Šventojoje gali nebelikti legendinių namelių – Vyriausybė juos nori nacionalizuoti ir nugriauti arba išgabenti kitur

***, 2020-03-03

Šventosios pajūrio juostoje ir šalia esančiuose pušynuose stovi apie 260 poilsinių namukų. Vasarą nakvynė tokiame namuke asmeniui kainuodavo vos nuo kelių eurų, tačiau svarstoma juos nugriauti arba išgabenti. Tokiu atveju Vyriausybė jų savininkams už namuką galėtų skirti po 4–12 tūkst. eurų, rašo lrt.lt, Lietuvos Radijo ir Televizijos portalas.

Aplinkos ministerija pateikė siūlymą Vyriausybei – Šventosios poilsio namelių, esančių Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinio miško teritorijoje už pajūrio juostos ribų, perimti visuomenės poreikiams.

Aplinkos ministerijos skaičiavimu, šiuo metu Šventojoje Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 163 poilsio nameliai ir vasarnamiai, esantys Baltijos pajūrio juostoje, ir 97 pastatai valstybinės reikšmės miško plotuose, nesančiuose Baltijos pajūrio juostoje.

Teisiškai registruotų pastatų vidutinės rinkos vertės svyruoja nuo 4 030 iki 12 200 eurų. Bendra visų pastatų rinkos vertė siekia apie 1 mln. 739 tūkst. eurų.


Skaičiuojama, kad iš privačių savininkų perimdama namelius jų savininkams valstybė turėtų sumokėti apie 2 mln. eurų.


Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė LRT.lt teigė, kad kol kas nėra žinoma, ar nameliai būtų nugriaunami, ar jie būtų tiesiog išgabenti į kitą vietą.


Pagal paruoštą Aplinkos ministerijos projektą, namelius būtų planuojam perimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Sprendimas dėl namukų bus priimtas trečiadienio Vyriausybės posėdyje.

Verslininkai tikina, kad namelių nori poilsiautojai

Įmonė „Energetikas“ Šventojoje nuomoja daugiau nei 130 namelių. Jei Vyriausybė pritartų siūlymui juos nacionalizuoti, „Energetiko“ atstovas, infrastruktūros vadovas Aldevinas Viluckis LRT.lt teigė, kad tai atsilieptų ir jų verslui.

„Mes esame prieš. Tie namukai yra dalis mūsų verslo. Gyventojai jais yra patenkinti, o vasaros metu jie būna užpildyti 100 proc. Nuolatos būna vietų trūkumas, todėl nematau prasmės, kodėl valstybė turi tai paimti savo žinion“, – verslo poziciją pateikia A. Viluckis.


Jo neįtikina ir Palangos mero pozicija, kad namukai yra neestetiški ir neprideda grožio Šventosios kurortui. A. Viluckio teigimu, kiekvieną pavasarį namukai yra sutvarkomi ir paruošiami vasarai: „Pati teritorija, tualetai, jie yra sutvarkomi, nudažomi“, – sako įmonės „Energetikas“ atstovas.

Jis teigia, kad į namukus vasarą poilsiauti atvyksta net aukštas pareigas sostinėje užimantys verslininkai. „Jie atvažiuoja čia, nors pas mus ir lauko tualetai, kitame gale kriauklė, bet jie sako, kad čia „kaifuoja“, jaučiasi gamtoje. Nereikia, kad būtų vietoje tualetas ar dušas. Svarbu, kad šalia yra jūra, pušys, jiems tai yra rojus, atradimas. (...) Žmonės, būna, jau prieš metus rezervuoja vietas. Pas mus vyksta stovyklos, sportininkų stovyklos, partijų sąskrydžiai. Vasarą čia gyvenimas verda, patikėkit“, – tikina A. Viluckis.


Vasaromis prie namukų dirba kiemsargiai, valytojos, registratūros darbuotojai, kambarinės, o jų A. Viluckis suskaičiuoja apie 20. Jei namukai būtų nacionalizuoti, šie žmonės netektų darbo.

A. Viluckis pasakoja, kad šiuo metu namukai stovi ant Palangos miesto savivaldybės nuomojamos žemės, tačiau „Energetiko“ atstovas negalintis pasakyti, kokios yra nuomos sutartys.

Jis taip pat tikina, kad namukus nuomojanti įmonė rankų nežada nuleisti ir bandys kovoti, kad namukai Šventojoje liktų.

Ministras tikina – reikia užkirsti kelią vilų atsiradimui

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikina, kad namelių pajūrio juostoje neturėtų būti, kaip ir garažų ant Gedimino kalno, kadangi pajūrio juosta maža, o vieta, kur stovi nameliai, turi būti prieinama visiems šalies gyventojams.

„Pajūrio juosta yra visuomenės interesas, kuris turi tenkinti visuomenės poreikius. Turime tikrai nedidelį pajūrio ruožą. Tie nameliai, esantys pajūrio juostoje ir valstybiniame miške, jie tikrai sukuria problemas, kurias reikia spręsti“, – sako aplinkos ministras.


Jis tikina, kad tose vietose, kur dabar stovi namukai, jie būtų nupirkti valstybės ir išgabenti. Namukų vietoje turėtų būtų atkurti apsauginiai miškai, būtų vykdoma rekreacinė veikla.

K. Mažeika tikina, kad dalis sklypų, kur stovi namukai, yra išnuomoti valstybės ir verslininkams nepriklauso. Aplinkos ministras taip pat sako, kad šiuo metu yra pats laikas valstybės reikmėms perimti namukus, kad jų vietoje ateityje neatsirastų prabangių statinių.


„Turime pavyzdžių, kada vietoje dušų ar tualetų pajūrio juostoje atsirasdavo prabangūs pastatai. Skylėta teisinė sistema sukūrė tokią situaciją, kada tie statiniai ir atsirado. Svarbu, kad jie neatsirastų ateityje, nes pajūrio juosta yra įdomi investuotojams, projektuotojams ir patiems savininkams, kurie siekia ją įsiteisinti“, – pastebi K. Mažeika.

Poilsio nameliai nepuošia Šventosios

Palangos meras Šarūnas Vaitkus LRT.lt atsiųstame atsakyme teigia, kad Palangos miesto savivaldybė palaiko Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės poziciją spręsti Šventojoje, valstybiniame miške ir pajūrio juostos teritorijoje stovinčių medinių poilsio namukų klausimą.

„Savivaldybės nuomone, valstybiniai miškai ir pajūrio juostos teritorija atlaisvinta turėjo būti jau seniai, tad gerai, kad šią problemą imamasi spręsti valstybiniu lygmeniu“, – sako Š. Vaitkus.


Anot jo, klausimą, kad valstybiniame miške ir pajūrio juostoje šių statinių neturėtų būti, Palangos miesto savivaldybė kelia jau nuo 2011 metų: parašytas ne vienas raštas atsakingoms institucijoms – Nacionalinei žemės tarnybai bei Valstybinei miškų urėdijai, kad būtų imtasi priemonių ir atsakingos institucijos susitvarkytų savo valdomas teritorijas.

Palangos meras sako, kad viena iš namukų problemų, jog dar sovietmečiu statyti apleisti poilsio namukai nepuošia Šventosios. Tačiau yra ir kita problema.


„Pavyzdžiui, jei problemos nespręsime dabar, ateityje šių vasarnamių vietoje gali atsirasti vilos. Jei statiniai yra įregistruoti, jų savininkai turi teisę kreiptis į savivaldybę ir prašyti suteikti statiniams adresus bei suformuoti žemės sklypus, ir teisinių priemonių to nedaryti nebus. Todėl, siekiant apsaugoti ateities kartas nuo pajūrio juostos bei valstybinių miškų užstatymo, jau dabar reikia skubiai ginti viešąjį interesą“, – įspėja Palangos meras.

Jis pažymi, kad Šventoji yra labai gražus ir unikalus kampelis, o pajūrio turime labai mažai. Todėl, anot Š. Vaitkaus, nugriovus medinius sovietmečio reliktus – poilsio namelius – bus atlaisvinti pušynai, ir visuomenė galės džiaugtis gražiomis rekreacinėmis erdvėmis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šventosios pajūrio juostoje ir šalia esančiuose pušynuose stovi apie 260 poilsinių namukų. Vasarą nakvynė tokiame namuke asmeniui kainuodavo vos nuo kelių eurų, tačiau svarstoma juos nugriauti arba išgabenti. Tokiu atveju Vyriausybė jų savininkams už namuką galėtų skirti po 4–12 tūkst. eurų.


Seimo narys Antanas Vinkus, atstovaujantis Seime Palangai ir daliai Kretingos, šiandien „Palangos tiltui“, patvirtino, jog ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose.


Palangos savivaldybės siekį Baltijos jūros pakrantę Šventojoje išvalyti, kad joje neliktų aptriušusių, daugiau nei prieš penkiasdešimt metų čia atsiradusių medinių namelių, daužo teisėjai. Jie pajūryje uždegė žalią šviesą masinėms statyboms, rašo lrytas.lt Kelių kilometrų besitęsiančios jūros pakrantės ruože Šventojoje...


Sveikas protas kol kas nenugalėjo: šią savaitę Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Palangoje ir Šventojoje paplūdimiuose išdygę tualetai turi būti nugriauti. Taip antradienį, gruodžio 12 dieną, teisme išspręstas Palangos savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ginčas. Palangos miesto meras Šarūnas...


Prieš kurį laiką „Palangos tiltas“ palangiškių teiravosi, ar jie patenkinti komunalinių paslaugų kokybe ir jų kaina. Į redakciją užsukęs palangiškis Antanas Butkevičius, šiuo metu jau besimėgaujantis užtarnautu poilsiu, pasidalino, kokios klaidos visgi bado akis ir ką būtų galima ištaisyti. Tiesa, pasak pašnekovo, jos nedidelės, pastangų...


Valdžia nori dirbti, bet nežino, ką daryti. Tai gimdo dar didesnį biurokratizmą, nes visi juk nori įrodyti, kad dirba, kuria„norminius“ aktus. Net kartais Seimo narių darbo efektyvumas bandomas matuoti priimtų įstatymų, parengtų projektų skaičiumi. Kiekiu, bet ne kokybe.


Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ragina gyventojus, Šventojoje be leidimų pasistačiusius prekybos bei kitus laikinuosius įrenginius, juos išsigabenti iki metų pabaigos. Nesuskubus to padaryti savininkams, nelegalūs įrenginiai bus nukeldinti stebint antstoliui.


Kaip vasaros sezonas prabėgo artimiausiai Palangos kaimynei Šventajai? Kokių permainų reikia miesteliui? Kokiomis nuotaikomis gyvena Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas? Tai bandėme išsiaiškinti nuvykę pas seniūną E. Čilinską į svečius.


Dainininkė Evelina Sašenko - šešis kartus „Dainų dainelės“ laureatė, šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje studijuojanti džiazo vokalą. Ji dalyvavo tokiuose projektuose kaip „Triumfo arka 2“, LNK muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai 5“, taipogi du kartus jau žengė į nacionalinės atrankos „Eurovizija“ sceną,  antrasis kartas, žinia, buvo sėkmingas – mergina...


Šventoji nori būti Lietuvos ungurių sostine

Konstantinas DUBAUSA, 2010 07 14 | Rubrika: Miestas

Šventosios turizmo asociacija ieško idėjos, kuri padėtų išskirti miestelį Lietuvos pajūrio žemėlapyje. Vienas iš variantų – paskelbti Šventąją Lietuvos ungurių sostine.  Tokį vardą pateisintų Šventojoje įkurta žuvų auginimo ferma, tiekianti šviežią produkciją ant poilsiautojų pagal susitarimą su restoranais nepriklausomai nuo orų ar žvejų  laimikių. Galbūt – ne tik ungurį, bet...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas