Su Europos Sąjungos parama Palanga – princesė, be jos – skurdė prie Baltijos

Linas JEGELEVIČIUS, 2016-11-07
Peržiūrėta
1583
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Su Europos Sąjungos parama Palanga – princesė, be jos – skurdė prie Baltijos

Kokia šiandien būtų Palanga be Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos? „Nieko čia nebūtų“, „būtų labai liūdna“, „vaizdas būtų visai nekoks“, – „Palangos tiltui“ sakė miesto savivaldybės Tarybos nariai Elena Kuznecova, Eugenijus Simutis ir Dainius Želvys. Šių metų Lietuvos biudžete – trečdalis lėšų yra Europos Sąjungos, o ES prisidėjimas prie kai kurių infrastruktūros projektų Palangoje siekia nuo 30 iki 75 procentų. ES išgyvenant krizę, jau dabar Lietuva – ir Palanga – turi rimtai svarstyti, kaip reikės gyventi po 2020 metų, kai pasibaigs šis, dosnios ES paramos finansinis laikotarpis. „Akivaizdu, kad jeigu ir sulauksime kokios nors europinės paramos, ji bus gerokai mažesnė nei dabar“, – sutiko kalbinti politikai.

Teks ieškoti naujų pajamų šaltinių
„Be europinių lėšų Palangoje dabar regėtumėme gerokai liūdnesnį vaizdą. Maža paslaptis, kad dauguma objektų Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, yra pastatyti ar sutvarkyti naudojant būtent Europos Sąjungos lėšas“, – pastebėjo socialdemokratė Tarybos narė E. Kuznecova.
Jos nuomone, procesai Europos Sąjungoje turi kelti nerimą ne vienai bloko santykinei naujokei, taip pat ir Lietuvai, kaip reikės verstis ateityje pačioms.
„Žinoma, ir Palanga bus priversta ieškoti naujų biudžeto šaltinių. Privatizuoti nekilnojamojo turto jau neturime daug, lieka vietinės rinkliavos – „pagalvės“ mokestis, už automobilių stovėjimą, Taryba turės apsispręsti, ką daryti, – sakė politikė. – Jeigu europinių lėšų sumažės, neabejotinai ir Palangos vystymo tempai sulėtės. Laimei, jau esame nemažai nuveikę panaudodami ES struktūrinių fondų lėšas“.
Jos įsitikinimu, Palanga turi „būtinai“ pasistatyti iki 2020-ųjų, kai baigiasi 2014–2020 metų ES finansinis laikotarpis, baseiną ir „dar nors keletą“ pramoginių objektų kofinansuojant Europos Sąjungai.
„Tokių, kurie spręstų sezoniškumo problemą“, – sakė E. Kuznecova.

„Svarbu paimti ką galima“
Konservatorius Tarybos narys D. Želvys taip pat įsitikinęs, kad be Europos Sąjungos paramos Palanga šiandien atrodytų „ganėtinai prasčiau“.
„Europinė parama, ką ir kalbėti, davė labai stiprų stimulą visos Lietuvos ir atskirų savivaldybių vystymuisi“, – teigė Tarybos narys.
Jis viliasi, kad ES pinigų Lietuvai skirs ir po 2020-ųjų, tik jų gali būti gerokai mažiau.
„Palangai svarbu šiandien paimti, ką galima, iš europinių fondų vietos projektams įgyvendinti, o sumažėjus ES pinigų, reikės pasikliauti investuotojais ir savo lėšomis. Gal kai pasibaigs žemės reforma, bus likę sklypų, kuriais galėtumėme vilioti investuotojus“, – svarstė D. Želvys.
Klausimą, ar ES lėšos visuomet yra panaudojamos savivaldybėje efektyviai, jis vadino „retoriniu“: „Vietos administracijų galios, kokiems vietos projektams gali būti skirtos europinės lėšos, yra ribotos. Neretai atsitinka, kad ne pirmaeiliams projektams skiriama ES fondų parama, o svarbiausieji jų ir nesulaukia. Kalbant apie svarbiausius Palangos projektus, sulaukusius ES paramos, žinoma, pirmiausia reikia išskirti Koncertų salę ir universalią sporto areną“.

Projektai planuojami su ES pinigais mintyse
Išgirdęs klausimą, kokia būtų Palanga be europinės paramos, Tarybos narys ir Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkas Eugenijus Simutis juokėsi: „Vadinasi, būtų be daugumos gatvių, sporto arenos, Koncertų salės, Botanikos parko....“
Politikas pastebi, kad jam „dažnai kyla“ įspūdis, jog Palanga planuoja infrastruktūros projektus tik tuomet, kai yra galimybė jiems sulaukti Europos Sąjungos paramos.
„Tai – bloga praktika ir ji netrukus pasibaigs, nes europinių pinigų, pasibaigus šiam finansiniam laikotarpiui, paprasčiausiai daugiau nesulauksime – visi matome, kas vyksta Europoje...“ – sakė E. Simutis.
Kita bėda, anot jo, kad europiniai pinigai neretai Palangoje nulemia objektų mastelius.
„To pavyzdys – kempingas. Ar jis buvo reikalingas toks didelis? Kai jis yra toks, koks yra, miestui kyla aibė problemų, pavyzdžiui, parenkant koncesininką“, – sakė pašnekovas.
Jis kvietė „įsivaizduoti“, kas būtų nutikę vietos valdininkams Stalino valdymo laikmečiu pastačius, pavyzdžiui, gamyklą, kuri „penkerius metus neveikia“, nors jos statybos kainavo ne vieną milijoną.
„Būtų tuomet tokius vadovus prie sienos pastatę. Dabar visi, kas prieina – ir Palanga ne išimtis – kiša saujas į europinius fondus, o ar efektyviai, ir kaip, tos lėšos yra panaudojamos, niekam nesvarbu – kontrolė maža, todėl piktnaudžiavimo pavyzdžių – daug“, – sakė E. Simutis.

Palangos vystymasis po 2020-ųjų sulėtės?
Anot jo, geriausias ES lėšų panaudojimo Palangoje pavyzdys – universali Palangos sporto arena.
„Gal dar Botanikos parkas. O, tarkime, iš europinių pinigų, sukištų į miesto vandentiekio tinklus, naudos nematau. Pažiūrėkime: Kunigiškiuose nutiesti didžiausios komunikacijos vamzdžiai, bet abejoju, ar kas ten bus... Lygiai tad pats ir Monciškėse – pastatė elektros stulpus už Europos Sąjungos pinigus plynuose laukuose“, – dėstė politikas.
Jo nuomone, savivaldybės biudžeto lėšas po 2020-ųjų, nesant ES lėšų ar jų turint nepakankamai, papildytų, pavyzdžiui, automobilių parkavimo rinkliavos rinkimas visus metus.
„Bet Tarybai nebus lengva apsispręsti, iš kur paimti papildomai pinigų. Ką bedarysime, vargiai tiek „sukrapštysime“, kiek mes gauname iš Europos Sąjungos“, – sakė Tarybos narys.
Jis įsitikinęs, kad Palangos vystymasis po 2020-ųjų „neabejotinai“ sulėtės.
„Apmaudu, kad iki šiol Palanga, pasinaudodama europiniais pinigais, nepasistatė, pavyzdžiui, vandens parko. Kuo toliau, tuo nerealesnės atrodys tokios statybos be Europos pagalbos“, – neabejoja E. Simutis.


ES lėšos Palangos objektams

Palangos koncertų salė:
projekto vertė – 9,3 mln. Eur;
ES lėšos – 2,9 mln. Eur;
valstybės biudžeto (VIP) lėšos – 2,1 mln. Eur;
Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšos – 4,3 mln. Eur.

Daugiafunkcinė Palangos sporto arena:
projekto vertė – 4,2 mln. Eur;
ES lėšos (LT-PL-RU programa) – 0,8 mln. Eur;
Valstybės biudžeto lėtos (VIP) – 2,6 mln. Eur;
Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšos – 0,8 mln. Eur.

Vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams:
bendra projekto vertė – 874 457,92 Eur;
EU paramos suma – 699 566,33 Eur.

Dviračių turizmo plėtra Lietuvos – Latvijos pasienio regione, bus rekonstruotas 12 km dviračių takas Palanga–Šventoji:
projekto vertė – 1 414 603 Eur;
ES paramos suma – 1 202 413 Eur.

Lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ renovacija:
projekto vertė – 292 714 Lt (84 775 Eur);
ES parama – 248 806 (72 059 Eur).

Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms, II etapas:
ES parama – 868 862 Eur.

Nemirsetos kempingas:
ES parama – 1 856 131 Eur.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rytoj Seimas svarstys lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nebėra laiko nuomonėms, debatams ir abejonėms – mūsų valstybė jau ilgai vėluoja užtikrinti tos pačios lyties porų lygiateisiškumą. 


Vis dar tebesiautėjant COVID – 19 šmėklai, palangiškiai vis vien surado ir laiko, ir entuziazmo tinkamai pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 31 - ąsias metines. Pirmiausia prie nepriklausomybės signataro Jono Basanavičiaus paminklo rinkosi Lietuvos šaulių sąjungos Palangos kuopos nariai, kurių pagrindą tądien sudarė miesto kultūros ir jaunimo centro vyrų...


Palangos miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, Liepojos miesto policija bei Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybine policija 2020 m. birželio 1 d. – 2022 m. gegužės 31 d. vykdo 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamą projektą „Modernių viešųjų...


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palangos senojoje gimnazijoje rugsėjo 18 ir 20 dienomis vyko Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šauliųPalangos 306 kuopos jaunųjų šaulių pristatymas su sportinėmis estafetėmis. Jį organizavo III klasės gimnazistai – būrio vadas Marius Gruzdys ir būrio vado pavaduotojas Dominykas Nuraševas. Jiems talkino kuopos jaunieji šauliai.


Kokia šiandien būtų Palanga be Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos? „Nieko čia nebūtų“, „būtų labai liūdna“, „vaizdas būtų visai nekoks“, – „Palangos tiltui“ sakė miesto savivaldybės Tarybos nariai Elena Kuznecova, Eugenijus Simutis ir Dainius Želvys. Šių metų Lietuvos biudžete – trečdalis lėšų yra...


Prieš Kalėdas Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos mokyklų savivaldų informavimo centras surengė keletą renginių moksleiviams.


Spalio 12 d. Kauno sporto halėje iškilmingai paminėtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) 25 metų jubiliejus.


Palanga, kaip ir visa Lietuva, sunkiai įsivaizduoja ūkio, kultūros, informacinių technologijų plėtrą, socialinių ir ekonominių problemų sprendimą be Europos Sąjungos paramos. Kad jos parama Lietuvai yra itin svarbi, byloja ir faktas, kad šių metų beveik 30% biudžeto lėšų yra ES parama. Klaipėdos apskrityje, taip pat Palangoje, vykdoma daugybė projektų, kuriuos dalinai finansuoja Europos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius