Svetlana Grigorian siūlo Palangos merui Šarūnui Vaitkui nuvažiuoti iki Druskininkų: „Palangiškiai gali ir turi gyventi geriau“

Palangos tiltas, 2021-11-04
Peržiūrėta
1815
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Svetlana Grigorian
Svetlana Grigorian

„Mano siūlymas spręsti dešimtmečius Palangos miestą kankinančią problemą – sezoninį nedarbą, neliko nepastebėtas. Kritiškai viešai įvertinusi nuo visuomenės slepiamą „Auskos“ galimybių studiją bei pasiūliusi vietoje numatomo sveikatingumo paslaugų centro vilos statyti vandens atrakcionų parką, sulaukiau itin emocingos Palangos miesto mero reakcijos,“ – sako S. Grigorian, miesto Tarybos narė, LSDP Palangos miesto skyriaus pirmininkė.

„Nepatiko Palangos merui, kad ne tik priminiau apie įsisenėjusią miesto problemą, bet ir ėmiausi iniciatyvos ieškoti spendimų. Nepaisant mero emocijų, sezoninio nedarbo problema Palangoje akivaizdi, o kad galime ir turime ją išspręsti bei labiau pasirūpinti Palangos gyventojais ir mūsų svečiais – taip pat akivaizdu,“ – sako išplatintame pareiškime Tarybos narė.

Anot jos, rugpjūčio mėnesį paskelbtais Sodros duomenimis, didžiausius atlyginimus šalyje, aplenkę Vilniaus miestą, gavo Neringos miesto gyventojai. 

„Ant „popieriaus“ statistinis neringiškis per mėnesį uždirbo net 2141 eurą, arba 1321 eurą į rankas. Tuo tarpu Palangoje dirbančių žmonių atlyginimai toli gražu ne tokie įspūdingi. Statistinis palangiškis rugpjūčio mėnesio duomenimis į rankas gavo tik 944 eurus. Jei Neringoje žmonės gali uždirbti daugiau, kodėl negali Palangoje?“ – sako S. Grigorian.

„Nepatinka merui viešos diskusijos, nes jose ne tik apnuoginamos ir taip akivaizdžios miesto problemos, tačiau ir gimsta demokratiški sprendimai. Prie kitokio valdymo stiliaus pratusiam miesto vadovui sunku susitaikyti su mintimi, kad ir miesto gyventojai gali ir turi dalyvauti miesto valdyme. Būtent apie tai ir yra savivalda. O kai sprendimai priiminėjami vienasmeniškai, kilo ir kils dvejonių dėl sprendimų pagrįstumo, o tokios santvarkos visada turi vienodą pabaigą,“ – teigia LSDP Palangos skyriaus pirmininkė.

Anot jos, „Auskos“ galimybių studija, pagal kurią vilos vietoje suplanuotas sveikatingumo paslaugų centras yra vienas iš pavyzdžių, kaip sprendimai Palangoje priiminėjami už uždarų durų. 

„Už mokesčių mokėtojų pinigus atlikta studija yra visų Palangos gyventojų nuosavybė, todėl jos slėpimas nuo gyventojų neturi jokio paaiškinimo. Kiek Palangos miesto gyventojų matė ir susipažino su studijos siūlymais ir sprendiniais?“ – klausia S. Grigorian.

Pasak ją, ieškant svarbiausių ir didelę įtaką miestui turėsiančių sprendimų, būtina pasitelkti ne tik visuomenę, tačiau ir savo srities profesionalus. 

„Siūlau nuo 2022 metų pradžios savivaldybei paskelbti Palangos vandens atrakcionų parko koncepcijos atvirą projekto konkursą ir paraginti šalies architektus aktyviai jame dalyvauti. Kompetentingai komisijai atrinkus tris geriausius projektinius pasiūlymus, juos pristatyti visuomenei ir paskelbti viešą balsavimą dėl labiausiai Palangai tinkančio projekto. Daugiausiai palangiškių balsų sulaukęs projektas ir turėtų būti įgyvendintas. Būtų labai simboliška, kad įgyvendinant tokio masto „Palangos šimtmečio“ projektą, sprendimo teisė priklausytų visuomenei,“ – sako S. Grigorian.

„Palangoje pastatyti vandens atrakcionų parką ir tokiu būdu išspręsti sezoninio nedarbo ir užimtumo klausimus mes esame įsipareigoję savo programoje Palangos miesto žmonėms, todėl dėsime maksimalias pastangas, kad ši programinė nuostata būtų įgyvendinta. Merui baisu dėl padidėsiančio turistų ir miesto svečių skaičiaus, o mums, socialdemokratams, kur kas baisiau tai, kad žmonės Palangoje neturi darbo ir pajamų bei dėl to atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos,“ – dėsto miesto Tarybos narė.

„Neabejoju, kad vienas pirmųjų šitą tekstą skaitys Palangos meras, todėl, gerbiamas Šarūnai, jei dar kyla dvejonių dėl vandens atrakcionų parko Palangoje statybos, siūlau nuvažiuoti iki Druskininkų ir pačiam asmeniškai įsitikinti, kad šis objektas yra bene svarbiausia Druskininkų sėkmės priežastis. Vien per 2019 m. Druskininkų vandens parką aplankė 473 749 lankytojai. Skaičiai nemeluoja,“ – tvirtina S. Grigorian.

 

 

Jūsų komentaras:

Palangiskis 2021-11-04 07:11 (IP: 162.158.222.130)
Palangą basibaigus vasarai merdi ir tai faktas kaip blynas. Apie atlyginimus čia neverta net kalbėti, čia net minimumo nelabai nori mokėti.... O darbo su oriu atlyginimų mokslus baigusiam jaunam žmogui nėra... Universitetą baigęs vafliuku juk nekepsi. O dėl vandens parko taip tik dėl jo važiuojam į Druskininkus. Palangoje išvis jokių pramogų nebeliko ir nėra kur nueiti, kad ir pašokti... Liūdna ir eilinis provincijos miestelis kuriame mažiau veiklos nei mazuosiuose miesteliuose, babytems vietinėms piktoms čia tik

Liena 2021-11-03 19:30 (IP: 162.158.88.172)
Tau iki mūsų mero kaip iki mėnulio :) gėda ,net skaityti tokius paistalus ir visišką nusikalbėjimą. Statyti vandens parką Auskos vietoje iškertant pušynus tai visiškas ponios nukvakimas.

Taip pat skaitykite

Pastaruosius kelis mėnesius vis dažniau girdime apie visame pasaulyje augantį darbuotojų atleidimų skaičių – ši tendencija ypač ryški technologijų sektoriuje.


Pajūris tikrai keičia savo veidą, tačiau tokioje didelėje statybų projektų šūsnyje pasiklysta ir vienas kitas nelegaliai pastatytas statinys.


Visai neseniai dienos šviesą išvydo Lietuvos LGBTQ+ žmonėms skirta pažinčių platforma.


Klaipėdos apskrities v alstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą ,  Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas   pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. 


„Mano siūlymas spręsti dešimtmečius Palangos miestą kankinančią problemą – sezoninį nedarbą, neliko nepastebėtas. Kritiškai viešai įvertinusi nuo visuomenės slepiamą „Auskos“ galimybių studiją bei pasiūliusi vietoje numatomo sveikatingumo paslaugų centro vilos statyti vandens atrakcionų parką, sulaukiau itin emocingos Palangos miesto mero reakcijos,“ – sako S. Grigorian, miesto Tarybos narė...


Miesto Taryba jau netrukus, balandį, įveiks savo darbo pusiaukelę. „Palangos tiltas“ susitiko interviu su Dainiumi Želviu, labiausiai patyrusiu miesto politiku, kuris miesto Taryboje jau dirba bene sepintąją kadenciją – nuo 1997-ųjų. Jis atsakė į „Palangos tilto“ klausimus. Skaitykite interviu penktadienį „Palangos tilte.“ „Manau, kad po...


Palangos miesto Savivaldybė tiesia pagalbos ranką labiausiai dėl koronaviruso pandemijos paliestiems miestelėnams – jie į Savivaldybę jau gali kreiptis dėl vienkartinės socialinės piniginės paramos.


Klaipėdoje trečiadienį, kovo 18 d. popiet pradėjo veikti mobilus patikros punktas. Jame išsitirti dėl koronaviruso gali ir palangiškiai, kurie dar nejaučia ligos simptomų. Šis punkta veikia specialiai tam pritaikytoje transporto priemonėje, kurios nuolatinė stovėjimo vieta (tol, kol šis punktas veiks) yra prie „Švyturio“ arenos.


Aktyvi, trykštanti energija, jaučianti savo vertę, nuolat pasiruošusi padėti ir niekados neprarandanti optimizmo – tokia yra aktyvi Palangos visuomenininkė, buvusi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė, taip pat anksčiau ėjusi ir Palangos „Santarvės“ bendruomenės pirmininkės pavaduotojos pareigas Lina Birutė Gaudiešienė....


Naujametinis noras – gyventi gražiau, turtingiau ir prasmingiau

Agnė LEKAVIČIENĖ, Alfredas PUMPULIS, 2011 12 30 | Rubrika: Miestas

Besibaigiantys 2011 metai dėl užsitęsusios krizės buvo sudėtingi didžiajai daliai lietuvių, tačiau viltis gyventi geriau teberusena kiekvieno širdyje. Pasikeitusi miesto valdžia, o kartu su ja ir miesto veidas – įrodymas, jog nuoširdžiu darbu galima ir kalnus nuversti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius