tų aukų būtų kuo mažiau.
Daina Eimanavičienė, miesto bendruomenės „Santarvė“ pirmininkė:
Koronaviruso esame paliesti tiesiogiai: mūsų sūnus vargais negalais grįžo iš Albanijos, kurioje jis studijavo. Dar kartą įsitikinau, kad pasaulyje yra labai gerų žmonių – vienas aukštas Tiranos miesto savivaldybės pareigūnas mano sūnų su kitais dviem jo studijų draugais savo mašina atvežė į Tiranos oro uostą, kai visi kiti tuo tarpu 15 kilometrų į oro uostą ėjo pėsčiomis. Tai buvo paskutinis skrydis iš Tiranos į Vieną. Iš Vienos jis skrido – vėlgi paskutiniu reisu iki skrydžių atšaukimų – į Rygą, iš jos šiaip ne taip sūnus pasiekė Lietuvos- Latvijos pasienį. Mes sūnų savo automobiliu pasiėmėme Būtingėje. Labai džiaugiamės, kad dabar esame kartu. Dar kiti du mano sūnus – šalia. Antras – Klaipėdoje, trečias – taip pat čia Palangoje. Labai kviesčiau visus palangiškius būti atsakingais, palaikyti vienam kitą, padėti vienas kitam. Visiems „Santarvės“ nariams, su kuriais anksčiau susitikdavome ir kartu pasivaikščiodavome, esu paskambinusi, paraginusi saugoti

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ministrų kabinetas šiandien, birželio 11 d., pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, nuo birželio 17 dienos atšaukti karantiną. Palikus toliau galioti šių metų vasarį dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) grėsmės paskelbtą ekstremaliąją situaciją, išliks kai kurie apribojimai ir dėl gydymo...


Kol šalyje buvo paskelbtas karantinas, palangiškės, kaip ir visos lietuvaitės, turėjo pačios rūpintis savo grožiu. Plaukai, nagai, antakiai, ties lūpa moterims prasimušę ūseliai, na ir begalinis sėdėjimas namuose – didžiulis stresas toms, kurios įpratusios per gyvenimą žengti pilna koja, reguliariai lankytis pas grožio specialistus.


Kaip "Palangos tiltą" informavo "Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Vilma Drulienė, analizuojant visą karantino laikotarpį Palangoje nuo kovo 16 dienos iki gegužės 12 dienos ir lyginant jį su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, pastebima, kad saldumynų pardavimai sumažėjo 33 proc., prezervatyvų – 45 proc., o alkoholio nuperkama 25 proc....


Vienas piktas virusas, kurio pavadinimas sutampa su meksikietiško alaus „Corona“ pavadinimu, suginė žmones karantinui tarp namų sienų, tačiau susidūrę su rimta bėda, dauguma palangiškių nepuolė neviltin.


Vienas piktas virusas, kurio pavadinimas sutampa su meksikietiško alaus „Corona“ pavadinimu, suginė žmones karantinui tarp namų sienų, tačiau susidūrę su rimta bėda, kai kurie palangiškiai džiaugiasi galimybe daugiau laiko praleisti su šeima, ima į rankas senai šonan numestą knygą, rodo naują kulinarinį meistriškumą virtuvėje, ilgiau ir atokiau...


Šie metai Lietuvai išskirtiniai, minimas Lietuvos šimtmetis, ta proga metų pabaigą Palanga ketina užbaigti taip pat iškilmingai – surengti specialius apdovanojimus „Gintarinė snaigė“ ir įvertinti tuos žmones, kurie tyliai daro reikšmingus darbus. Kandidatus šiems apdovanojimams galima siūlyti iki lapkričio 18 dienos.


Palangiškis Aidas Jurkštas, jau žinomas farologas, šiandien Palangos visuomenei pristatys naujausią savo darbą – knygą „Lietuvos švyturių istorija“. Kaip teigė švyturių istorijos tyrinėtojas, jeigu būtų prieš 20 metų atradęs tokią knygą, kokią dabar jis pats išleido, tuomet jo gyvenimas, ko gero, būtų kardinaliai pasikeitęs....


Penktadienio pavakare Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje šventojiškis kraštotyrininkas, Lietuvos Kuršių draugijos pirmininkas Mikelis Balčius pristatė savo knygą „Iš Šventosios praeities“, į kurią sugulė jo parašyti ir kai kurie jau publikuoti tekstai apie Šventąją, jos istoriją, senųjų kuršių...


Ir sutapk tu man taip: Meilės dieną arba deivės Mildos šventės dieną, gegužės 13-ąją, lyg stebuklinėje pasakoje „Vilniaus vėjai“ į Palangą atpūtė šiais laikais deficitinį lauknešėlį. Tai – žinomos Lietuvos renginių organizatorės, scenaristės, žurnalistės, subtiliai Laiko dvasią ir vaikų poreikius jaučiančios Rasos Praninskienės knyga „Knygos, vaikai...


Lietuviai turi būti įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą?  1

Vaidas LEKSTUTIS Sambūrio „Būkime vieningi“ koordinatorius, 2013 11 11 | Rubrika: Miestas

Daugelis esate girdėję, o gal ir matę Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonoji knyga – juridinis valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas