Šventosios uostas: prieš akis – realūs pokyčiai

Palangos savivaldybė įgyvendina labai ambicingą valstybinio lygio ir svarbos projektą – atstato Šventosios uostą. Per gana trumpą laiką labai daug nuveikta. Artimiausiuose planuose – krantinių rekonstravimas ir molų statyba. Tikimasi, kad kitąmet bus pastatyta ir Regioninė buriavimo mokykla.

Dalykiškai suplanuotos lėšos

Prieš šešerius metus, 2018-aisiais, Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise Palangos savivaldybei perduota valdyti Šventosios uosto teritorija.

Jau 2019 m. savivaldybė dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamame projekte. Iš Žemės ūkio ministerijos gauta 1,7 eurų Šventosios uoste įrengti infrastruktūrą žvejams.

„Bet tų pinigų, aišku, nepakako. Tas projektas kainavo apie 6 mln. eurų. Likusios lėšos buvo savivaldybės pinigai“,– kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kurorto meras pabrėžė, kad ankstesnė vyriausybė kartu su Finansų ministerija tarpininkavo kreipiantis į Europos Komisiją, kad būtų pakeistos gairės ir dabartinis Šventosios uosto pagrindinis statybų etapas (uosto molų statyba), kurį planuojama netrukus pradėti, būtų finansuojamas naudojant savivaldybės regionines lėšas.

„Jokiu būdu nekalbame apie kitų savivaldybių regionines lėšas, kurios yra bendros. Mes turime tam tikrą dalį lėšų, kurias galėtume panaudoti prieplaukos įrengimui. Pradžiai uosto statyboms pinigų turime. Kiek man žinoma, ir valstybės biudžete tam yra suplanuota kažkiek lėšų šiems, kitiems ir dar kitiems metams“, – patikino Š. Vaitkus.

Kiek dar pinigų reikės Šventosios uosto statyboms, prognozuoti esą sudėtinga. Dabar savivaldybė rengia techninį projektą, po to bus aiškesnė uosto statybų kaina.

„Aišku, statybų kaina bus mažesnė, negu būtume statę pagal 2015 m. parengtą projektą, nes dabar yra naujesnių technologijų, kurios atpigina statybas. Dėl to mes ir rengėme naują techninį projektą. Rugpjūčio mėnesį turėtume gauti statybos leidimą. Projektuojame ir vakarinę krantinę, Buriavimo mokyklos pastatą, kurios statybos prasidės dar šiais metais“, – pasakojo Š. Vaitkus.

Mokyklos pastatui tikimasi statybos leidimą gauti birželį–liepą. Pastatas bus statomas Palangos biudžeto lėšomis, o kitais metais planuojama jį užbaigti ir perduoti Regiono buriavimo mokyklai „Žiemys“, kurios dalininkais yra ir Palangos savivaldybė.

Teigiama, kad buriavimo mokyklos poreikis aktualus visam Klaipėdos regionui, tą akcentavo ir Klaipėdos regiono merai, ir Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Naudinga krantotvarkos sprendimams

Šiuo metu projektuojami molai. Vienas esminių klausimų, kaip jie paveiks kranto liniją, esą ar nesutrumpės dėl to pačios Palangos paplūdimiai?

„Atliktos visos studijos, kurių išvadose rašoma, kad poveikis Palangos paplūdimiams bus teigiamas, nes smėlis migruoja iš šiaurės į pietus. Tiek Latvijos, tiek ir pačios Šventosios paplūdimiai yra ženkliai platesni nei Palangos. Tad naujo molo statyba (kur vien pietinio molo ilgis bus 660 m, o šiaurinio – 400 m) kaip tik stabdys smėlio migraciją į pietinę pakrantės dalį, o sukauptu smėliu prie molų mes galėsime papildyti Palangos paplūdimius. Tai dar viena ekologinė priemonė, kuri pasitarnaus pigesniems krantotvarkos sprendimams“, – pabrėžė Palangos meras.

Pastaraisiais metais paplūdimiai ties Palangos tiltu buvo papildomi smėliu iš Neringos karjerų, kuris būdavo atgabenamas baržomis. O tai esą yra gana brangu.

Numatytas projektuojamų molų aukštis nuo vandens – 3 m.

Abiejuose – tiek šiauriniame, tiek pietiniame – moluose bus įrengti komunikaciniai kanalai apšvietimo ir kitiems reikiamiems kabeliams.

Planuojama, kad šiaurinis molas bus iš riedulių, o pietinis galėtų būti naudojamas ne tik kaip molas bei jachtų prieplauka, bet ir kaip pasivaikščiojimo promenada.

„Be to, senųjų buvusio Šventosios tilto polių ir senų akmenų ketiname nejudinti, jie išliks. Molai projektuojami kiek šiauriau. Vėliau, jau po uosto statybos, galvosime, kaip juos pritaikyti. Yra įvairių idėjų“, – neslėpė Š. Vaitkus.

Pakeis ir pačią gyvenvietę

Anot Palangos mero, atsiradus uostui Šventosios gyvenvietės gyvenimas pasikeis iš esmės.

Esą jau dabar, pabaigus vieną statybų etapą – sutvarkius kelius, įrengus automobilių aikšteles, aikštes šalia uosto, įrengus slipus, ta teritorija pasikeitė neatpažįstamai.

„Po pirmojo darbų įgyvendinimo etapo savivaldybė, jei neklystu, yra išdavusi keturis leidimus viešbučių ir SPA centrų statybai Šventojoje, ko iki šiol niekada nėra buvę. Esu tikras, kad pastačius uostą čia pradės statyti ir viešbučius, ir SPA centrus, ir kitą infrastruktūrą. O tai jau yra ir mokesčiai valstybei, ir darbo vietos. Niekam ne paslaptis, kad uostai pritraukia investicijas“, – pabrėžė Š. Vaitkus, pridūręs, kad galbūt šis uostas bus skirtas ir energetikos parkams aptarnauti, ir gelbėjimo laivams švartuoti, ir krašto apsaugos reikmėms, jei bus tokia būtinybė.

Juolab šalia yra valstybės objektas – Būtingės naftos terminalas. Tad tikimasi, kad Šventosios uosto atsiradimas pritrauks daugiau investicijų ir į pačią Šventąją.

„Ar nesigailime ėmęsi uosto statybų? Galima gailėtis, bet jei nori kurti, eiti į priekį ir nori, kad tiek Palanga, tiek Šventoji gražėtų ir būtų traukos objektas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, turi dirbti. Mūsų komandai patinka kurti. Iššūkių yra nemenkų, bet manau, kad mes turėsime tą uostą“, – įsitikinęs Palangos meras.

Trumpai apie Šventosios jūrų uosto statybą:

2015 m. rugpjūtį parengtas Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo techninis projektas su šešiais statybos leidimais.

1 statybos etapas – molų statyba (rengiamas naujas projektas).

2 statybos etapas – žvejams reikalingos infrastruktūros statyba (įgyvendintas).

3 statybos etapas (inžinerinių tinklų statyba) ir 4 statybos etapas (vakarinės krantinės rekonstravimas) (koreguojamas esamas projektas, jungiami etapai).

5 statybos etapas – rytinės krantinės rekonstravimas.

6 statybos etapas – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos statyba.

Šventosios valstybinis jūrų uostas – Lietuvos jūrų uostas Šventosios gyvenvietėje, prie Šventosios upės. Nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, uosto steigėja – Palangos miesto savivaldybė, kuri Susisiekimo ministerijos teikimu nustato uosto žemės, akvatorijos, rezervinių teritorijų ribas.

Uosto paskirtis: aptarnauti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus.

Ateityje, įrengus jūrinius molus, aptarnauti nedidelius jūrų kruizinius ir ro-ro keleivinius laivus, aptarnauti LR valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus, aptarnauti Būtingės naftos terminalo pagalbinį laivyną ir avarijų likvidavimo priemones, atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

Šaltinis: Palangos savivaldybės administracija

Asta Dykovienė

klaipeda.diena.lt