Prasideda darbuotojų paieškos: pajūryje – iki 1400 per mėnesį, ūkyje – 50 eurų per dieną ir cigaretės magaryčių

Sezoninių darbuotojų paiešką pradedantys paslaugų sektoriaus verslininkai ir ūkininkai sako, kad jų rasti kasmet vis sunkiau, o mokėti reikia vis daugiau. Tiesa, tikimasi, kad šiemet vasarą darbuotojų trūkumą kiek sušvelnins pabėgėliai nuo karo Ukrainoje.

Užimtumo tarnybos duomenimis, sezoninių darbuotojų paieškos jau prasidėjo. Pavyzdžiui, žemės ūkyje laisvų darbo vietų kovą įregistruota tris kartus daugiau nei vasarį, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje jų skaičius augo 1,6 karto, statybų sektoriuje darbo pasiūlymų buvo 35 proc. daugiau. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad tokių darbuotojų paieškos kasmet kelia vis didesnį galvos skausmą. Norinčių dirbti trūksta, o tie, kurie ateina, prašo iki šiol neregėtų uždarbių. 

Išvažiavo į užsienį ir miestus 

„Šita sezoninių darbininkų tema kiekvienais metais aštrėja, metai iš metų yra tik blogiau“, – Delfi teigia R. Juknevičius. 

Jis viliasi, kad šiemet galbūt bus kiek lengviau, nes sezoninių darbininkų gretas papildys pabėgėliai iš Ukrainos. Pasak pašnekovo, ukrainiečių, kurie kreipiasi į ūkininkus ir ieško galimybių užsidirbti, jau yra. 

„Bet nedrįsčiau sakyti, kad sezoninių darbuotojų rinkoje nebus įtampos. Vis dėlto ukrainiečių pasiskirstymas po Lietuvos teritoriją nėra vienodas, vienur jų gyvena daugiau, kitur mažiau, o darbuotojų trūkumo problema aktuali visos šalies ūkiams“, – sako R. Juknevičius.

Pasak ūkininko atstovo, pagrindinė sezoninių darbuotojų trukumo priežastis – emigracija.

„Darbingų žmonių, kurie neturi didelės kvalifikacijos ir kurie yra sezoninio darbuotojo etalonas, skaičius mažėjo dėl emigracijos. Ir apskritai dirbti galinčių žmonių populiacija Lietuvoje yra pakrypusi į blogąją pusę. Be to, mes turime labai ryškią migraciją ne tik į užsienį, bet ir iš kaimiškų vietovių į miestą“, – aiškina R. Juknevičius. 

Jis taip pat priekaištauja valstybei, kuri „panašu, yra įgali mokėti tokias pakankamai dideles nedarbo pašalpas, kurias gaunančių žmonių motyvacija eiti dirbti yra minimali.“ 

Užsidirbti kaime įmanoma

Paklaustas apie sezoninių žemės ūkio sektoriaus darbininkų uždarbius, R. Juknevičius sako, kad jie labai priklauso nuo žmogaus kvalifikacijos. Visgi pašnekovas neslepia, kad ir mažiausiai gebėjimų turintys darbininkai šiandien prašo nemažų pinigų. 

„Kaime trūksta ir kvalifikuotų specialistų – veterinarų, zootechnikų agronomų. Tenka girdėti, kad itin aukštos kvalifikacijos agronomai prašo 2,5 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį“, – patikina ūkininkų atstovas.

Jo teigimu, tokias pačias ar net didesnes algas gauna ir aukštos kvalifikacijos mechanizatoriai, kuriems galima patikėti valdyti šimtus tūkstančių eurų kainuojančius kombainus. 

„Bet jei kalbame apie tuos žmones, kurie neturi kvalifikacijos, kaip sakoma, ateina be diplomo akmenų rinkti, tai apsidairęs savo aplinkoje, manau, nerasčiau, kas sutiktų dirbti už 30 eurų „į rankas“ per dieną ir dar, kad cigaretes magaryčių pirkčiau. Šiandien standartas „į rankas“ yra 50 eurų per dieną. Kai pasižiūri į žmones su kvalifikacija ir dešimtmečių patirtimi ir bandai suprasti, kiek jie uždirba, tai matai, kad beveik nėra skirtumo nuo tų eilinių darbininkų“, – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. 

Anot jo, toks brangus sezoninių darbuotojų samdymas galiausiai didina ir galutines produkcijos kainas, su kuriomis kiekvienas susiduriame nuėję apsipirkti. 

Atlyginimai – kaip pernai 

Tuo metu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, kad pajūrio verslininkai dar tik ruošiasi sezonui ir laikinų darbuotojų paieškas tik pradeda. Jos teigimu, šiuo metu siūlomų atlyginimų lygis yra panašus kaip pernai, tačiau verslas stebi situaciją, tad gali būti, jog sezonui artėjant atlyginimai darysis dosnesni.

Šiuo metu darbo skelbimuose nurodoma, kad, priklausomai nuo kvalifikacijos, padavėjai ir virėjai Palangoje gali tikėtis 800-1400 eurų „į rankas“ siekiančių atlyginimų, panašiai siūloma viešbučių administratoriams, kambarių tvarkytojų algos siekia 700-800 eurų „į rankas“ per mėnesį. 

„Kol kas siūlomi atlyginimai, palyginti su praėjusiais metais, be kažkokių kilimų. Bet dabar dar tik balandžio vidurys, verslas reaguos į situaciją ir gali būti, kad po mėnesio matysime kitokį vaizdą“, – sako I. Valaitienė. 

Pasak pašnekovės, kol kas sunku prognozuoti, ar kurorto verslininkams sezoninių darbuotojų nepritrūks, bet kol kas pavykdavo su šiuo iššūkiu tvarkytis. 

„Tiesa, Palanga turi tą specifiką, kad kai mums jau reikia sezoninių darbuotojų, jaunimas dar nebūna baigęs mokslo metų, o kai jų vis dar reikia, jaunuoliai jau nori ruoštis mokslams ar dar kelias savaites pailsėti ir išeina“, – kalba Palangos verslininkų atstovė. 

„Žmonėms pinigų nereikia“ 

Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat kalba apie tai, kad verslui darosi vis sunkiau rasti pastovių darbuotojų, o užsitikrinti reikiamą jų skaičių sezoniniams darbams – dar sudėtingiau.

„Jei anksčiau tą spragą buvo galima užpildyti jaunimu, tai dabar darbdaviai jaunų žmonių nelabai nori priimti, nes reikia žmones įvesti į procesus, o jei jiems kas nors nepatinka, tuoj pat išeina“, – LNK Žinioms sako D. Arlauskas.

Paklaustas, ar nepadėtų didesni atlyginimai, jis teigia, kad susidarė paradoksali situcija, kai „pinigų žmonėms nereikia“. 

„Pandemija parodė, kad galima gyvenimą supaprastinti, žmonės įprato sėdėti namuose, todėl dirbti nesiveržia“, – teigia darbdavių atstovas.

DELFI