Politikos Eurovizijoje, rinkimuose į Europos Parlamentą, Palangos mero Šarūno Vaitkaus šansus vertina 1 iš 10, bet Jurgis Razma ir Laima-Liucija Andrikienė sako: „Politika – pilna netikėtumų“

Birželio  9 dieną vyks rinkimai į Europos Parlamentą (EP), kuriuose dalyvauja ir vienintelis palangiškis, Palangos meras, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus pirmininkas, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Šarūnas Vaitkus. 

Jo išrinkimas į EP, nugalint tokius „sunkiasvorius“ bendrapartiečius kaip, pavyzdžiui, Andrių Kubilių, Rasą Juknevičienę, Liudą Mažylį, Paulių Saudargą, Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir kitus, prilygtų bombos sprogimui, paneigtų tikimybių teorijas.

„Palangos tilto“ pašnekovai Š. Vaitkaus šansus EP rinkimuose vertino atsargiai – vienu iš dešimt, tačiau TS-LKD veteranai Jurgis Razma ir Laima-Liucija Andrikienė sako: „Politika – pilna netikėtumų.“

„Kadangi mūsų partijos EP rinkimų sąraše Vaitkus po reitingavimo yra dešimtas, tai ir jo šansai gauti mandatą Europos Parlamente yra vienas iš dešimt,“ – sakė Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Palangos skyriaus veteranas, atvedęs Š. Vaitkų į politiką, o dabar – Seimo narys.

M. Skritulskas mano, kad TS-LKD gaus tris mandatus EP rinkimuose.

„Beveik neabejoju, kad vienas jų teks Andriui Kubiliui, antras – Rasai Juknevičienei, o dėl trečio kova bus rimtesnė,“ – sakė M. Skritulskas.

Jis nesiėmė atsakyti, kokį kandidatą TS-LKD Palangos skyrius keltų tiesioginiuose mero rinkimuose, jeigu į EP būtų išrinktas Š. Vaitkus.

„Patikėkite: nė viename formate tai nebuvo svarstyta,“ – sakė jis.

Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys Eimutis Židanavičius sakė „Palangos tiltui“, kad, be Š. Vaitkaus, tinkamiausiu kurorto konservatorių kandidatu į merus mato M. Skritulską.

„Daugiau tam tinkančių nėra,“ – sakė E. Židanavičius.

„Nesvarsčiau to. Ypač, kad Palangos ir Kretingos skyriai vėl iškėlė mano kandidatūrą dalyvauti Seimo rinkimuose spalį,“ – sakė M. Skritulskas.

E. Židanavičius Š. Vaitkaus šansus EP rinkimuose vertina nuliu.

„Labai gaila. Jo (Š. Vaitkaus – aut.) pasiekimas – dešimta vieta po reitingavimo – aukšta, bet nepakankamai aukšta, kad jis rimtai susikautų su partijos lyderiais. Tam reikėjo būti nors penketuke po reitingavimo,“ – sakė E. Židanavičius.

Lapkritį TS-LKD sudarė kandidatų į Europos Parlamentą eilę. Sąrašo lyderiu tapo europarlamentaras Andrius Kubilius už kurį balsavo  3174 rinkėjai. Toliau rikiuojasi: europarlamentarė Rasa Juknevičienė (2912 balsai); Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas (2162 balsai); europarlamentaras Liudas Mažylis (1950 balsai);  Seimo vicepirmininkė, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (1462 balsai); Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė (1213 balsai); Seimo narys Matas Maldeikis (872 balsai); buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (820 balsai); Seimo narys Audronius Ažubalis (691 balsai); Palangos meras Šarūnas Vaitkus (689 balsai).

Laima Liucija Andrikienė, viena TS-LKD steigėjų, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė, dabar dirbanti Europos Sąjungos Audito Rūmuose, sakė „Palangos tiltui“, kad kandidatai sąrašo viršuje turi didžiausias galimybes.

„Kaip TS-LKD kandidatė, esu dalyvavusi devyneriuose rinkimuose, septyneriuose iš jų švenčiau pergalę, tačiau iš visų išskirčiau pirmuosius rinkimus į Europos Parlamentą 2004-aisiais, kuomet iš penktosios sąrašo vietos pakilau į antrąją ir buvau išrinkta. Pagal Briuselyje atliktas prognozes TS-LKD tuomet turėjo gauti vieną mandatą iš trylikos, o mes iškovojome du. Pirmas klausimas, kurio, atvykusi į Briuselį,sulaukiau iš tuometinio Europos liaudies partijos – Europos demokratų frakcijos Europos Parlamente generalinio sekretoriaus buvo toks: „Kaip tau tai pavyko? Visi mūsų tyrimai rodė, kad atvyks vienas, o atvykote du (Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė – aut.)“

L. L. Andrikienė prognozuoja, kad TS-LKD gaus du mandatus 2024-2029 metų Europos Parlamente.

 „Kiekvienas papildomas mandatas būtų didelis laimėjimas,“ – sakė ji.

Tačiau ji žino ir pavyzdžių, kuomet į Europos Parlamentą pakliuvo ir mažai girdėti, net vietos politikoje, žmonės.

„Lietuva – puikus tokios šalies, tokio rinkėjų elgesio pavyzdys. Čia galima būtų prisiminti Jolantą Dičkutę ir Danutę Budreikaitę, Darbo partijos atstoves, dirbusias EP 2004-2009 metais, arba Antaną Guogą, Liberalų sąjūdžio kandidatą, dirbusį EP 2014-2019 metais. Būta ir daugiau tokių pavyzdžių,“ – sakė L. L. Andrikienė.

Jurgis Razma, TS-LKD veteranas Seime, sakė „Palangos tiltui“, kad jis linkįs Palangos merui Šarūnui Vaitkui įrodyti, kas daugeliui atrodo tiesiog neįmanoma: gauti EP mandatą nedirbus nacionaliniame parlamente.

„Visaip gali būti. Gal rinkėjai šįkart balsuos netradiciškai – norės naujų veidų, deleguoti į Europos Parlamentą savivaldybininką. O Palangos sėkmės istorija – labai ryški,“ – sakė J. Razma.

Praėjusių metų lapkritį, prieš TS-LKD sąrašo reitingavimą, Š. Vaitkus sakė: „Europos Parlamente reikia ne tų, kurie tik deklaratyviai pasakoja apie „regionų proveržį“, „lygybę“ (kas būdinga populistinėms jėgoms, tik užimančioms EP nario vietą ar sėdinčioms ten dėl algos), bet ir realių bei patirtį sukaupusių tikrų savivaldybininkų.“

Indrė Ramanavičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai, sakė „Palangos tiltui“, kad, merą Š. Vaitkų išrinkus į Europos Parlamentą, pirmalaikiai mero rinkimai Palangoje būtų skelbiami Seimo nutarimu. 

„Rinkimus Seimas paskelbtų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kai atsirado pagrindas juos skelbti, t.y. kai anksčiau termino nutrūksta pareigas ėjusio mero įgaliojimai. Pirmalaikius rinkimus per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą turi suorganizuoti Vyriausioji rinkimų komisija kartu su tos konkrečios savivaldybės, kurios meras renkamas, rinkimų komisija. Kandidatų kėlimo ir rinkimų organizavimo tvarka nuo eilinių mero rinkimų nesiskiria,“ – sakė I. Ramanavičienė.