STT pensininko nuotykiai

Išspirdama vieną ministrą iš pareigų prezidentė Dalia Grybauskaitė yra nurodžiusi apsispręsti – jis verslininkas ar politikas? Bet yra veikėjų, kurie puikiai viską derina – ir politiką, ir verslą, ir advokatavimą, ir užtarnautą poilsį. Prisistatė pensininku.
Palangos miesto tarybos narys, anksčiau buvęs partijos Tvarka ir teisingumas atstovu, o neseniai tapęs socialdemokratu Aleksandras Jokūbauskas iki šiol buvo garsus tuo, kad siuntinėjo velniop policininkus, kurie mėgindavo jį bausti už įžūlų kelių eismo taisyklių nepaisymą ir labai aktyviai „gynė viešąjį interesą“. Ypač – nekilnojamojo turto srityje.
Jau rašyta, kad nekilnojamojo turto projektų vystytojams kurorte jo aktyvumas yra „įsiėdęs iki gyvo kaulo“. Nuolatiniai visų skundimai, paslaugų siūlymai ir net galimas šantažas, dėl kurio Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) netgi yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą – toks bendras vaizdas. Pirmas įspūdis – toks vietinio mąsto Petras Gražulis.
Bet įsigilinus paaiškėja, kad esama rimtesnių tokio aktyvumo pagrindų. Ir ypač aišku, kodėl poną taip domina nekilnojamojo turto projektai. Pats ką nors plačiau paaiškinti žurnalistui ponas A. Jokūbauskas atsisakė, o į klausimą – kuo save laiko – verslininku ar politiku, atkirto: „Esu STT pensininkas“.

Senolių išganytojas
Pavadinti tipiniu nekilnojamojo turto verslu tai, kuo užsiima ponas A. Jokūbauskas, kartu su savo sutuoktine ir giminaičiu Kazimieru Pečiuliu, o gal ir kitais artimais asmenimis – vargu ar išeitų. Tarkime, kad visa kompanija niekaip, na tiesiog niekaip neišsirenka žemės sklypų, kurie jiems patiktų. Tai turbūt turėtų būti panašu į idėjinę socialinę pagalbą miesto senjorams, kurie turi ar įgyja (per nuosavybės teisių atstatymą) kokį nors žemės lopinėlį ar visą lopinį.
Juk visi žino, kad turtas į Rojų patekti nepadeda. Turbūt būtent todėl, o ne iš kokio prakeikto godumo ponas advokatas A. Jokūbauskas, gyvenantis iš STT pensijos, siūlo jiems savo paslaugas ta našta atsikratant. Paklaustas, kiek jis ir jo artimieji yra įgiję ir perpardavę nekilnojamojo turto, A. Jokūbauskas atkirto: „Tai jūs tik teisingai suskaičiuokite“. Pasiūlymą paskaičiuoti kartu politikas-verslininkas-sielovadininkas atmetė. Tad kiek žemiau paskaičiuosime vieni ir maldaujame pono nepykti, jei ką būsime praleidę.

Schema – paprastutė
Tiesa, daugelio senolių išvadavimu nuo žemiškų ir dangiškų turto valdymo rūpesčių A. Jokūbauskas užsiima ne vienas. Procese dalyvauja jo sutuoktinė Rita Jokūbauskienė, jo sūnus Altautas, kartu triūsiantis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos padalinyje. Gausybės panašių vienas į kitą „sandorių kepime“ šmėžuoja Žimantės Jokūbauskaitės ir Irenos Gilienės pavardės. Gi viso verslo lyderis yra Kazimieras Pečiulis, kurio sutuoktinė yra A. Jokūbausko pusseserė. Nors miesto žmonės ir net aukščiausia miesto valdžia yra gerokai A. Jokūbausko asmens įbauginti ir apibūdina šią personą, kaip labai kerštingą, kai kuriuos prašnekinti visgi pavyko.
Tikrasis verslo lyderis, atrodo, yra aukščiau minėtas ponas K. Pečiulis. Kaip pasakoja su šiuo ponu susidūrusi ponia Marija (vardas pakeistas, moteriai prašant), schema, kurią taiko močiučių nuo turto vaduotojas, yra ganėtinai paprasta. Senoliui, neseniai atgavusiam kokį nors sklypą (apie atgavimo faktą sužinoti A. Jokūbauskui, būnant miesto tarybos nariu, ne taip jau ir sunku), K. Pečiulis pasiūlo advokatą, galintį „viską sutvarkyti“. Advokatas, žinoma, yra A. Jokūbauskas, kuris savo ruožtu, pasiūlo sandėrį.
Jis atseit sutvarkysiąs pensininko reikalus, susijusius su visais formalumais, o jam (ar jo artimajam) už tai tereikia tapti sklypo dalininku. „Tokie paprasti žmonės, kuriems jis (A. Jokūbauskas) sudaro tokią opiniją – jūsų žemelė čia yra, bet jūs jos neatgausit. Arba jei norit, parduokit už vieną centą, arba man įgaliojimus parašykit. Arba iš tos žemės, kurią atgausit, man kokius penkis sklypus išrėžkit. <...> Jis tampa šių žemių bendrasavininku. <...>Įgaliotas asmuo A. Jokūbauskas sudaro (įspūdį, – „Balsas.lt savaitė“) ubagėliams tokiems... Jie tikrai yra juridiškai nepasikaustę, supratimo neturi. Juos galima apmulkinti, apsukti“, – pasakojo keletą kartų su advokatu-politiku-verslininku-pensininku-sielovadininku susidūrusi moteriškė.
Vienas aukštų Palangos politikų, pradžiai viską tiesiai išrėžęs, o po pokalbio ėmęs maldauti likti neįvardintu, tokį A. Jokūbausko modus operandi patvirtina: „Jisai iš žemėtvarkos gauna informaciją, kur yra grąžinta žemė. Jis ateina pas tuos žmones, randa tuos bendrasavininkus ir sako: jūs nieko nepadarysit, nieko nepastatysit toj žemėj, o aš galiu padėt, bet su viena sąlyga, turbūt, kad aš tapsiu bendrasavininku“. Senyvo amžiaus Palangos visuomenininkė Albina Rakauskienė gerokai drąsesnė ir A. Jokūbausko teigia nei kiek nebijanti. „Sėdi taryboje ir apsimeta tarnaujantis žmonėms. Klausiu – ką jūs žmonėms padarėte? <...> Jis veda bylas, laimi bylas, o už tai paima gabalą žemės“, – patvirtina moteris. Pasak jos, manipuliacijos nekilnojamuoju turtu Palangoje vyksta neatsitiktinai. „Tarybiniais laikais jauni specialistai atvažiuodavo, gaudavo butus, tris metus padirbdavo, o paskui keisdavosi su pensininkais“. Todėl Palanga ir vadinama „Palanga močiučių“. Yra močiutės, atsiranda ir jų globėjų.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kaip pabrėžia A. Rakauskienė, kurorto žemės ir būstai buvo valdininkų vagysčių ir manipuliacijų objektas, tad ir prieš ketverius metus čia atvykęs A. Jokūbauskas rado ką veikti. Palankią terpę ir tradicijas.

Gardūs kąsneliai
Sklypai „STT pensininkui“ pasitaiko gan perspektyvūs. Antai adresu Ašaralio g. 6 (Plaušės raj.) esančiame sklype, pagal Palangos tarybos patvirtintą specialųjį planą, ketinama statyti prestižinį privačių namų kvartalą. Vietiniai sako, kad ten iškils „naujoji Rubliovka“ (Rubliovka – prie Maskvos esantis ypač turtingų žmonių gyvenamas rajonas, – „Balsas.lt savaitė“. Registrų centro duomenimis, šio 3,4084 ha ploto sklypo, dabar jau sudalinto į 6 dalis, rinkos vertė yra 25 553 000 litų. Ir štai advokato sutuoktinė bei giminaitis K. Pečiulis čia yra įsigiję žemelės ir kartu, ir atskirai.
Dar 2007 metų gruodžio 17 d. K. Pečiulis ir R. Jokūbauskienė, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kartu pirko šio sklypo dalį – 100 kv. metrų. Tiesa, sandėris apiformintas dovanojimo sutartimi. Po trijų dienų R. Jokūbauskienė nusipirko čia 500 kv. metrų „gabaliuką“ ir kitą dieną pardavė. K. Pečiulis irgi nesnaudė ir nusipirko 2007 metų gruodžio 20 dieną dar 2 500 kv. m, kuriuos tądien vėl pardavė. R. Jokūbauskienė kaip tik tuo metu nusipirko ir tą pačią dieną vėl pardavė 2000 kv. m. Vėliau K.Pečiulis didele dalimi šio sklypo, kaip byloja turimi duomenys, disponavo iki pat 2012 metų sausio 12 dienos. R. Jokūbauskienė Palangoje sklypus įgijo ir perdavė ne kartą. Rūtų takas 23 registruota valda, „Registrų centro“ vertinama 109 000 litų. Ajerų g. 4F, 4H, 4I, 4J. Tvenkinių g. 2, Tvenkinių g. 4A, Užkanavės g. 98. Taip pat ir butas Užkanavės g. 98-2 – vienaip ar kitaip pračiuožė per „STT pensininko“ sutuoktinės rankas.
Labai būdingi ir kiti sandėriai. Antai, 2005 metų liepą žilagalvė G. K., kurios gimimo metai yra 1926 (na, kam senolei tokia našta?), atgauna nuosavybės teises į 18 arų sklypą Vingio g. 21. Jį netrukus perka ne kas kitas, o Ž. Jokūbauskaitė – „pensininko“ dukra. Tą pačią dieną pats „pensininkas“, kuris tada dar buvo visai darbingas pareigūnas ir kovojo su korupcija Kauno STT padalinyje, iš tos pačios senolės įsigyja sklypą Vaidilos g. 8. Bet netrukus abu sklypai irgi parduodami. „Pensininko“ sūnus Altautas padėjo atsikratyti nekilnojamojo turto naštos 1939 m. gimusiai R. I. Apskrities viršininko įsakymo data byloja, kad nuosavybės teises į beveik 12 ha sklypą ji atgavo 2005 metų balandžio 15 dieną, o A. Jokūbauskas jį nusipirko jau balandžio 15 d. Po kelių mėnesių, kaip būdinga visam „giminės trestui“, pardavė. Dar vienas iškilaus kovotojo už viešąjį interesą giminaitis K. Pečiulis iš jau minėtos 1926 m. gimimo G. K. sklypą (0,8 ha) perka ir parduoda labai panašiai. Teisės senjorei atkuriamos 2006 metų kovo 28 dieną, o balandžio 7 dieną jį įsigyja ponas Kęstutis. Tiesa, šį objektą jis valdo neįprastai ilgai – iki pat 2010 metų rudens.

Vietoj reziumė
Šioje vietoje nutraukiame sandėrių apskaitą ir tiesiog galvojame, kokia galėtų, pagal rinkos logiką, būti čia minimų sandėrių (toli gražu ne visų, lai pensininkas nepyksta) tikroji vertė? Nelengva sužinoti. Nekilnojamojo turto ekspertas, bendrovės „Remax Plius“ Klaipėdos biuro vadovas Ramūnas Sobutas nurodo, kad bent dalis sklypų, į kuriuos, kaip dalininkai įsisuko „STT pensininko tresto“ A. Jokūbauskas su artimaisiais, gali kainuoti visai nepigiai. Antai, vien minėti keli identiški sklypai Ajerų gatvėje gali kainuoti po pusę milijono litų kiekvienas. Bet tai – grašiai. Štai sklypas, esantis Tvenkinių g. 2 (0,74 hektaro), galėtų siekti ir 37 milijonus litų. Tas pats – ir su sklypu Tvenkinių g 4A. Tiesa, kaip pabrėžia ekspertas, planuojamoje „Palangos Rubliovkoje“ – Ašaralio g. 6 – gali ir nepasisekti, nes Registrų centro vertinimą – 25 553 000 litų – jis linkęs numušti vos iki 13 milijonų. „Kai jau ta „Rubliovka“ bus statoma, tai ir matysime. O kol kas, pagal rinkos logiką, kuo sklypas didesnis, tuo mažesnė aro kaina“, – savo skaičiavimus grindžia R. Sobutas.
Paklaustas, ar dažnai žmonės pajūryje savo nekilnojamo turto reikalus tvarko per privačius STT pensininkus, R. Sobutas atsakė: „Žmonės patys sprendžia, ar jiems reikalinga pagalba tvarkantis dokumentus, nes tai priklauso ir nuo užimtumo, ir nuo finansinių galimybių. Manau, kad labiau naudojasi specialistų paslaugomis“. Nei kiek neabejojant kilniausiais viešojo intereso gynėjo ketinimais, galima dabar suprasti ir ką kitą. T. y. kodėl jis toks piktas. Pats paklaustas, kodėl žmonės jį vadina kerštingu ir bijo, A. Jokūbauskas atkerta: „Jų paklauskite“.
Ką čia klausi – dirsteli į ilgamečio triūso, vaduojant kitus iš turto nuodėmės, nukamuotos šeimos turto deklaraciją ir supranti – nepelningas tai darbas. Bendras deklaruotas šeimos turtas už 2012 metus – kuklūs 1 188 595 Lt. Juk tikrai negali būti, kad tokį sklypų srautą „pravarantis“ socialinis trestas rodytų kitokias pardavimo kainas, nei gauna iš tikrųjų?
O čia dar viešąjį interesą reikia ginti nuo kitų, norinčių pavystyti NT verslą Palangoje. Vienas didelis vargas. Dabar tikrai akivaizdu, kad toks senolių sielos tyrumu susirūpinusio pensininko triūsas veikiausiai atitinka ir Lietuvos socialdemokratų partijos programines nuostatas bei politinius siekius. Ypač artėjant savivaldos rinkimams. Kol kas pertekliniu A. Jokūbausko dėmesiu „pašalinių“ nekilnojamojo turto objektams domisi tik buvę kolegos iš STT, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą, pagal UAB „Kauno būstai“ verslininkų skundą dėl šantažo. Gal susidomės ir mokesčių prievaizdai, nes „žemė už paslaugą“ irgi generuoja pajamas, kurios, net ir vaduojant senelius nuo turto, gali būti kiek didesnės nei STT pensija.

Tomas ČYVAS
balsas.lt