Šiltas prisiminimas iš pajūrio – išskirtinis prezidentienės Sofijos Smetonienės aksesuaras

Auksakalystė Lietuvos istorijoje egzistuoja jau ne vieną šimtmetį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio diduomenė, siekdama pagyvinti šalies ekonominius ryšius, kvietė į šalį įvairių sričių amatininkus, o viduramžiais labai paklausius – auksakalius. XIV–XV a. valstybės centru tapusiame Vilniuje, kuris 1387 m. gavo Magdeburgo teises, suteikė atvystantiems amatininkams įvairių privilegijų. Ilgainiui įvairių sričių meistrai įsitvirtino šalyje, kūrė susivienijimus arba cechus. Dažniausiai šalyje dirbę meistrai buvo svetimšaliai, XVI a. pab. dominavo vokiečiai, o jau nuo XVII a. daugėjo žydų amatininkų ir auksakalių, kūrėsi cechai. XIX a. žydams priklausę cechai dar labiau išsiplėtė dėl įsigaliojusio įstatymo, palengvinusio tautinių mažumų situaciją šalyje. Lietuvoje auksakaliai žydai savo veikla užsiėmė ne tik sostinėje, bet ir Kaune, kur pirmieji auksakaliai kūrėsi nuo XVIII a. II p.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pramonė buvo ypatingai nukentėjusi ir praradusi ankstesnius pasiekimus. Anksčiau orientuota į Rusijos imperijos rinką ir iš ten gavusi didžiausius žaliavų ir energetinių šaltinių kiekius, naujoji nepriklausomos Lietuvos pramonė turėjo persiorientuoti į Europos ekonominę erdvę. Kaunas tapo laikinąja sostine, kur formavosi šalies ekonominis ir kultūrins centras. Nepaisant sostinėje besikuriančių auksakalių ir kitų amatininkų, verslai plėtėsi ir kitose Lietuvos vietose.
Klaipėdoje nuo 1922 m. veikė sidabro gaminių fabrikas, žinomas dėl didelės produkcijos apimties bei aukštos dirbinių meninės kokybės. Uostamiestyje fabrikas buvo įsikūręs adresu Stoties g. 4 (1939 m. nurodoma ir Liepojaus g. 12). Fabriko savininkas – Samuelis (Zelmanas) Edelšteinas (g. 1890 06 24) ir jo kompanionas Maksas Schatzas (g. 1887 m.). S. Edelšteino fabrikas Klaipėdoje veikė iki 1939 m., kuomet vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, veikla buvo perkelta į Kauną. Vilijampolės rajone, Tilžės g. 26, savininkai nusipirko buvusio dešrų fabriko patalpas, jas pritaikė naujoms reikmėms ir tęsė sidabro dirbinių gamybą.
Fabriko produkcija pasižymėjo plačiu asortimentu: kasdienių stalo įrankių komplektai, sūrio peiliai, šprotų šakutės, cukraus žnyplės. Papildomi stalo akcentai – kiaušinių taurelės, servetėlių žiedai, taip pat puošnios vaisių ir saldumynų vazos. Be stalo įrankių gaminti ir įvairūs sporto prizai, žvakidės, pudrinės ir bloknotų viršeliai. Gamintos originalaus dizaino rankinės–delninukės (piniginės), dekoruotos moderno stilistika. Šių dirbinių paviršiuje meistrai įkomponuodavo raižytą secesijos, taip pat augalinio ar geometrinio ornamento motyvą. Tam tikri dirbiniai buvo su dedikacijomis ar skirti konkretiems asmenims, paviršiuje išraižant specifinius motyvus. Fabriko produkcijos ornamentikoje išsiskiria smulkūs augaliniai realistiniai motyvai: rožių girliandos, gėlių puokštės. S. Edelšteinas gamino laikotarpio madas atitinkančius daiktus, pirmasis iš visų auksakalių perėmė Art deco stilistiką. Fabrikas pasižymėjo stipria technine baze – turėjo 22 įvairius metalo apdirbimo įrenginius, stakles, nuolat dirbo 18 darbininkų, kas sudarė palankias sąlygas gaminti aukštesnio meninio lygio, įvairių plastinių sprendimų sidabro dirbinius.
Tarpukario Lietuvos auksakalystėje ir sidabro dirbinių gamybos srityje svarbu paminėti 1922 metus. Birželio 8 d. buvo priimtas įstatymas, kuris įvedė lietuviškuosius prabavimo ženklus aukso ir sidabro dirbiniams. Dar viena svarbi detalė – metalo dirbinių gamintojai ir pirkliai privalėjo pradėti žymėti savo gaminius inicialais ar monogramomis, įregistruotomis Prabavimo rūmuose. Lietuvos prabos ženklai: auksui – saulutė trumpais spinduliais, o sidabras ženklintas žvaigždute ilgais tiesiais spinduliais. Vis dėlto, monogramos galutinai nusistovėjo maždaug tik nuo 1938 m. Dėl pastarojo įstatymo, Samuelio Edelšteino fabriko produkcija buvo pradėta žymėti jai būdingais ženklais – S.E., SE (šešiakampio fone), S.E. KLAIPĖDA.
Palangos kurorto muziejaus rinkiniuose saugoma išskirtinė muziejinė vertybė – pirmosios tarpukario Lietuvos valstybės prezidentienės Sofijos Smetonienės rankinukaspiniginė, pagaminta žymiojo S. Edelšteino sidabro gaminių fabrike Klaipėdoje, 1933 m. Ši muziejinė vertybė svarbi keletu aspektų: tai autorinis gaminys, sukurtas atsižvelgiant į asmenybės bruožus ir atskleidžiantis sidabro gamybos ir amatininkystės meistriškumą tarpukario Lietuvoje. Lietuvoje žinomas dar vienas panašus S. Edelšteino fabriko gaminys – tokio paties tipo rankinukas-piniginė, priklausiusi tekstilininkei Genovaitei Vaškelienei su graviruotu paviršiumi. Šiuo metu muziejinė vertybė saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune (Inv. Nr. ČDM IP 42).
Sidabrinė S. Smetonienės piniginė yra dekoruota išskirtiniais motyvais, kurie nėra visiškai akivaizdūs. Norint suprasti pasirinktų motyvų prasmę, privalu susipažinti su pačia asmenybe. Pirmoji šalies dama buvo vienas svarbiausių viešų asmenų tarpukario Lietuvoje. Dalyvaudavo įvairiuose susitikimuose, priimdavo užsienio svečius. S. Smetonienė pasirodydavo įvairiose labdaros akcijose, jas globojo, buvo organizacijų garbės nare ir dalyvaudavo jų suvažiavimuose bei buvo aktyvia moterų sporto mecenate. Be oficialių renginių, ji dalyvaudavo ir politiniame šalies gyvenime: buvo aktyvi prezidento, savo vyro, Antano Smetonos patarėja valstybiniuose klausimuose, nevengdavo išsakyti griežtos nuomonės ar sukritikuoti kitus politikus.
Be viešo gyvenimo ir gana intensyvios darbotvarkės, pirmoji šalies ponia mėgo įdomiai ir turiningai leisti laisvalaikį. Įvairiuose atsiminimuose dažnai pažymima, jog laisvus vakarus mėgusi leisti prie kortų stalo ir buvo gana įgudusi žaidėja. Neretai ponia Sofija žaisdavo kortomis kartu su Smetonų namus lankančiais svečiais, ypatingai artimiausiais draugais. O vienas dažniausių ir mėgstamiausių jos kortų žaidimų buvo preferensas. Apskritai kortavimas tarpukariu buvo viešai priimtina laisvalaikio forma, kuria mėgavosi įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonės. Kitas populiarus prezidentienės užsiėmimas buvo kinas, kuris laikinojoje sostinėje Kaune tapo viena populiariausių meno krypčių ir labiausiai žinomu laisvalaikio praleidimo būdu. Ponia Sofija mėgo nebyliojo kino filmus, o vėliau atsiradus įgarsintam kinui, mielai žiūrėdavo vokiečių ar rusų kalbomis įgarsintus kūrinius. Teatras taip pat užėmė svarbią laisvalaikio dalį, nes kaip pirmoji ponia dažnai lankydavosi spektaklių premjerose. Tarpukario laikotarpiu sutinkama ir žalingų įpročių, kuomet jie buvo suprantami kaip kasdienybės akcentas ar mados dalis. Vienas tokių – rūkymas, kurio ponia Sofija nevengdavo. Rūkymas buvo vieša norma ir apie jo žalingą poveikį tuo metu dar nebuvo tiek daug žinoma. Pravartu pabrėžti, kad pastarieji pomėgiai ir laisvalaikio būdai tarpukario Lietuvoje buvo sutinkami palankiai ir gana intensyviai propaguojami viešojoje erdvėje, todėl aukštas pareigas užimančiam žmogaus tai buvo gana svarbu.
Palangos kurorto muziejaus rinkiniuose esantis rankinukas-piniginė sukurtas specialiai pagal užsakymą, su asmeniniu palinkėjimu. Šią originalaus dizaino asmeninę dovaną S. Smetonienė gavo iš tuometinio Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo. Prezidentienė 1933 m. rugpjūčio mėnesį kartu su prezidentu lankėsi Palangoje, kur vyko Lietuvos skautų sąskrydis. Rankinukas dvipusis, graviruotu paviršiumi. Vienoje pusėje: pajūrio siužetas, kuriame pavaizduotos smėlio kopos, pušis ir Baltijos jūros horizonte besileidžianti saulė. Aplink siužetą išgraviruoti užrašai: „Gerb. Sofijai Smetonienei / Palangos kurortą atminti“, „Burmistras / Jonas Šliūpas / Palanga / 1933“. Palangos siužetas su palinkėjimu pasirinktas neatsitiktinai, nes Smetonų šeima buvo pamėgusi Palangos kurortą. Prezidento rezidencija buvo „Baltoji“ vila priešais vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“, kurioje šeima praleido savo atostogas 1927–1936 m. laikotarpiu. Kitoje pusėje išgraviruoti atskiri geometriniai, dekoratyviniai elementai, kortos, žaidimų kauliukai, natos bei kandiklyje smilkstanti cigaretė – tai aliuzija į S. Smetonienės mėgstamas veiklas ir laisvalaikį. Toje pačioje pusėje, apatiniame kampe yra smulkus įspaudas, kuriame matomi inicialai S. E. rombo formos rėmelyje. S. Edelšteino fabriko įspaudas, įrodantis dirbinio autentiškumą. Greta inicialų – įspausta žvaigždutė ir skaičius 800, reiškiantis, jog tai sidabro gaminys su 800 prabos verte. Rankinukas uždaromas su automatiniu užraktu, kurį puošia akmuo „katės akis“. Rankinuko viduje trys skyriai, padengti, kaip manoma, mėlynos spalvos šilkiniu audiniu. Dovana galėjo būti nešiojama tiesiog rankoje arba naudojantis prie jos pritvirtinta grandinėle.
Deja, bet šiuo metu nėra žinoma, ar S. Smetonienė šią dovaną naudojo pagal paskirtį. Bendra muziejinės vertybės būklė gera, ryškių nudėvėjimo žymių nematyti, išorė vietomis nežymiai pabraižyta. Vidus taip pat gerai išlikęs, audinys vietomis pageltęs, ties sulenkimais įplyšęs. Galima daryti prielaidą, kad šį rankinuką-piniginę pirmoji ponia galėjo nešioti oficialių renginių metu, o galbūt ją laikė asmenine dovana, kuri papildė prezidentienės asmeninių daiktų kolekciją. Nėra aišku koks buvo rankinuko likimas, ar jis buvo palikęs Lietuvą ir S. Smetonienės rankas, ar visgi visą laiką saugiai išbuvo kieno nors kolekcijoje iki perduodant muziejaus globon.
Šį S. Smetonienės rankinuka-piniginę galima pamatyti Palangos kurorto muziejaus ekspozicijoje.
Palangos kurorto muziejus. Muziejininkas Eimantas Banevičius
Literatūra:
1. Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas / Julius Būtėnas. – Vilnius : Žara, 2004;
2. Dviese : Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė / Ingrida Jakubavičienė. – Vilnius : Alma littera, 2023;
3. Ponios Smetonienės virtuvė / Jolita Bernotienė, Ingrida Jakubavičienė. Vilnius: Aukso žuvys, 2021;
4. Škiudienė R. Tarpukario Kauno žydų meistrų įnašas į Lietuvos auksakalystę, in: Lietuvos žydų kultūros paveldas: kasdienybės pasaulis. Kn. 2. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų centras, 2013. P. 427-458.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Auksakalystė Lietuvos istorijoje egzistuoja jau ne vieną šimtmetį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio diduomenė, siekdama pagyvinti šalies ekonominius ryšius, kvietė į šalį įvairių sričių amatininkus, o viduramžiais labai paklausius – auksakalius.
Prabangaus viešbučio kiemelyje – išskirtinis renginys: susirinko išsipuošę svečiai
2024 08 20 | Rubrika: Miestas
Šeštadienį prabangiame Palangos viešbučio „VILA KOMODA“ kiemelyje vyko išskirtinis renginys „Šampanas ir jūra“, kuris neabejotinai tapo vienu įsimintiniausių šios vasaros akcentų pajūryje.
Palangoje susirungė pajūrio gelbėtojai
2024 08 16 | Rubrika: Miestas
Trečiadienį, rugpjūčio 14 d., Palangos paplūdimyje dėl geriausiųjų vardo susirungė pajūrio gelbėtojų komandos. Jau 17-tą kartą vykstančiame Lietuvos pajūrio gelbėtojų čempionate jėgas išbandė keturios komandos: Palangos, Neringos, Klaipėdos ir Smiltynės.
To Palangoje dar nebuvo: už vos kelis eurus – išskirtinis prisiminimas
2024 07 12 | Rubrika: Miestas
Kasmet besikeičianti Palanga naujovėmis stebina ir šįmet. Viena tokių naujovių – galimybė ant Palangos tilto nusifotografuoti ar nusifilmuoti su milžiniškais angelo sparnais.
Per Jonines Palangoje – išskirtinis finalinis grupės „Man-go“ 25-mečio koncertas
2024 03 12 | Rubrika: Miestas
Birželio 23 d., Joninių vakarą, Palangos koncertų salėje įvyks išskirtinis ir finalinis vienos populiariausių merginų grupių „Man-go“ 25-mečio koncertas, vainikuojantis jubiliejinį turą per visą Lietuvą.
Kvietimas/ Šimtai savanorių gelbės pajūrio kopas
2022 09 26 | Rubrika: Miestas
SBA ir pajūrio regioninis parkas telkia gyventojus į savanorišką talką, skirtą pajūrio kopų išsaugojimui – „Kopoms reikia tavęs“.
Vasarą – darbymetis pajūrio medikams
2022 07 04 | Rubrika: Miestas
Pasak Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamento vadovės Laimutės Ežerinskienės, pajūrio medikai jau pradeda justi kartu su šilumos banga įsibėgėjantį vasaros sezoną.
Šiltas vakaras prie jūros
"Palangos tilto" informacija, 2022 07 04 | Rubrika: Miestas
Šeštadienį, liepos 2-ąją, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus turėjo ypatingą susitikimą gurkšnojant kavą pajūryje – su Vytautu Landsbergiu.
Šiandien įvyko Seimo laikinosios Lietuvos pajūrio bičiulių grupės posėdis
"Palangos tilto" informacija, 2020 12 21 | Rubrika: Miestas
Šiandien, pirmadienio popietę, įvyko Seimo laikinosios Lietuvos pajūrio bičiulių grupės posėdis. Nuotoliniame susitikime taip pat dalyvavo 6 pajūrio regiono merai: Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Klaipėdos, Kretingos Šilutės rajonų. Susitikimo tikslas - išklausyti ir aptarti Lietuvos pajūrio regiono savivaldybių merų informaciją apie savivaldybių ir šio...
Šiandien, antradienį, gruodžio 8 d., Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pateiktas prašymas dėl laikinosios „Lietuvos pajūrio bičiulių“ grupės įregistravimo. Grupės pirmininku buvo išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Skritulskas, pavaduotoju – TS-LKD atstovas Arvydas Pocius....