Sprendimas dėl Šventosios namelių užstrigo: nežinia, ar pakaks 2 mln. eurų kompensacijoms

Palangos tiltas, 2020-07-12
Peržiūrėta
25
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

J. Andriejauskaitės nuotr.

J. Andriejauskaitės nuotr.

Kovo pradžioje Vyriausybei buvo pateiktas siūlymas dėl 260 Šventosios namelių perėmimo valstybės žinion. Po šių namelių savininkų pasipriešinimo šis sprendimas buvo atidėtas. Pastaruosius kelis mėnesius institucijos vertino situaciją vietoje, nustatė, kiek namelių yra Pajūrio juostoje, kiek jų įregistruota, tačiau iki šiol nėra žinoma vidutinė namelių vertė. Anksčiau skelbta, kad ji galėtų siekti kiek daugiau nei 1,7 mln. Eur. Tuo metu didelę dalį namelių valdantis „Energetikas“ sako, kad šiuo metu nėra bendravimo su institucijomis, tad vadovė neturi jokios informacijos apie planuojamus veiksmus, rašo Aistė Žebrauskienė, delfi.lt žurnalistė,

Nekilnojamojo turto registre, anot Aplinkos ministerijos, šiuo metu Šventojoje įregistruoti 163 poilsio nameliai ir vasarnamiai, esantys Baltijos pajūrio juostoje, ir 97 tokie pastatai valstybinės reikšmės miško plotuose, nesančiuose Baltijos pajūrio juostoje.

Aplinkos ministerija pavasario pradžioje šiuos Šventosios poilsio namelius siūlė paimti visuomenės poreikiams. Kaip teigiama pažymoje, projektas siūlomas siekiant, kad Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinės reikšmės miške, kur statybos yra negalimos, neliktų statinių.

Tuo metu protokoliniu sprendimu buvo siūloma pavesti Aplinkos ministerijai organizuoti ir užtikrinti, kad būtų parengti reikiami dokumentai ir atlikti būtini veiksmai Šventosios poilsio namelių paėmimui iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.

Ministerija prieš kelis mėnesius skelbė, kad teisiškai registruotų pastatų vidutinės rinkos vertės svyruoja nuo 4 tūkst. iki 12 tūkst. eurų, o bendra visų pastatų rinkos vertė siekia apie 1 mln. 739 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad iš privačių savininkų perimdama namelius valstybė turėtų sumokėti apie 2 mln. eurų siekiančias kompensacijas. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, iš visų namukų, kurie yra Šventojoje, planuojami perimti sudaro apie penktadalį.

Namelių savininkai piktinosi, jog Vyriausybė skuba perimti namelius iki galo neišsiaiškinus, kurie jų oficialiai registruoti, neištaisius kai kurių prieštaravimų sprendimuose. Todėl Ministrų kabinetas atidėjo sprendimą visuomenės poreikiams perimti Šventosios poilsio namelius. Tačiau, panašu, kad sprendimas užtruko.


Premjeras Saulius Skvernelis diskusijų metu Teisingumo ministerijai pavedė įvertinti, kiek valstybė, perėmusi turtą, patirtų žalos dėl galimo savininkų bylinėjimosi.

Kaip Delfi komentavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos, gegužės mėn. Teisingumo ministerija išdėstė savo poziciją Aplinkos ministerijai, kad kol nėra atliktos sąnaudų ir naudos analizės, neįmanoma tiksliai nustatyti finansinių lėšų poreikio Šventosios namelių paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau esą, tikėtina, kad poreikis gali būti didesnis, negu buvo nurodytas Aplinkos ministerijos pateiktoje medžiagoje.


Birželio mėn. Aplinkos ministerijos prašymu VSTT atstovai vietoje apžiūrėjo Šventosios namelius, išnagrinėjo Registrų centro duomenis ir pristatė esamą tikslesnę situaciją Aplinkos ministerijai.

Taip pat VSTT apklausė galimus paslaugos tiekėjus dėl kaštų naudos analizės parengimo paslaugų, įvertino galimą jos atlikimo kainą ir, Aplinkos ministerijai skyrus reikiamą finansavimą, planuoja šios paslaugos pirkimą.

„Įvertinta situacija vietoje, padaryta Šventosios namelių, esančių pajūrio juostoje, inventorizacija, išsidėstymo žemėlapiai. Iš viso pajūrio juostoje fiksuoti 166 nameliai, didžioji dalis Registrų centre neįregistruoti. Didžioji dalis Šventosios namelių priklauso UAB „Energetikas“, – pastarųjų mėnesių vertinimus pristatė VSTT.

Vis dėlto kol kas dar nėra žinoma, kokia galėtų būti vidutinė namelių vertė ir kiek ji skirtųsi nuo pirminio vertinimo – 1,7 mln. eurų.


Kovą posėdyje dalyvavusios įmonės „Energetikas“ direktorė Gintautė Matulevičiūtė tvirtino, kad įmonė valdo 146 namelius, esančius arba pajūrio juostoje, arba miškų zonoje. Jie statyti prieš daugiau nei 50 metų „pagal tuo metu galiojusius teisės aktus“ ir yra įteisinti Registrų centre, taip pat nuolat tvarkomi, atnaujinami.

Ji Vyriausybės prašė koreguoti planus ir sprendimus priimti tik dėl neregistruotų namelių.

Šiuo metu ji daugiau informacijos apie planuojamus veiksmus nėra gavusi ir neturi: „Su mumis šiuo klausimu atsakingos institucijos nesusisiekė. Šiuo metu joks bendravimas nevyksta.“

Visgi G. Matulevičiūtė yra įsitikinusi, kad, jei bus planuojami kokie nors veiksmai, jie bus atliekami visiškai skaidriai, įtraukiant suinteresuotas puses ir atsižvelgiant į jų poziciją bei teisės aktų nustatyta tvarką.

Anot jos, Šventosios nameliai šiais metais, kaip ir anksčiau, yra itin paklausūs tarp mažiau lėšų kokybiškam poilsiui galinčių skirti gyventojų, daugelio jų galimybes stipriai koregavo ir su pandemija susiję pajamų pokyčiai.

„Lietuvos rytui“ Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad svarstoma galimybė Šventojoje esančius legendinius namelius nugriauti, o jų savininkams išmokėti apie 2 mln. eurų sieksiančias kompensacijas.

„Dabar svarstomas toks kelias: galbūt reikia išmokėti kompensacijas, o visuomenės reikmėms paimtus namelius nugriauti ir atlaisvinti pajūrį“, – interviu dienraščiui teigė meras.

Delfi primena, kad, kaip sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pagrindinis siūlymo motyvas – siekis atkurti pajūrio juostą, t. y. tiek kopas, tiek medynus, kuri saugotų nuo smėlio pustymo ir erozijos.


Pasak ministro, sklypai, kuriuose stovi namukai, priklauso valstybei, o verslininkams yra tik išnuomoti, todėl susigrąžinti teritoriją yra tinkamas laikas, nes ateityje vietoje namukų gali atsirasti ir prabangios vilos, rašė BNS.

„Mes turim pavyzdžių, kai vietoje dušų, vietoje tualetų atsiranda statiniai, kurie kelia visuomenėje didelį pasipiktinimą. Tos spragos įstatymuose sudaro prielaidas tokiems, atrodo, neįmanomiems statiniams virsti gyvenamaisiais namais“, – teigė ministras.

„Jei nieko nedarysim, tai ateityje prie tam tikrų aplinkybių toje vietoje galbūt galėtų atsirasti prabangi vila, už kurios nugriovimą arba pašalinimą valstybei tektų mokėti gerokai didesnes sumas“, – pridūrė jis.

Delfi.lt

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Kovo pradžioje Vyriausybei buvo pateiktas siūlymas dėl 260 Šventosios namelių perėmimo valstybės žinion. Po šių namelių savininkų pasipriešinimo šis sprendimas buvo atidėtas. Pastaruosius kelis mėnesius institucijos vertino situaciją vietoje, nustatė, kiek namelių yra Pajūrio juostoje, kiek jų įregistruota, tačiau iki šiol nėra žinoma vidutinė namelių vertė....


Vyriausybė trečiadienį, kovo 3 d., nepriėmė sprendimo dėl Aplinkos ministerijos siūlymo valstybės reikmėms paimti Šventosios poilsio namelius, esančius Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinio miško teritorijoje už pajūrio juostos ribų. Tokių namelių šventojoje yra apie 260.


Šventosios pajūrio juostoje ir šalia esančiuose pušynuose stovi apie 260 poilsinių namukų. Vasarą nakvynė tokiame namuke asmeniui kainuodavo vos nuo kelių eurų, tačiau svarstoma juos nugriauti arba išgabenti. Tokiu atveju Vyriausybė jų savininkams už namuką galėtų skirti po 4–12 tūkst. eurų.


Šiemet Palangos muzikinis fontanas „surinko“ 3 650 eurų pajamų, pernai – 3 432 eurus, užpernai – 4773 eurus. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Gediminas Valinevičius, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius, daugiausiai muzikinio fontano melodijų užsakoma liepos mėnesį, tačiau komunalinio įmonė neturi duomenų, kokios melodijos yra...


Palangos savivaldybės siekį Baltijos jūros pakrantę Šventojoje išvalyti, kad joje neliktų aptriušusių, daugiau nei prieš penkiasdešimt metų čia atsiradusių medinių namelių, daužo teisėjai. Jie pajūryje uždegė žalią šviesą masinėms statyboms, rašo lrytas.lt Kelių kilometrų besitęsiančios jūros pakrantės ruože Šventojoje...



Į Palangą vasarą atvykstantys poilsiautojai neretai apsistoja poilsio nameliuose. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, dažnai vagystės iš poilsio namelių įvykdomos, kai atsipalaidavę poilsiautojai prie atvirų langų lengvai pasiekiamose vietose palieka savo mobiliuosius telefonus, pinigines, o išeidami neužrakina namelių durų, palieka pravirus langus, nakčiai prie namelių palieka...


Vilniečių bendrovė „Pinus Proprius“ užsitęsusią bylą dėl detaliojo plano S.Neries g. 44 galiojimo teisėtumo pagaliau laimėjo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjo - Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro - prašymą atmesti kaip nepagrįstą. „Esame patenkinti sprendimu, dabar lauksime, ar teismo sprendimas bus apskųstas. Jei ne – tuomet pagaliau prasidės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas