Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje pastatytiems „medinukams“ pavojus – verslininkai

Palangos tiltas, 2014-09-29
Peržiūrėta
723
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje pastatytiems „medinukams“ pavojus – verslininkai

 Lukas LUKAUSKAS

Dėmesys kurorte įprastai skiriamas grafų Tiškevičių epochą menantiems kultūros paveldo pastatams: viloms, poilsinėms. Tačiau, anot kai kurių paveldo puoselėtojų, per mažai to dėmesio skiriama praėjusio amžiaus trečiąjį bei ketvirtąjį dešimtmetį statytiems pastatams – tiesiog gyvenamiesiems namams, kurie ir kūrė ne tik ikikarinės, bet ir pokarinės Palangos – jaukaus mediniais nameliais užstatyto kurorto – įvaizdį.

„Tiesos tame yra. Esmė, kad ne visi palangiškiai žino naujausius į Kultūros paveldo departamento paveldosaugos vertybių registrą įtrauktus pastatus. Manau, kad ant kiekvieno jų turi būti lentelė. Galbūt net verta pamąstyti apie galimybę juose rengti įvairius kultūros renginius, kad būtų primenama apie juos“, – sakė žinomas miesto architektas Leonas Laimutis Mardosas.

Vis tik pastaraisiais metais į Lietuvos kultūros vertybių registrą vienas po kito buvo įrašyti minėtu laikotarpiu statyti „medinukai“, vienas jų – namas J. Basanavičiaus g. 44.

Minėtasis medinės kurorto gyvenamųjų namų architektūros pavyzdys į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytas 2008-ųjų lapkričio pabaigoje. Jam suteiktas registrinio vietinio reikšmingumo lygmens objekto statusas, pažymint, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis.

Kalba apie pačias pastato vertingąsias savybes tradiciškai pradedama nuo jo tūrio. Pastatas yra

kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto su mansarda ir mezoninu pietvakarių fasade. Šiaurės rytų fasade pristatytas dviejų aukštų priestatas, kurio būklė 2008-aisiais buvo bloga. Bloga būklė buvo ir saugotino dvišlaitės formos stogo.

Prie vertingųjų savybių priskiriamas ir pastato išplanavimas – kapitalinių sienų tinklas, – bei stačiakampės langų ir durų angos (tuomet keli langai užkalti, o būklė įvertinta kaip bloga).

Vertingos ir saugotinos yra pastato fasadų architektūros tūrinės detalės – mezoninas pietvakarių fasade, šiaurės vakarų ir pietvakarių įstiklintų verandų su balkonais viršuje tipas.

Privalu saugoti fasadų apdailą ir puošybą – medinių balkonų tvorelių šiaurės vakarų ir pietvakarių fasaduose tipą; medinių profiliuotų langų ir durų apvadų tipą; medinių kryžmų su medinėmis smailėmis šiaurės vakarų ir pietvakarių fasadų skyduose tipą (beje, pietvakarių fasado mezonino skydo medinė kryžma su medine smaile neišliko); fasadų horizontalaus apkalimo medinėmis profiliuotomis lentomis su fachverko imitacijos puošyba tipą.

Prie vertingųjų pastato savybių priskirtos ir konstrukcijos: pamatas, medinių sienų tipas, medinės sijinės perdangos tipas, medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas, o taip pat langų medinės konstrukcijos ir skaidymo tipas, šiaurės vakarų ir pietvakarių fasadų medinių įstiklintų durų į balkonus tipas, šiaurės vakarų fasado durų medinio viršlangio konstrukcija ir skaidymo tipas bei konstrukcijų dekoras – medinių gegnių ir medinių sijų su profiliuotais galais tipas.

Dera saugoti ir artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumą, nes pastatas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, tad privalo išlikti čia esantys želdynai ir želdiniai – spygliuočių medžių grupės ir pavieniai lapuočiai medžiai.

„Didžiausią pavojų tokiems palyginti ne itin seniems pastatams matau kylantį iš naujosios kartos verslininkų, kurie mieliau ir juose mąstytų apie verslą, o ne apie paveldo dalykus“, – sakė L. L. Mardosas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

 Palangos verslininkai atsisveikina su vasaros sezonu. Šį vertina palankiai. Šiltuoju metų laiku kurortą aplankė išrankūs šalies gyventojai, kurie nors ir taupė, tačiau noriai lankėsi kavinėse ar restoranuose. Deja, verslininkai šiemet pasigedo mielai išlaidaujančių turistų, rašo lrytas.lt


Besibaigiantį sezoną Palangos verslininkai palydi džiugiai. Vos atlaisvinus suvaržymus kurortus apgulė poilsiautojai. Nors skųstis nėra ko, nes sezonas buvo tikrai pelningas, bet kaip sako kai kurie verslininkai, šis sezonas buvo karantino „skylių“ lopymas: „pavasarinis karantinas mums pridarė daug nuostolių, būtent tuos nuostolius šią vasarą ir atidirbinėjome“, – kalbėjo vieno iš...


Prie vaikų žaidimų parko, kitoje dviračių tako pusėje, Palangos komunalininkai įrengė tinklinio aikštelę.


XX a. pradžios Lietuvoje elegantiškasis tenisas plito per dvarų kultūrą. Šiuo sportu domėjosi išskirtinai aristokratai. Grafo Juozapo Tiškevičiaus pageidavimu 1900 m. Astravo dvare įrengta pirmoji cementinė lauko teniso aikštelė. O pirmoji lauko teniso aikštelė Palangoje 1901 m. suplanuota šalia grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų...


Pirmoje rungtynių pusėje dominavę „Palangos Kuršiai“ (5-6) VIKINGLOTT-NKL lygoje šeštadienį, lapkričio 9 d., iškovojo pergalę. Pauliaus Barkaus auklėtiniai Palangoje 81:72 (28:15, 28:15, 15:27, 10:12) susitvarkė su Šakių „Vyčiu“ (6-6).


Dar vakar valdžiažmogius lydėjo dėmesys, pagarba ir valdžios teikiamos galimybės. Po nesėkmingų rinkimų dažnai tenka gyvenimą dėlioti iš naujo. „Bendraujant tik su prezidente, premjerais ir ministrais yra didelis pavojus išpuikti. Kad to neatsitiktų, reikia neužmiršti, ir mūsų merui Šarūnui Vaitkui taip pat, kad valdžia – ne amžinas dalykas“...


Artėjant euro įvedimui „Palangos tiltas“ pasidomėjo, kaip kurorto verslininkai ruošiasi šiai permainai: kokios nuotaikos dėl euro įvedimo? Kaip tam ruošiasi kavinės, restoranai, viešbučiai? Kaip keitėsi kainos? Ar verslininkai jas kėlė? Kiek kainuos kasos aparatų pertvarkymas? Kokias klientų nuotaikas verslininkai jaučia?


Dėmesys kurorte įprastai skiriamas grafų Tiškevičių epochą menantiems kultūros paveldo pastatams: viloms, poilsinėms. Tačiau, anot kai kurių paveldo puoselėtojų, per mažai to dėmesio skiriama praėjusio amžiaus trečiąjį bei ketvirtąjį dešimtmetį statytiems pastatams – tiesiog gyvenamiesiems namams, kurie ir kūrė ne tik ikikarinės, bet ir pokarinės Palangos – jaukaus...


Šiemet šalies ugniagesiai jau atliko 191 gelbėjimo darbą vandenyje (pernai – 288). Iš įvairių vandens telkinių jie ištraukė 81 nuskendusį žmogų (pernai – 97), iš jų 1 vaiką. Dar 17 gyventojų ugniagesiams pavyko išgelbėti. Beje, nuskendusių žmonių skaičius gali būti didesnis, nes, be ugniagesių, skenduolius ir skęstančiuosius iš...


Joninės – ant Alkos kalno, verslininkai pyksta

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 06 23 | Rubrika: Kultūra

Švęsdama Jonines Šventoji niekada nestokojo kūrybiškumo – šventės dažniausiai vykdavo skverelyje ties Prieplaukos ir Jūros gatvių sankryža, uoste. Šventes paįvairindavo baikerių motociklų riaumojimai, galiūnų pūškavimai ir juos raginančių žiūrovų šūksniai. Šiemet, taupant lėšas, Šventojoje buvo nuspręsta Jonines švęsti kartu su Rasų šventėmis. Kai kurie verslininkai dėl tokio sprendimo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius