„Swedbank" ekonomistas Vytenis Šimkus: „Druskininkai, Birštonas, Neringa, Palanga – yra vidutiniškai daugiau nukentėję negu likę Lietuvos miestai"

Vieni verslai dėl karantino ribojimų nukentėjo labiau nei kiti. Lygiai taip pat ir savivaldybės – vienose pandemijos poveikis beveik nematomas, o štai kitose – kalbama apie stagnaciją ir merdėjimą. Ekonomistai įvardijo labiausiai pandemijos paveiktas Lietuvos savivaldybes bei nurodė, kokios to priežastys.

Pasak Užimtumo tarnybos, sausio mėnesį registruoto nedarbo rodikliai augo keturiasdešimt dviejose šalies savivaldybėse, keturiose išliko nepakitę ir keturiolikoje mažėjo. Didžiausias nedarbo augimas fiksuotas Druskininkuose, Kauno, Pakruojo rajonų, Birštono, Palangos miesto savivaldybėse. Didžiausias mažėjimas – Ukmergės rajone. Vasario 1 d. daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų buvo registruota bedarbiais Lazdijų (25 proc.), Ignalinos ir Kelmės (po 22,2 proc.) rajonų savivaldybėse.

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus teigia, jog į savivaldybes atskirai žiūrėti būtų galima tik pagal įvairius antrinius rodiklius, nes savivaldybių lygmeniu BVP nėra skaičiuojamas. Vis dėlto, bendras principas, vertinant atskiroms savivaldybėms patirtą karantinų žalą, anot V.Šimkaus, yra.

„Reikia atsižvelgti, kokie sektoriai yra labiausiai paveikti ir kokią dalį tos kiekvienos savivaldybės kuriamos pridėtinės vertės tie sektoriai sudaro, – naujienų portalui lrytas.lt aiškina V.Šimkus. – Pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvai, kur yra derlingos žemės ir kuri verčiasi žemės ūkiu, tikriausiai nelabai svarbu ta pandemija, nes jų veiklai ji nedaro beveik jokios įtakos.“

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog sudėtinga epidemiologinė padėtis ir įvesti du karantinai per metus didžiausią įtaką turėjo toms savivaldybėms, kuriose gausiai vykdoma specifinė veikla.

„Labiausiai nukentėjo priklausomi nuo atvykstamojo turizmo, kuriuose nėra didelių pramonės įmonių, arba jeigu ir yra, bet jos gamino produktus, kurių paklausa dėl COVID-19 sumažėjo, pavyzdžiui, drabužių siuvimo įmonės“, – vardija T.Povilauskas. – Taip pat nukentėjo ir tie rajonai, kuriuose yra santykinai daug savarankiškai dirbančių asmenų, kurie turėjo stabdyti veiklą dėl karantino ribojimų.“

Pasak jo, labai didelę reikšmę savivaldybių ekonominei situacijai turėjo ir stambieji darbdaviai, įsikūrę mažesniuose rajonuose. „Pavyzdžiui, Švenčionių rajone toliau sparčiai augo didžiausias rajono darbdavys „Intersurgical“ gamykla, todėl užtenka vieno tokio rimto verslo, kuris esant gerai situacijai sustabdo nedarbo augimą“, – teigia T.Povilauskas. 16 nuotr.Tadas Povilauskas. Labiausiai nukentėjo kurortiniai miesteliai Kalbant apie labiausiai pandemijos nualintas savivaldybes ir miestus, T.Povilauskas nedvejodamas išskiria Druskininkų savivaldybę.

„Dėl COVID-19 Druskininkai neteko užsienio ir vidaus turistų, todėl ten ir nedarbas sparčiai augo, ir algų augimas buvo vienas mažiausių Lietuvoje, – apie labiausiai nukentėjusias savivaldybes pasakoja T.Povilauskas. – Taip pat didesniu registruoto nedarbo augimu pasižymėjo ir Lazdijų, Šilalės, Šilutės, Kelmės rajono savivaldybės.“ „Bet kokiu atveju, tos savivaldybės, kurios daugiau remiasi paslaugomis ar turizmu – Druskininkai, Birštonas, Neringa, Palanga – yra vidutiniškai daugiau nukentėję negu likę Lietuvos miestai“, – antrina ir V.Šimkus.

Vis dėlto, anot jo, vertinimas nėra vienareikšmiškas. 16 nuotr.Labiausiai pandemija prispaudė kurortinius miestelius: didžiausia grėsmė – nedarbas. „Yra tokių miestelių, kur turizmas grynai vietinis, tad iki pat gruodžio mėnesio verslai ten galėjo veikti, o dėl keliavimo apribojimų, kai kurie verslininkai turėjo net ir labai gerą vasaros laikotarpį, per kurį galėjo gerai užsidirbti“, – teigia V.Šimkus. 

Ekonomistas T.Povilauskas teigia, jog prieš pandemijos smūgius geriau atsilaikė didmiesčiai, kuriuose yra daugiau įmonių, veikiančių IT ir verslo paslaugų sektoriuose.

„Taip pat tvirčiau stovėjo ir savivaldybės, kuriose yra didelė valstybinio sektoriaus įtaka, nes valstybės sektoriuje darbuotojai galėjo būti pakankamai ramūs ne tik dėl darbo vietos, bet ir dėl augančių algų“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia T.Povilauskas. Anot jo, praėjusiais metais vidutinė alga valdžios sektoriuje (sveikatos, švietimo, valstybės administravimo veikla) augo dviženkliu tempu ir kur kas sparčiau negu privačiame sektoriuje.

„Galiausiai, geriau laikėsi ir tos savivaldybės, kur yra didesnė augalininkyste užsiimančių ūkių, nes praėjusių metų grūdų ir rapsų derlius buvo labai geras, kainos neblogos, todėl bent jau augalininkyste užsiimančių ūkių padėtis buvo gera“, – teigia T.Povilauskas.

Vieni svarbiausių rodiklių, vertinant savivaldybių ekonominę padėtį, nedarbo rodikliai.

Mažiausias nedarbas išlieka Neringoje (8,2 proc.) ir Klaipėdos rajone (10,1 proc.). Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo ieškančių asmenų buvo Šiauliuose – 12,5 proc., daugiausiai – Kaune – 17,1 proc. Štai daugiausiai jaunimo iki 29 m. darbo neturi Kaune ir Alytuje. Mažiausiai – Pakruojo ir Varėnos rajonuose. Didžiausias vyresnių nei 50 m. asmenų nedarbas fiksuotas Lazdijų, Kelmės ir Ignalinos rajonuose. Mažiausiai vyresnių kaip 50 m. amžiaus asmenų neturi darbo Neringoje ir Klaipėdos rajone.

Sausį daugiausiai darbo neturinčių asmenų registruota iš įmonių, kurių pagrindinės veiklos grupė – apdirbamoji gamyba (9,9 proc.), iš didmeninės ir mažmeninės prekybos – 9,7 proc. asmenų, iš statybos – 8,5 proc. Pagal profesijų grupes daugiausia augo darbo neturinčių asmenų, anksčiau dirbusių vadovais ir (12,5 proc.) kvalifikuotais žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojais, skaičius. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, apie trečdalį (32,5 proc.) besikreipiančių į Užimtumo tarnybą asmenų sudarė nekvalifikuoti darbininkai.

Labiausiai pandemija prispaudė kurortinius miestelius: didžiausia grėsmė – nedarbas. Darbo pasiūlymų labiausiai sumažėjo darbininkams izoliuotojams, pakuotojams (rankomis), tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, prekių krovėjams į lentynas, betonuotojams ir betono apdailininkams, asmens sveikatos priežiūros padėjėjams, plytų mūrininkams, apsaugos darbuotojams, parduotuvių pardavėjams.

Pasak Užimtumo tarnybos, darbo rinkai didžiausią įtaką šiuo metu turi sezoniškumas, kai daugelio sektorių veiklų apimtys yra sumažėjusios ir darbo pasiūlymų mažiau, todėl darbo paieška trunka ilgiau bei įsidarbinti sunkiau. Tai lemia registruoto nedarbo didėjimą, tačiau tas didėjimas vyksta lėčiau nei pavasarį.

Šių metų sausio mėnesį, anot Užimtumo tarnybos duomenų, įregistruotas mažiausias darbo neturinčių asmenų skaičius nuo pirmojo karantino pradžios. Antrojo karantino laikotarpiu situacija darbo rinkoje išlieka stabilesnė, palyginti su pernai pavasariu.

Vitė Norvydaitė

lrytas.lt