Paskelbti krantų pokyčių stebėsenos žemyninėje Baltijos jūros pakrantėje rezultatai

Palangos tiltas, 2025-08-07
Peržiūrėta
321
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Baltijos jūros pakrantė. LR Aplinkos ministerijos nuotr.
Baltijos jūros pakrantė. LR Aplinkos ministerijos nuotr.

Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai parengė 2024–2025 m. krantų pokyčių stebėsenos žemyninėje Baltijos jūros pakrantėje rezultatų apžvalgą. Duomenys rodo, kad 2024–2025 metais žemyninėje Jūros kranto dalyje buvo stebėti neigiami krantų aukščių pokyčiai (He, m).

Didžiausi neigiami pokyčiai stebėti Pajūrio regioniniame parke bei Būtingės geomorfologiniame draustinyje. Mažesni neigiami pokyčiai stebėti Melnragės, skirtinguose Pajūrio regioninio parko bei Palangos bei Šventosios rekreacinių zonų ruožuose.

Agentūra laikinai nevykdys krantų stebėsenos dėl GPS signalų trikdžių pajūryje.

Krantų pokyčių monitoringo tikslas – įvertinti paplūdimių būklę, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą.

Monitoringo metu atliekamas jūros kranto ir apsauginio kopagūbrio reljefo skenavimas nuotoliniais metodais įvertinant erdvinių taškų aukščius. Skenavimo metu surenkama informacija naudojama paplūdimių, apsauginio paplūdimio kopagūbrio, krantų ardos ar birių sąnašų kiekio pokyčiams įvertinti išilgai jūros ir marių kranto. Įvykus stiprioms audroms ar uraganiniams vėjams, po reikšmingesnių nuardymų krantų būklė įvertinama papildomais skenavimais. Paplūdimių „maitinimo“ smėliu atvejais taip pat atliekami skenavimai (prieš ir po „maitinimo“). Kartą per trejus metus vertinama grunto granuliometrinė sudėtis intensyviausiai lankomose ir intensyviausiai ardomose kranto zonose, taip pat prieš ir po paplūdimių „maitinimo“.

Etaplius

Šaltinis: LR Aplinkos ministerija

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai parengė 2024–2025 m. krantų pokyčių stebėsenos žemyninėje Baltijos jūros pakrantėje rezultatų apžvalgą. 


Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai po stiprių audrų atlieka neplaninį krantų pokyčių monitoringą. 


Gegužės 15-17 dienomis, Drevernoje ant Kuršių marių kranto įvyko 16-oji Klaipėdos universiteto (KU) organizuojama nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2024“.


Jungiantis prie kitų Žemaitijos rajonų ir miestų savivaldybių, 2024 metai paskelbti Žemaitiško rašto metais Palangos miesto savivaldybėje. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Savivaldybės taryba.


Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai 2022 m. lapkričio mėn., siekdami įvertinti Baltijos jūros paplūdimių pločio pokyčius po metų pradžioje vyravusių stiprių audrų, atliko papildomą krantų pokyčių monitoringą.


Lietuva tampa tarpine stotele daugybei migruojančių sparnuočių. Kai kurie jų – labai reti ir gyvai juos pamatyti pasiseka tikrai ne visiems.


Šių metų balandžio–birželio mėnesiais visose Lietuvos savivaldybėse bus vykdomas antrasis suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimas (toliau – tyrimas). Kiekvienoje savivaldybėje bus apklausiami atsitiktiniu būdu atrinkti 18 metų ir vyresni gyventojai.  Tyrimą organizuoja ir vykdo savivaldybę aptarnaujantys visuomenės sveikatos biuro specialistai, koordinuoja – Higienos institutas.


Nuo 2021 metų Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringą numatyta atlikti skirtingais metų sezonais – pavasarį, vasarą ir rudenį. Šiukšlės planuojamos tirti ne tik pakrantėje, bet ir vandenyje bei dugno nuosėdose. Monitoringo programoje numatytos mažiausiai 4 stebėjimo vietos paplūdimiuose ties Klaipėda-Karkle, Nemirseta-Palanga ir Kuršių...


Intensyvią Lietuvos Baltijos jūros krantų ardą pastarąjį dešimtmetį lėmė įvairios gamtinės ir kitos priežastys. Dėl to 2009 metų gruodį buvo pradėtas vykdyti Europos Sąjungos projektas „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“. Šis projektas yra finansuojamas pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos antrąjį prioritetą vietinė...


Palanga – krantų erozijos stabdymo projekte

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 24 | Rubrika: Miestas

Ketvirtadienį vyksiančiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje numatoma svarstyti klausimą dėl pritarimo Baltijos jūros krantų erozijos stabdymo projektui. Kurorto politikai turi nuspręsti, ar Palanga partnerio teisėmis dalyvaus Tarptautinės aplinkos organizacijos (KIMO) inicijuotame projekte dėl Baltijos jūros regiono krantų erozijos stabdymo.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius