Stresas dėl besibaigiančių vasaros atostogų – neišvengiamas

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011-08-04
Peržiūrėta
1232
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Stresas dėl besibaigiančių vasaros atostogų – neišvengiamas

Tyrimų duomenimis, vienas iš trijų darbuotojų po ilgesnių atostogų į darbą sugrįžta nenoromis. Likus kelioms dienoms iki jų pabaigos, maždaug pusė darbuotojų ima jausti didelį stresą. O grįžę į darbą bei jame praleidę keletą dienų, jaučiasi tarsi nė neatostogavę. Patirti atostogų įspūdžiai ima blėsti taip pat greitai kaip ir odos įdegis.

 

Atostogų pabaigai reikia nusiteikti

 

Ar sėkmingai grįšime į darbą lemia tai, ar sėkmingai iš jo išėjome atostogauti. Svarbių darbų sąrašas, kuriuos privalu atlikti iki prasidedant atostogoms, padeda greičiau prisiminti ir įsitikinti ar viskas atlikta bei grįžti į darbo vėžes. Norint numalšinti poatostoginį stresą, sako sveikatos specialistai, pirmiausia reikia nusiteikti pozityviai: pravartu pagalvoti apie darbe likusius kolegas, kurie laukia jūsų grįžtant iš atostogų.

Palangos Sveikatos mokyklos vadovas, Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas Dainius Kepenis „Palangos tiltui“ pasakojo, kad stresas, besibaigiant atostogoms priklauso nuo pasirinkto poilsio vietos bei poilsio aktyvumo.

„Žmonės, kurie atostogas išnaudoja prasmingai, pavyzdžiui, nutaria jį leisti sveikatinimosi tikslais, į darbą grįžta ne pavargę, o atvirkščiai – kupini jėgų bei ryžto“.

Dažnai iš žmonių gaunantis klausimų – kaip atgauti jėgas po atostogų Turkijoje ar kitame egzotiškame užsienio kurorte – D. Kepenis pataria rinktis savą, arčiausiai namų esantį kurortą. „Kartais nereikia ilgų savaičių, norint atgauti jėgas po įtemptų darbo metų, puikiausiai galima pailsėti ir per savaitgalį, svarbiausia – ilsėtis sveikai bei tikslingai“.

 

Priklauso ir nuo darbo

 

Anot psichologų bei psichoterapeutų, po atostogų grįžus į darbą apėmusią depresinę būseną lemia psichologinės bei fiziologinės priežastys. Poatostoginio streso apraiškos būna įvairios: vieni darosi nervingi, irzlūs, pikti, kiti jaučiasi nusilpę, prislėgti bei liūdni. Dažnai tokią būseną lydi nuolatinis galvos skausmas, padidėjęs prakaitavimas, nuotaikų svyravimai bei miego sutrikimai.

Šie simptomai būdingi stresinių darbų ir profesijų atstovams: verslininkams, dėstytojams, gydytojams bei žurnalistams. Šių profesijų atstovams atostogų metu atsipalaiduoti trukdo nuolatinis nerimas dėl susikaupusių nepabaigtų darbų bei baimė, jog nesugebėsi greitai bei sėkmingai įsilieti į darbą.

D. Kepenio nuomone, daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus nusiteikimo bei dirbamo darbo pobūdžio: „Kuomet per atostogas pailsi, tuomet gera grįžti į bet kokį darbą. Atliekamas darbas tampa produktyvus, džiugina gerais rezulatais. Dirbant beprasmį, nepatinkantį, neigiamas emocijas keliantį darbą – stresas grįžus po atostogų padvigubėja“.

 

Priklauso ir nuo sezono

 

Atostogų planavimas, daiktų pakavimasis, vaizduotėje piešiamų nuostabių saulėlydžių stebėjimas – tai vieni iš maloniausių rūpesčių rengiantis išvykti.

Palangos miesto Sondros Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojo centro psichologas Evaldas Simutis pastebėjo, jog prieš atostogas žmonių centre sumažėja. „Geras oras, saulė, tik sau skiriamas laikas, žymiai sumažina pacientų skaičių. Taip pat pastebime, jog prieš artėjančias didžiąsias metų šventes Kalėdas, Velykas – žmonės yra pakilesnės nuotaikos, tikisi vilčių išsipildymo“.

Po atostogų, kuomet tenka grįžti į įparstą režimą, darbą, anot E.Simučio, tarsi grįžimas į realų pasaulį, kuriame tavęs laukia krūvos nebaigtų darbų. „Artėjantis ruduo – depresijų metas, per Šv. Kalėdas stresas bei depresija sumažėja, na, nebent tai stresas, kurį kelia teigiamos emocijos: kokią dovaną išrinkti artimam žmogui, kokį skanesnį patiekalą pagaminti ir panašiai“.

 

Nepasiduoti stresui

 

Pasak medikų, prieš keliolika metų poatostoginio sindromo nebuvo. Įtemptas darbo tempas, nuolatinis bėgimas padarė savo „juodą darbą“. E. Simutis pataria nepasiduoti stresui, kuris jus užklumpa pasibaigus vasarai bei malšinti liūdesį, užsiimant malonia veikla.

„Pasivaikščiojimas pajūriu, knygų skaitymas, mėgiamos muzikos klausymasis, sportas, laisvalaikis su šeimos nariais – tai nieko nekainuojantys bei nuotaiką keliantys užsiėmimai. Nepamirškite ir to, jog po kažko gero (šiuo atveju atostogų), anksčiau ar vėliau teks grįžti į kasdienybę. Nepaskęskite atostoginėje euforijoje“.

Dainiaus Kepenio nuomone, pats pavojingiausias užklupusio streso pavojus – neretai jį lydinčios ligos: „Sutrikusi kraujotaka, blogos nuotaikos apimti nuolat užkandžiaujame, persivalgome. Todėl stresui pasiduoti – nevalia“.

 

Stresas – rimtų ligų priežastis

 

Stresą gali sukelti įvairios priežastys ir kiekvienam iš mūsų jos gali būti skirtingos. Tai, kas žmogui lemia stresą, priklauso ir nuo jo asmenybės, gebėjimo spręsti problemas, požiūrio į gyvenimą. Skyrybos, darbo vietos, gyvenamosios vietos pakeitimas, sunkios ligos diagnozė, finansiniai rūpesčiai, nuolatinis tobulumo siekimas, nepasitikėjimas savo jėgomis, pesimistinis požiūris į gyvenimą – neišvengiamai sukelia nerimą. Yra manoma, jog tik neigiami faktoriai gali lemti stresą, tačiau ir malonūs išgyvenimai (tokie kaip kilimas karjeros laiptais, vedybos), gyvenimo ritmo kaita – taip pat vargina organizmą.

Klaipėdos miesto psichologas Kęstas Ridikas „Palangos tiltui“ teigė, jog stresas mus lydi nuolat ir visur: „Patiriamas stresas nėra vien tik blogis, kai kuriais atvejais, jis skatina kūrybiškumą, duoda impulsą tolimesnei veiklai. Neigiamai stresas organizmą veikia, kuomet jis tampa ilgalaikiu, stipriu bei netikėtu. Prie situacijos pokyčių  nespėjantis prisitaikyti organizmas – linkęs silpti, kartu silpsta ir imuninė žmogaus sistema, išsivysto psichosomatinės ligos“. K. Ridikas pataria iš anksto pasirengti nenumatytoms situacijoms, nes netikėtumo faktorius išlieka kiekvienoje situacijoje: „Norime mes to, ar nenorime, tačiau ir netikėtas lietus mums sukelia stresą“.

Gydytojas, psichoterapeutas Olegas Lapinas išskiria pagrindines stresų rūšis: „Stresas – tai netikėtas įvykis, posūkis. Fiziologinio streso metu mus kamuoja nemiga, nedarbingumas, nuovargis. Psichologinis stresas perduoda nerimą, sukelia depresiją, emocinis stresas – pasižymi apatija. Taip pat yra ir pozityvus stresas „EU“. Šis stresas yra būtinas žmogaus gyvybei palaikyti. Tai gali būti ir kambario baldų stumdymas, kopimas į kalną, laipiojimas su virvėmis pušimis – tuomet žmogus jaučiasi gyvybingas“.

Pasak psichoterapeuto, kai kurias emocijas tiesiog reikia išgyventi: „Išgyvendami netekties skausmą – jokios streso malšinimo technikos nepadės. Sielvartą reikia išgyventi, emocijos – tai fiziologinė reakcija, joms reikia erdvės bei laiko. Slopinti jų – jokiu būdu negalima“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rezervacijos vasarai apgyvendinimo vietose tiek pajūryje, tiek sodybose visoje Lietuvoje pildosi.


Penktadienį, balandžio 15 d., minint Tarptautinę kultūros dieną, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Savivaldybės administracijos  vadovai pasveikino bei išlydėjom gražių užtarnautų atostogų du mūsų miesto muzikos žiburius – Jūratę ir Jurgį Žalimus.


Populiariausios šalies loterijos „Teleloto“ žaidėjams – galimybė vasarą pasitikti rankose laikant nuosavo atostogų būsto raktus. Iki pat gegužės 21 dienos visi, dalyvausiantys žaidimuose, turės progą laimėti moderniai ir praktiškai įrengtą dviejų kambarių butą Palangoje, visai šalia Baltijos jūros.


Meras Šarūnas Vaitkus išėjo atostogų  5

"Palangos tilto" informacija, 2019 02 26 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, siekdamas užtikrinti, kad visi kandidatai į Palangos miesto merus rinkimų kampanijoje dalyvautų lygiomis teisėmis, nuo vasario 20 d. iki rinkimų išeina atostogų. Š. Vaitkaus atostogų metu mero pareigas eis mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas.


Palangos Trečiojo amžiaus universitetas išleido savo senjorus net penkiems mėnesiams atostogų, tikėdamas, kad šie ramiai ilsėsis iki naujųjų mokslo metų – spalio 1 dienos. Tačiau šokėjai nusprendė – jokių atostogų. To ir mokė mus etatiniai ir neetatiniai universiteto vadovai – siekti kuo daugiau sužinoti, bendrauti, džiaugtis. Tuo labiau, jog ir kitų...


Turiningai žiemos atostogas praleido Palangos sanatorinės mokyklos moksleiviai: dalyvavo išvykose, sportiniuose renginiuose, edukacinėse parodose. Gydytis į Palangos vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras“ atvyksta mokiniai iš visos Lietuvos. Mokytojai stengiasi jiems surengti įdomias ir prasmingas edukacines išvykas po lankytinas Palangos vietas ir...


Po svečius kraštus atostogų metu turėję galimybę pakeliauti palangiškiai į savo miestą grįžta vežini ne vien kelionių įspūdžiais. Visi „Palangos tilto“ kalbinti pašnekovai, aplankę įvairius kraštus ir įvairius kurortus ar užsienyje vykusius renginius, namo grįžo su mintimis ir pasiūlymais, kas iš to, ką jie regėjo, tiktų ir pritiktų mūsų...


Palangiškių atostogų geografija: nuo namų kurorte iki Filipinų ir Egipto

Linas JEGELEVIČIUS, Alfredas PUMPULIS, 2011 08 08 | Rubrika: Jūros vaikai

Gyvename didžiausiame Lietuvos kurorte, bet palangiškiai atostogų stengiasi išsprukti kitur. Renkasi jas pagal kišenę ir tik patiems atostogautojams žinomus dalykus. Vieniems puikios atostogos – turkštis svetimoje jūroje, kitiems – išvyka į kalnus, tretiems– pažintinės kelionės po platųjį pasaulį. Kalbinti miesto politikai dėstė esą...


Tyrimų duomenimis, vienas iš trijų darbuotojų po ilgesnių atostogų į darbą sugrįžta nenoromis. Likus kelioms dienoms iki jų pabaigos, maždaug pusė darbuotojų ima jausti didelį stresą. O grįžę į darbą bei jame praleidę keletą dienų, jaučiasi tarsi nė neatostogavę. Patirti atostogų įspūdžiai ima blėsti taip pat greitai kaip ir odos įdegis.


Valdžia nemokamų atostogų nematys

„Palangos tilto“ informacija, 2009 07 10 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės tarybai pristatytą sprendimo projektui dėl kurorto mero Vytauto Stalmoko ir vicemerų Rimanto Garolio bei Edmundo Krasausko prašymų išleisti juos nemokamų atostogų, įsikišus Vyriausybės atstovei, nepritarta.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius