Šventosios tyrinėjimų aprašas: nuo akmens amžiaus iki šiandien

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015-03-02
Šventosios tyrinėjimų aprašas: nuo akmens amžiaus iki šiandien

„Regis, tiek daug žinoma apie Palangą, bet dar daugiau nežinom, - tokiais žodžiais šeštadienį Palangos viešojoje bibliotekoje pristatydamas naują renginių ciklą sakė jos direktorius Kęstutis Rudys. – Todėl mes su Palangos kurorto muziejaus direktoriumi Jūračiu Liachovičiumi sugalvojome paskaitų ciklą, kurio metu maždaug kartą į mėnesį bandysime „pačiupinėti“ mūsų Palangėlę. O šiandien pradėsime nuo Šventosios ir nuo jos tyrinėjimų aprašo, kurio aštuonis tomus su brėžiniais parengė ir bibliotekai įteikė Mikelis Balčius“.

Ne akmens amžiaus ieškojo
Prieš pereinant prie ieškotoju save vadinančiu, o kitų vaikštančia Šventosios istorijos bei archeologijos enciklopedija vadinamu Mikelio Balčiaus paskaitos, į kurią susirinko nemažas būrys šio pajūrio krašto bei Šventosios upės baseino istorija besidominčių žmonių, žinomas spaudos ir ne tik jos fotografas, dokumentinių filmų kūrėjas Eugenijus Macius pristatė dar 1969 m. jo paties filmuotą režisieriaus R. Šilinio statytą trumpametražį filmą „Iš senųjų laikų“, kurio filmavime buvo panaudoti dr. Rimutės Rimantienės pirmųjų archeologinių ekspedicijų metų Šventojoje iškasti lobiai: ne vieną tūkstantmetį menantis žvejų tinklas bei irklas.
„Kaip atsitiko, kad būtent aš atradau senąsias Šventosios gyvenvietes? Gal būt todėl, kad esu trečios ar net ketvirtos kartos ieškotojas – gintarautojas, iš tų, kurie gintaro ieškodavo Šventosios pelkėse. Tiesa, jis apdirbimui nelabai tinkamas- raudonas ir trapus. Tad tikrai ne akmens amžiaus ieškojau, o gintarų“, - šypsodamasis kalbėjo M. Balčius.
Pirmasis vertingas jo radinys – dar 1966 m., kaip pats sakė, visiškai netyčia rasti būtent akmens amžių siekiantys gintaro dirbiniai. Ir dabar M. Balčius atsimena iš Vilniaus atskubėjusių mokslininkų reakciją į jo radinius...
„O kai kasant melioracijos griovius vėlgi netyčia buvo „iškabinti“ akmens amžių siekiantys mediniai įrankiai, nuo tada jau Šventoji pradėta garbinti ant viso pasaulio“, - toliau pasakojo M. Balčius, priminęs, kad būtent nuo 1966m. iki 1972 m., kai čia pradėjo dirbti dr. R. Rimantienės vadovaujamos ekspedicijos, ir buvo iškasti patys vertingiausi radiniai.
Prisiminė jis, kaip anuo metu 23-ioj stovyklavietėj buvo iškasti tokie gražūs kelis tūkstantmečius amžiaus skaičiuojantys gintaro dirbiniai, tokie gražiai geltoni, kad R. Rimantienė net suabejojusi: ar tik ne studentai bus patys juos padirbinę?

Randa tik išrinktieji
„Lobių yra. Bet randa juos tik išrinktieji. Antai išėjo vienas vaikinukas, atvažiavęs į Šventąją, pasivaikščioti - ir atrado unikalų radinį – visiškai sveiką laivelio pavidalo gintarinę sagą“, - dar vienas M. Balčiaus prisiminimas.
Vėliau, po 1967 m. pajūrį nusiaubusio uragano, jūra išskalavo įvairiausių radinių. Buvo atidengta ir senoji Šventosios vieta, kur atrasta ir žalvario dirbinių, ir monetų – buvo už ko tyrinėtojams užsikabinti. Ir nuo pat to laiko iki dabar M. Balčius radinius aprašydavo. Tiesa, kaip pats sako, jo rankraščių niekas nebūtų iššifravęs – ne tiek dėl rašto, kiek dėl pačių įvairiausių santrumpų bei santraukų. Tų aprašų susikaupė tiesiog kalnai. Kartą Zita Baniulaitytė M. Balčiui patarusi juos „suvesti“ į kompiuterį. „Susivedė“ 900 psl. rašytinės medžiagos, tiesa, apimančios ne akmens amžių, o vėlesnius laikotarpius, ir visas šis lobis dabar saugomas Palangos miesto viešojoje bibliotekoje.
Savo pasakojime – paskaitoje M. Balčius priminė ir tai, jog Šventosios žemupys pradėtas užstatyti XV amžiuje. Ir viskas čia persisėmę, pasak kalbėjusiojo, ant duonos ir alaus užaugusia kuršių kultūra.
Kokia buvusi ta Elija – Šventoji, kur dar visai neseniai būta sodybų geriausiai iliustruoja patys paskutiniai ieškotojo M. Balčiau radiniai. Pernai gruodį po eilinės audros jis atrado paplūdimyje kyšančias XVII amžiaus tvoros liekanas. Šalia kyšojo mediniai statinės šulų galai.
„Tie šulai – ąžuoliniai. Niekur nartyti žymių, kad būtų metalinių lankų suveržti. O jų apačioje išgręžtos skylutės, - rodydamas nuotraukas pasakojo M. Balčius, pajuokavęs, jog išvydęs radinį iš pradžių pagalvojęs: ar tik nebus jūra jo gimtadieniui išplovusi statinį su piratų gėrimu vadinamu romu. – Šitoje vietoje žmonės buvo išsikasę šulinį, o kad smėlis jo neužneštų ir kad vanduo filtruotųsi, įkasė medinius šulus su skylutėmis“.

Jūra lipa į krantą
Kitoje vietoje, per puskilometrį nuo sienos su Latvija siautusi audra taip pat atvėrė vienos prie pat jūros buvusios sodybos liekanas ir šulinį, primestą visokių „gėrybių“. „Jauniausia“ jų – mineralinio vandens „Boržomis“ butelis.
Po šių metų „Felikso“ jūra, „nugraužusi“ dalį kopų, atidengė buvusio ūkio pastatų ir netoli vandens buvusios pirties pamatus.
„O daugiausia nerimo kelia ir geriausiai iliustruoja, kaip jūra veržiasi į krantą, iš tarpukario likęs sienos tarp Lietuvos ir Latvijos ženklas. Stovėjęs netoli jūros, neseniai atnaujintas rubežiaus ženklas po „Felikso“ liko tokiame lyg kyšulyje, 2-30 metrų išsikišusiame į jūrą. Bijau, kad po kito uragano jis jau atsiras jūroje“, - pasidalijo būgštavimais M. Balčius.
Atsakinėdamas į klausytojų klausimus, M. Balčius kartu su akademiku Vladu Žulkumi prisiminė senosios Būtingės bažnyčios, kurią nuplovė potvynis, istoriją – V. Žulkus vienos iš archeologinių ekspedicijų metu jos ieškojęs, tačiau neradęs – rastos tik buvusios klebonijos pastato liekanos. Pasvarstyta apie tiek apie vietovardžio, tiek apie vandenvardžio „Šventoji“ galimą kilmę. Ir prisiminta, jog dar 1924 m. pajūry gyveno 55 ūkininkai, sugebėdavę gudriu būdu smėlyje ant kerpių užauginti tokį javų derlių, kad derlingų žemių ūkininkai pavydėdavo. O dabar nežinia, ar bėra likę bent 10 sodybų...

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

"Menas gyventi“ – taip pavadintas į visų amžiaus grupių žiūrovus orientuotas renginys, Palangos koncertų salėje įvyko pirmadienį, lapkričio 11 d. Šis pirmą kartą kurorte organizuojamas renginys buvo skirtas itin jautriai temai – savižudybių prevencijai.


Vilniuje šiandien Palanga pasirašė sutartį dėl Šventosios uosto statybos II etapo darbų finansavimo.


Spalio pirmąją, tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Palangos trečiojo amžiaus universitetas (TAU) pradėjo naujus mokslo metus. Senjorus į užsiėmimus TAU kviečia jau septintus metus, ir jo populiarumas kasmet auga. Pirmaisiais TAU gyvavimo metais mokslus čia pradėjo šiek tiek daugiau nei 200 senjorų, o šiemet naujieji mokslo metai sukvietė maždaug pusę tūkstančio vyresnio...


Vakar, spalio 1-ąją, Palangos švietimo pagalbos tarnyba visus garbaus amžiaus palangiškius ir Trečiojo amžiaus universiteto studentus senjorus pakvietė į mokslo metų pradžios šventę. Visa Palangos senosios gimnazijos aktų salė buvo beveik pilna senjorų, trokštančių ne tik pabendrauti, bet ir pradėti naujus mokslo metus bei pasigėrėti gražiu renginiu....


„Regis, tiek daug žinoma apie Palangą, bet dar daugiau nežinom, - tokiais žodžiais šeštadienį Palangos viešojoje bibliotekoje pristatydamas naują renginių ciklą sakė jos direktorius Kęstutis Rudys. – Todėl mes su Palangos kurorto muziejaus direktoriumi Jūračiu Liachovičiumi sugalvojome paskaitų ciklą, kurio metu maždaug kartą į mėnesį bandysime...


Spalio 1-ąją gražia atidarymo švente prasidėjo antrieji Palangos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) mokslo metai. Kupini pakilios nuotaikos studentai užpildė beveik visą Senosios gimnazijos didžiąją salę.


Duris atvėrė Palangos trečiojo amžiaus universitetas

"Palangos tilto" informacija, 2012 10 01 | Rubrika: Miestas

Vakar trims šimtams Palangos senjorų buvo džiaugsminga diena – iškilmingai atidarytas Palangos trečiojo amžiaus universitetas (TAU) ir paskelbta du metus truksiančių studijų pradžia.


Šventosios uoste vyksta valymo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė informavo, kad nuo balandžio pirmosios dienos prasidėjo uosto valymo darbai. Konkursą laimėjusi Latvijos kompanija „BGS“ jau kurį laiką valo Šventosios uostelio įplaukos kanalą. Iš viso planuojama iškasti per 66 tūkstančius kubinių metrų grunto. Jis nebus plukdomas į jūrą, o liks formuoti būsimo Šventosios uosto teritorijai. Nuo 20-30 centimetrų...


Šventosios upė neužteršta

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 28 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę susirūpinę šventojiškiai pranešė, kad Šventosios upė užteršta neaiškios kilmės teršalais. Nuvykus ir apžiūrėjus upės vagą pastebėta, kad vanduo parudavęs ties Beždžionių tiltu bei uosto teritorijoje. Prie Šventosios upės meškeriojęs žvejas tikino, kad per dvidešimt metų nebuvo matęs tokia spalva nusidažiusios upės.


Šventosios švyturio šviesa – jau pusę amžiaus

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 01 10 | Rubrika: Sveikata

Lietuvoje stovi keturi jūriniai švyturiai – Klaipėdoje, Nidoje, Juodkrantėje ir Šventojoje. Pastarasis skaičiuoja jau šeštą dešimtį, tačiau iki šiol jūroje besiblaškantiems moja nuo kranto šviesomis. Vėjuotą ketvirtadienio popietę aplankytas jūreivių palydovas romantiškai žvelgė į tolį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas