Sveikos širdies paslaptis: kas leidžia sumažinti pavojingų ligų riziką?

Palangos tiltas, 2022-09-28
Peržiūrėta
1468
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr.

Retas apie tai susimąstome, tačiau už galimybę kasdien kibti į darbus, keliauti, bendrauti, džiaugtis gyvenimu ir netgi skaityti šį tekstą turime būti dėkingi nedideliam, kumščio dydžio, ir bene svarbiausiam organui, kuris nepailstamai darbuojasi net ir tuomet, kai miegame. Tai širdis, kuri yra tikrasis mūsų organizmo variklis. Kaip ir kiekvienais metais, rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kurios metu siekiama paskatinti labiau rūpintis savo širdimi. Jos proga Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos stacionaro kardiologė Julija Jurgaitytė primena, kodėl savo širdžiai reikėtų skirti pakankamai dėmesio ir kaip tai padaryti.

Apie širdies sveikatą dažnai prisimenama per vėlai

Gydytojos teigimu, apie rūpinimąsi savo širdimi žmonės neretai pradeda galvoti tik tuomet, kai susiduria su tam tikromis ligomis ar ima skųstis suprastėjusia sveikata. Visgi tai, anot J. Jurgaitytės, reikėtų daryti nuolat ir kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos. Dėmesys širdžiai gali padėti pagerinti savijautą, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pailginti gyvenimo trukmę.

„Širdis aprūpina kitus organus deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl nuo efektyvaus jos darbo priklauso ir bendra žmogaus savijauta, normalus organizmo funkcionavimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata taip pat yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo trukme, staigios mirties tikimybe. Reikia nepamiršti, kad širdies ir kraujagyslių ligos mūsų visuomenėje yra vienos labiausiai paplitusių ir yra dažniausia mirties priežastis. Dėl to šių ligų prevencijai turėtų būti skiriamas išties didelis dėmesys“, – sako J. Jurgaitytė.

Gydytojos teigimu, nors dalis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių gali būti susiję su genetika, visgi kiti rizikos veiksniai priklauso nuo gyvenimo būdo pasirinkimų, todėl turėtų būti kontroliuojami. Dėl to širdies sveikata ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo mūsų pačių pastangų.

„Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad savo širdimi turi rūpintis tik vyresni žmonės. Iš tiesų matome, kad širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni pacientai. Tačiau net ir visiškai sveiki asmenys turėtų žinoti ir sekti savo arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius – tai gali padėti laiku pastebėti problemas ir jas išspręsti. Ypač rūpestingi savo širdžiai turėtų būti tie, kurių šeimoje yra ar buvo sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako J. Jurgaitytė.

Svarbu kontroliuoti kraujospūdžio ir cholesterolio rodiklius

Gydytojos teigimu, įvairūs gyvenimo būdo aspektai gali turėti įtakos širdies darbui ir sveikatai. Tai ir mityba, ir darbo bei poilsio režimas, patiriamas ilgalaikis stresas, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai ir kt. Dėl to širdimi reikėtų rūpintis visapusiškai.

„Suskaičiuojama per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Vieni jų yra svarbesni nei kiti, tačiau kiekvienu individualiu atveju svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia problemų. Vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų bei būklių – išeminę širdies ligą, aterosklerozę ar miokardo infarktą – sukelia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis kraujyje. Mūsų visuomenėje su šiomis problemomis susiduria itin daug žmonių, tad labai svarbu šiuos rodiklius kontroliuoti“, – sako J. Jurgaitytė.

Anot gydytojos, sveiko žmogaus bendras cholesterolio rodiklis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o mažo tankio – vadinamojo blogojo cholesterolio – 3 mmol/l. Efektyviai kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje ir sumažinti kraujagyslių užsikimšimo bei pavojingų širdies ligų riziką, kai gyvenimo būdo korekcijų nebepakanka, padeda tokie vaistai kaip statinai, kurie gali netgi išgelbėti pacientui gyvybę. Kalbant apie kraujospūdį, normalus sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas turėtų būti 120–129 mmHg, o distolinis (žemutinis) – 80–84 mmHg.

Vienas esminių veiksnių – mityba

„Didelę įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti gali turėti žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat labai svarbus veiksnys yra mityba. Valgant daug sočiųjų riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, riebios mėsos, majonezo, riebaus pieno, aliejaus ir kt., suvartojant daug greitųjų angliavandenių, ypač cukrų, širdies ir kraujagyslių sistemos darbui daroma neigiama įtaka. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką taip pat didina persivalgymas, nutukimas. Iškalbingas faktas, kad kūno masės indeksui esant didesniam nei 35 tikimybė mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra dvigubai didesnė nei optimalaus svorio žmonėms“, – sako J. Jurgaitytė.

Gydytojos teigimu, kiekvienam žmogui svarbu valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų, daug baltymų ir maisto medžiagų turinčių produktų. Širdies darbui ypač svarbūs mikroelementai kalis ir magnis. Daug kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose, pomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Magnio gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse, grūdiniuose produktuose ir riešutuose. Visgi dažnam žmogui vien iš maisto gaunamų mikroelementų nepakanka, todėl jiems gali būti naudinga vartoti maisto papildus. 

Širdies priešai – sėslumas ir stresas

„Be mitybos, širdies ligų prevencijai labai svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas (1,5–2 l per dieną) bei fizinis aktyvumas. Kiekvienam žmogui per dieną rekomenduojama bent 45 minutes užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla: pasivaikščioti sparčiu žingsniu, atlikti mankštą ar didesnio fizinio aktyvumo reikalaujančius namų ruošos darbus. Kadangi širdis yra raumuo, fizinis aktyvumas leidžia jį stiprinti, pripratinti prie didesnių krūvių – tai pagerina kraujotaką ir sumažina kraujagyslių užsikimšimo tikimybę“, – pasakoja J. Jurgaitytė.

Galiausiai, gydytojos teigimu, širdžiai kenkia šiuolaikinio žmogaus palydovas – stresas. Nuolat patiriant įtampą, blogas emocijas ar depresiją, nepasiilsint ir neišsimiegant, sąlygos širdžiai gerai atlikti savo darbą apsunkinamos. Dėl to, anot J. Jurgaitytės, reikėtų ieškoti būdų su stresu kovoti, palaikyti darbo ir poilsio balansą, nepamiršti atpalaiduojančių ir nusiraminti padedančių veiklų.

„Širdį turime tik vieną ir nuo jos priklauso mūsų galimybė džiaugtis gyvenimu. Dėl to kiekvienas, tiek jaunas, tiek vyresnis, turėtume kaip įmanydami rūpintis savo širdimi – ne tik rugsėjo 29-ąją, bet ir kiekvieną dieną. To linkiu nepamiršti kiekvienam“, – sako J. Jurgaitytė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kardiochirurgai mini reikšmingą sukaktį. Prieš 30 metų KUL filiale Jūrininkų ligoninė buvo atlikta pirmoji širdies operacija – pusamžiui vyrui protezuotas aortos vožtuvas. 


Gruodžio 19 d. Šventosios mokyklos bendruomenė rinkosi aktų salėje, kur vyko adventinė popietė ,,Kalėdų paslaptis”. 


Jūsų kuriami santykiai visada išlieka žmogiškai šilti ir taurūs, o pagarba ir meilė mamai yra vertybės, kurios visuomet lieka gyvenimo dvasiniu pamatu ir tvirtybės šaltiniu. Tegul mūsų meilė ir dėkingumas sušildo Jūsų širdis, būkite sveikos ir laimingos! Su Jūsų švente! Mindaugas Skritulskas   Lietuvos Respublikos Seimo narys


Retas apie tai susimąstome, tačiau už galimybę kasdien kibti į darbus, keliauti, bendrauti, džiaugtis gyvenimu ir netgi skaityti šį tekstą turime būti dėkingi nedideliam, kumščio dydžio, ir bene svarbiausiam organui, kuris nepailstamai darbuojasi net ir tuomet, kai miegame.


Naujus metus dažnam norisi atversti it švarų baltą lapą ir jame įrašyti naujus siekius, sau duotus pažadus. Norai numesti svorio, pradėti sportuoti ir sulieknėti naujametinių tikslų dešimtuke neabejotinai užimtų bene aukščiausią vietą. Tačiau psichologai sako, kad net trys ketvirtadaliai planų sulieknėti žlunga dar nepradėjus rimčiau jų įgyvendinti vien dėl to, kad iškart tikimasi pernelyg...


Palangoje, Užkanavės gyvenvietėje kasmet iškylant potvynių rizikai, savivaldybė ruošiasi išspręsti šią problemą ir įrengti tam reikalingą siurblinę. 


Rugsėjo 17 – 18 dienomis „Palangos gintaro“ sanatorijoje vyko konferencija „Vaikų ligų aktualijos Covid-19 epidemijos fone“. Konferenciją organizavo vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ kartu su Klaipėdos universitetu. Konferencija skirta visų specialybių vaikų ir šeimos gydytojams. Konferencijos tikslas buvo supažindinti gydytojus su šių dienų vaikų ligų aktualijomis ir...


Savivaldybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai skyrus lėšų, šimtai Palangos ir Šventosios moksleivių vasarą leidžia ne ieškodami nuotykių gatvėse, o prasmingai – keliose dešimtyse įvairių sporto, edukacinių ir pramoginių stovyklų. Kai kurie kurorto vaikai vasaroja net ne Palangoje – stovyklų geografija driekiasi po visą Lietuvą.


Daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinės nėra periodiškai valomos šlapiuoju būdu, turėtų sunerimti. Atlikę mikrobiologinius ir parazitologinius tyrimus specialistai nešvariose Klaipėdos daugiabučių namų laiptinėse aptiko žmogaus sveikatai itin pavojingų užkratų – parazitų ir bakterijų. Neabejojama, kad situacija yra panaši ir kitų miestų daugiabučių...


Lapkričio 8-ąją minėsime Europos sveikos mitybos dieną, kurios tikslas skatinti žmones sveikai maitintis bei atidžiau stebėti savo racioną. Netaisyklinga mityba ir žalingi įpročiai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, sąlygojantys aukštą mūsų šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Sveikatos specialistai sutinka, kad sveikos mitybos įgūdžių turi būti mokoma jau...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius