Pernai augo Lietuvos oro uostų aviacijos srautai – aptarnauta daugiau nei 6 mln. keleivių

Palangos tiltas, 2024-01-08
Peržiūrėta
5060
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Oro uostas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Oro uostas / E. Blaževič / LRT nuotr.

Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Fiksuojama, kad skrydžių skaičius per 2023 metus taip pat augo – buvo 4,5 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo 53 tūkstančius, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai. 

„Jei lygintume ne bendrą skaičių, o 2023 metų keleivių srautus specifiškai į Vakarų šalis su tais, kurie ta pačia kryptimi buvo 2019 metais – mes jau esame pralenkę prieš pandemiją buvusias apimtis. Aviacijos bendras vaizdas per pastaruosius kelerius metus mūsų regione yra stipriai pasikeitęs, skrydžiai Rytų kryptimis nebevyksta, todėl tapo sudėtinga lyginti pernykštę situaciją su, pavyzdžiui, 2019 metų padėtimi ir jos bendrais rodikliais. Kalbant bendrai – augimo tempas tikrai matomas ir tik stiprės 2024 metais“, – sako Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Viena iš svarbiausių 2023 metų tendencijų – tradicinių oro bendrovių veiklos apimčių augimas Lietuvos oro uostuose. Keletas pavyzdžių: bendrovė „Finnair“ žiemos sezonu jau vykdo po keturis skrydžius per dieną Vilnius-Helsinkis, „Lufthansa“ skrydžius į Frankfurtą vykdo dukart per dieną, kompanija SAS vykdo 19 skrydžių per savaitę tarp Vilniaus ir Kopenhagos, į Stokholmą per savaitę jau vykdoma 12 skrydžių. Oro bendrovė „Austrian Airlines“ skrydžius tarp Vilniaus ir Vienos rengia tris kartus per savaitę. Belgijos bendrovė „Brussels Airlines“ skrydžius į Briuselį vykdo keturis kartus per savaitę. Lenkijos oro vežėja „LOT Polish Airlines“ vykdo iki 32 skrydžių per savaitę į Varšuvą.

Didžiausiu pernykščiu proveržiu ekspertas vadina rekordinius Kauno oro uosto rezultatus – 1,3 mln. aptarnautų keleivių, tai – maždaug 12 proc. daugiau net lyginant su 2019 metais.

Pasak T. Zitikio, kryptingo augimo požymiai atsispindi ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bei Palangos oro uostų rezultatuose, todėl tikėtina, jog šiemet pagreitis bus išlaikytas ir aviacijos sektoriaus indėlis į šalies ekonomiką bus dar svaresnis. Aviacijos ekspertas prognozuoja, jog, paklausai keliauti orlaiviais pasaulyje augant rekordiniu tempu, šiemet bendri keleivių srautai Lietuvos oro vartuose jau bus panašūs į 2019 metų, kai siekė apie 6,5 milijono.

Keleivių srautai augo sparčiau už skrydžius

2023 m. per Lietuvos oro uostus keliavo daugiau kaip 6 mln. keleivių. Palyginimui, 2022 metais skrido 5,35 mln., 2021 m. – 2,47 mln. keleivių.

Daugiausiai aptarnauta Vilniaus oro uoste – 4,4 mln. keleivių, kai 2022 metais buvo 3,9 mln. keleivių. Kauno oro uostas praėjusiais metais aptarnavo 1,3 mln., o 2022 metais – 1,16 mln. keleivių. Palangos oro uoste aptarnauta 307 tūkst. keliautojų, kai 2022 metais – 275 tūkstančiai.

Pasak T. Zitikio, skrydžių apimtys Lietuvos oro uostuose augo nuosaikiau negu keleivių srautai, o tai lėmė globalus orlaivių trūkumas, kuris bus juntamas ir šiemet.

Bendrovės duomenimis, skrydžių srautas 2023 m. buvo beveik 4,5 proc. didesnis negu 2022 metais. Iš viso pavyko atstatyti 85 proc. skrydžių srauto, fiksuoto 2019 metais. Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 53 tūkst. skrydžių. 2022 m. šis skaičius siekė beveik 51 tūkstantį.

Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 38,7 tūkstančio. Užpernai čia aptarnauta 36,7 tūkst. skrydžių. Kauno oro vartai aptarnavo 10,7 tūkst. skrydžių – apie 2 proc. daugiau negu prieš metus. Panašus (1,3 proc.) augimas fiksuotas ir Palangoje, kur pernai aptarnauta per 3,7 tūkst. skrydžių.

Išlaikė maršrutus ir skatino skrydžius

Maršrutų skaičius pernai Lietuvos oro uostuose išliko stabilus ir buvo 3 proc. didesnis lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. Iš viso Lietuvą su pasauliu 2023 m. jungė 95 maršrutai. Vilniaus oro uostas metų eigoje iš viso siūlė 57 maršrutus, Kauno – 32, Palangos – 6.

„Viena svarbiausių praėjusių metų naujovių – įgyvendintas naujas skrydžių skatinimo modelis, kuris užtikrina skrydžių tęstinumą į Lietuvai strategiškai svarbų Londono centrą (Londono Sitis). Pagal šį modelį bus galima Lietuvą sujungti su kitais svarbiais aviacijos centrais ir Europos sostinėmis, tam šiemet bus skiriamos bendros tarpinstitucinės pastangos ir investicijos“, – sako T. Zitikis.

Krovinių apimtys kiek sumažėjo

Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau kaip 20 tūkst. tonų krovinių – 5,8 proc. mažiau palyginti su 2022 metais.

Didžiausia dalis krovinių teko Vilniaus oro uostui – per 14,8 tūkst. tonų (2022 m. čia gabenta beveik 16 tūkst. tonų krovinių). Kauno oro uoste tiek 2022 m., tiek 2023 m. pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių.

Lrt.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. 


Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. 


Pirmąjį 2023 metų mėnesį toliau stebimas spartus aviacijos atsigavimas – Kauno ir Palangos oro uostuose rezultatai jau nuo metų pradžios viršijo priešpandeminius rodiklius. 


Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei 250 tūkst. keleivių ir daugiau nei 3 tūkst. skrydžių. Palyginimui – praėjusių metų sausį per tris oro uostus keliavo tik apie 53 tūkst. keleivių ir buvo aptarnauta kiek daugiau nei 1 300 skrydžių.


Birželį Lietuvos oro uostuose planuojamas lūžio taškas, kuomet ženkliai išaugs krypčių skaičius. Laukiant daugiau keleivių, plečiamas paslaugų spektras. Kavinių tinklas „Caffeine“ tęsia plėtrą šalies oro uostuose – nuo birželio pradžios Palangos oro uoste duris atvėrė dvi šio tinklo kavinės.


Palangoje pernai NT išleista 49 procentais daugiau pinigų nei 2019 metais

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2021 03 25 | Rubrika: Miestas

Ekspertai sutaria – nekilnojamojo turto rinką ir kainas pandemija paveikė kitaip nei dauguma prognozavo praėjusių metų kovą, NT pardavimams staiga sustojus. „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis banko „Luminor“ virtualiame renginyje „NT rinka karantino laikotarpiu: 2020 faktai, 2021 prognozės“ kalbėjo, jog 30...


Lapkričio 17 dieną vykusioje Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) asamblėjoje į šios organizacijos valdybą išrinktas Lietuvos oro uostų vadovas, buvęs Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis. Taryba vienija daugiau nei 500 oro uostų visoje Europoje.


Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.


Palangos oro uostas liepos mėnesį buvo ketvirtas pagal keleivių augimątarp mažųjų Europos oro uostų, rodo prieš kelias dienas paskelbti naujausi Tarptautinės oro uostų tarybos„ACI Europe“ duomenys. Vertinantšių metųliepos, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, duomenis, oro uostas fiksavo 55,6 proc. keleivių skaičiaus augimą (26,6 tūkst.) ir nusileido tik trims...


Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius Tarptautinis Palangos oro uostas (TPOU) aptarnavo 5 proc. daugiau keleivių, nei tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu. Šiuo metu iš kurorto reguliariuosius skrydžius į Kopenhagą vykdo oro linijos „SAS“, į Rygą – „airBaltic“, į Oslą – „Norwegian Air Shuttle“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius