Susitikimas su istoriku dr. Sauliumi Kaubriu „Vietos savivalda Lietuvoje 1918–1939 m.: auksinio standarto beieškant“

Palangos tiltas, 2022-11-11
Peržiūrėta
1548
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Susitikimas su istoriku dr. Sauliumi Kaubriu „Vietos savivalda Lietuvoje 1918–1939 m.: auksinio standarto beieškant“

Lapkričio 18 d. (penktadienį) 17.00 val. LNM padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką (Vytauto g. 61), kur vyks susitikimas su Vilniaus universiteto istoriku dr. Sauliumi Kaubriu. Tai jau septintasis rudens sezono susitikimų ciklo renginys. Lapkričio 5 d. Palangos miesto savivaldai suėjo 90 metų, tad šiai sukakčiai paminėti kviečiame į paskaitą apie vietos savivaldą Lietuvoje 1918-1939 m., ieškosime ausinio standarto, o tuo pačiu simboliškai aptarsime Palangos miesto savivaldos atvejį.

1932 m. lapkričio 5 d. Vietos savivaldybės įstatymo pakeitimu Palangai suteiktos antraeilio miesto teisės, o gruodžio 22 d. priimtu Kurortų įstatymu Palanga tapo „pirmos grupės“ kurortu. 1933 m. sausio 18 d. pirmajame Palangos miesto tarybos posėdyje išrinktas pirmasis Palangos burmistras dr. Jonas Šliūpas (1861-1944). 

Tarpukario Lietuvoje veikė  apie 300 skirtingų teritorinių – administracinių posistemių – miestų, apskričių, valsčių, nors pastaroji imtis nebuvo stabili (aptariamuoju laikotarpiu būta valsčių, kaimų „pasivaikščiojimų“, naikinimo, sujungimo precedentų). Paskaitoje bus pristatomos Lietuvoje veikusių vietos savivaldos institutų teisinio reguliavimo charakteristikos, remiantis  1919 m., 1929 m. ir 1931 m. vietos savivaldybių įstatymų nuostatų analize. Pastarųjų įstatymų priėmimas greičiausiai paliudijo siekį optimizuoti  šių institucijų sklaidos modelį bei išgryninti jų veiklos perspektyvas. Visgi manytina, kad šios intencijos ne visada išvengė vidinio susipriešinimo, nesusikalbėjimo žymės. 

Taip pat bus apžvelgtos vietos savivaldos institucijų formavimo peripetijos – pastaruoju metu vykusios aštuonios rinkiminės kampanijos išryškino tiek specifinius vietos savivaldybių gimties niuansus, tiek ir rutininius jų tapsmo momentus. Pripažintina, kad rinkiminės akcijos ne visada tapdavo visuomenės sutelkimo įrodymais – pavieniais atvejais buvo stebimos visuomenės apatiškumo, inertiškumo apraiškos, liudydamos visuomenės pilietiškumo mokyklos nenaudai.

Vietos savivaldos institucijų veikimo praktikos apėmė labai platų darbų ir rūpesčių barą – nuo rūpinimosi mokyklų gerove iki vietos kelių tvarkymo, turgaviečių priežiūros ir kt. Ne visada aptariamųjų rūpesčių našta buvo pakeliama - stokota finansinių išteklių, sumanesnės vadybos gebėjimų, o ir pagaliau, tinkamų administratorių imtis nebuvo gausi. Savivaldybininkų sąstato duomenų analizė leistų manyti, kad visgi didžiosios jų dalies kvalifikacinės galios užtikrino gana sklandų vietos savivaldos funkcijų realizavimą, tačiau jų gretose būta ir atsitiktinių „pakeleivių“ (menkos reputacijos, nepakankamo išsilavinimo). Atrodo, kad pastarieji netapo deguto šaukštu medaus statinėje...

Dr. Saulius Kaubrys - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. Stažavo ir dėstė Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Austrijos universitetuose. Mokslinių tyrimų sritys - tautinės mažumos Rytų ir Vidurio Europoje, Lietuvos istorija 1918–1940 m. Pastaraisiais dešimtmečiais parengė dešimtis monografijų ir studijų, mokslo straipsnių, mokslinių tyrimų.

Vietų skaičius ribotas, prašome registruotis el. paštu [email protected] 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

2024 m. vasario 8 d. 18 val. Jono Šliūpo muziejuje vyks Andriaus Grodžio paskaita „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“.


Lapkričio 16 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. LNM Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) įvyks renginys „Kazio Varnelio kūrybos ištakų beieškant“.


Mielieji, 1918 m. Vasario 16-osios aktas padėjo pamatus Lietuvos valstybingumui, jos vystymuisi ir žengimui demokratijos bei nepriklausomybės keliu. Valstybės nepriklausomybė – tai kiekvieno asmeninės laisvės pamatas. Tad didžiuokimės Tėvynės ir savo laisve, būkime jos verti kiekvieną dieną taip kaip ukrainiečiai verti pergalės ir savo laisvės. Gražios Jums Valstybės atkūrimo...


Lapkričio pradžioje Palangos miesto savivalda minėjo 90 metų sukaktį, tad jai paminėti Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į paskaitą apie vietos savivaldą Lietuvoje 1918-1939 m.


Lapkričio 18 d. (penktadienį) 17.00 val. LNM padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką (Vytauto g. 61), kur vyks susitikimas su Vilniaus universiteto istoriku dr. Sauliumi Kaubriu. 


Bibliotekoje vyko susitikimas su Rūta Oginskaite

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 26 | Rubrika: Kultūra

Rugsėjo 19 d. Palangos viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoja Rūta Oginskaite, knygos „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ autore. Gib a kuk – žydiškas posakis, reiškiantis „Žvilgtelėk“. Jauki ir asmeniška teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės šeštoji knyga – tai dvylika žvilgsnių į Grigorijaus Kanovičiaus...


Palangoje besilankantys „Erasmus +“ tarptautinio projekto „DARE“ („Demokratiniai veiksmai valdo Europą“) dalyviai iš Palermo (Italija), Paredes de Coura (Portugalija), Sofijos (Bulgarija) ir Palangos senosios gimnazijos trečiadienį Kurorto muziejuje susitiko su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi bei mero patarėju Pranu Žeimiu.  


Saulė, įkritusi į akvarelinius dažus,šaiposi iš tų, kurie sėdi ten, žemai, laukdami kada ji pagaliau pasirodys.


Įvyko susitikimas-diskusija „2011-Pasauliniai veterinarijos metai“

Palangos miesto VMVT Vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Marija Valauskienė, 2011 05 05 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus salėje, pažymint 250-ąsias veterinarijos profesijos metines, vyko susitikimas-diskusija „2011-Pasauliniai veterinarijos metai“.


Tradicijų beieškant

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 14 | Rubrika: Miestas

Kaip atėjo, taip ir praėjo visas šventinis savaitgalis. Tik kuo jis buvo šventinis, aš nebežinau... Šventės, tradicijos, žmonės – viskas keičiasi kasmet ir tokiu dideliu greičiu, jog nespėju susivokti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius