Po stiprios audros fiksuota Baltijos jūros krantų arda

Palangos tiltas, 2025-01-08
Peržiūrėta
1838
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Po stiprios audros fiksuota Baltijos jūros krantų arda

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai po stiprių audrų atlieka neplaninį krantų pokyčių monitoringą. Šiemet smarki audra Baltijos jūroje kilo 2025 m. sausio 3-4 dienomis. Monitoringą sausio 7 dieną Agentūros specialistai atliko Melnragės, Girulių, Nemirsetos bei Palangos rekreacinėse zonose.

Melnragės rekreacinėje zonoje fiksuotas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio (toliau - APK) šlaito nuardymas apie 170 m ilgio ruože. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 2,1 metrų.

Girulių rekreacinėje zonoje fiksuota minimali krantų arda. Tuo tarpu Nemirsetoje fiksuotas ištisinis APK šlaito nuardymas 135 m ilgio ruože, o nuardyto šlaito aukštis siekė  iki 1,9 metrų.

Palangos paplūdimio dalyje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, nuardyto šlaito aukštis siekia iki 1,3 m, APK šlaito nuardymas – 400 m ilgio ruože.

Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus, pagrindinės priežastys įtakojusios krantų ardą – sausio 3-4 d. vyravę stiprūs vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, kryptis pietvakarių/ šiaurės-vakarų bei pakilęs vandens lygis. „Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra pastovus jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, dėl ko iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekiai yra labai nežymūs ir nesuformuoja, nesuakumuliuoja pakankamo smėlio kiekio krante, kuris, tokiais atvejais, bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje“, - sako D. Bagočius.

Jūsų komentaras:

po kaldra 2025-01-09 08:56 (IP: 162.158.48.156)
Baltijos jūros krantų arda

Taip pat skaitykite

Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai parengė 2024–2025 m. krantų pokyčių stebėsenos žemyninėje Baltijos jūros pakrantėje rezultatų apžvalgą. 


Sausio 9-ąją su ESO vadovais Palangos miesto savivaldybės vadovai aptarė neeilinę situaciją, susiklosčiusią, kai dėl sausio 3 dieną siautėjusios audros nemaža dalis Palangos miesto gyventojų keletui valandų liko ne tik be elektros, bet ir be centrinio šildymo. Susitikime dalyvavo ir strateginių Palangos miesto įmonių – „Palangos vandenų“, „Palangos komunalinio ūkio“ bei „Palangos šilumos...


Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai po stiprių audrų atlieka neplaninį krantų pokyčių monitoringą. 


Praėjusį savaitgalį pajūrio regioną ir Šiaurės vakarų Lietuvą talžiusi audra paliko savo griaunamąjį pėdsaką.


Šios savaitės vidurio dvi paros – nuo antradienio iki ketvirtadienio vakaro – buvo itin audringos ir lietingos – pajūryje prasidėjo rudeninės audros.


Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai 2022 m. lapkričio mėn., siekdami įvertinti Baltijos jūros paplūdimių pločio pokyčius po metų pradžioje vyravusių stiprių audrų, atliko papildomą krantų pokyčių monitoringą.


Penktadienį, vasario 4 d., su Palangoje besilankiusiu aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir Valstybinių miškų urėdijos generaliniu direktoriumi Valdu Kaubre kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Seimo narys Mindaugas Skritulskas ir kiti Savivaldybės administracijos darbuotojai aptarė pajūryje prasiautusios audros sukeltus padarinius bei iškilusios problemos sprendimo būdus.


Vakar rytą Lietuvą pasiekė vieno galingiausių Saulės žybsnių „išspjautas“ elektringų dalelių srautas. Jis jau sutrikdė lietuviškų palydovų kelionę į kosmosą, tačiau vertėtų nepamiršti, kad tokių žybsnių sukeliamos geomagnetinės audros itin stipriai veikia mūsų organizmą.


Jau nebe pirmus metus kalbama apie magnetinių audrų poveikį žmogaus sveikatai, net pasvarstoma, kad apie artėjančias magnetines audras vertėtų pranešti skelbiant orų prognozes, – tada žmonės galėtų joms pasiruošti. Kas tos magnetinės audros, ar tikrai ir kaip į jas reaguoja žmonės, kalbamės su Palangoje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos...


Palanga – krantų erozijos stabdymo projekte

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 23 | Rubrika: Miestas

Ketvirtadienį vyksiančiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje numatoma svarstyti klausimą dėl pritarimo Baltijos jūros krantų erozijos stabdymo projektui. Kurorto politikai turi nuspręsti, ar Palanga partnerio teisėmis dalyvaus Tarptautinės aplinkos organizacijos (KIMO) inicijuotame projekte dėl Baltijos jūros regiono krantų erozijos stabdymo.


Renginių kalendorius