Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 57 iki 289 eurų bauda

Palangos tiltas, 2016-04-18
Peržiūrėta
2264
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 57 iki 289 eurų bauda

Orai vis labiau ir labiau šiltėja, prasidėjo švaros ir tvarkymosi metas. Kaip ir kasmet, deginamos senos šakos, žolė, šiukšlės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius šalyje jau kilo 885 žolės gaisrai, vien kovo mėnesį ugniagesiai užgesino 816 tokių gaisrų. Jų metu sudegė per 1 300 ha pievų. O per šešias balandžio mėnesio dienas jau užgesinti 499 atvirųjų teritorijų gaisrai.
Šie gaisrai siaubia ne tik pernykštę žolę, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė. Taip pat, nuo karščio žūva augalų šaknys, smulkūs gyvūnai, naudingi mikroorganizmai.
Pasak Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniosios inspektorės Sandros Vasiliauskaitės, žmonės dažnai klausia, kokiu atstumu galima kūrenti laužus, deginti augalinės kilmės atliekas. „Visų geriausia, augalinės kilmės šiukšles kompostuoti arba krauti į specialius konteinerius ir išvežti. O jei norima deginti, tai laužas turėtų būti kuriamas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato ir ne mažiau kaip 100 metrų nuo miško, miškingos vietos ar durpyno. Prieš kuriant laužus, būtina atsižvelgti į oro sąlygas, kad nebūtų pernelyg vėjuota ar karšta diena. Taip pat, gyventojas negali palikti degančio laužo be priežiūros ir turi apgalvoti veiksmus, kaip gesintų ugnį, jei netikėtai pradėtų plisti. Patariama šalia turėti vandens, gesintuvą ar kastuvą, kad būtų galima apkasti žemėmis, kad gaisras neišplistų. Griežtai draudžiama deginti nenupjautą žolę ar ražienas. O jeigu matote, kad ugnies nepavyks užgesinti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112“, – teigė specialistė.
Miškuose, pušynuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai, o laužus ir šašlykines kūrenti galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse arba tam tikslui tinkamose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai – iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.
S. Vasiliauskaitė primena, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 57 iki 289 eurų bauda, o pareigūnai – nuo 115 iki 347 eurų bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų. Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami įspėjimu arba bauda nuo 28 iki 57 eurų, pareigūnai – nuo 86 iki 173 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia piliečiams baudą nuo 579 iki 1158 eurų, pareigūnams – nuo 1158 iki 2316 eurų.
Nepaisant griežtumo, įstatymų tikslas geranoriškas – mažinti nelaimių skaičių. Sąžiningai laikydamiesi gaisrinio saugumo taisyklių, ne tik išvengsime pelnytų baudų, bet svarbiausia – daug saugiau gyvensime.
Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

Sandra VASILIAUSKAITĖ
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnioji inspektorė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Dažnai į pajūrį vykstantys pailsėti lietuviai džiaugiasi galimybe atitrūkti nuo kasdienybės ir pasikaitinti saulėje bei pasimaudyti jūroje. 


Palangoje policijos darbuotoją iškoneveikusiam ir be saugos diržo vairavusiam vyrui skirta 25 eurų bauda.


Praėję metai net tik Vilniaus, bet ir Palangos, Šventosios NT rinkoms nebuvo patys geriausi ir svajojantys apie būstą pajūryje jau trina rankomis – šie metai gali būti lemtingi.


Šiandien, kovo 11-ąją minime mūsų Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Stebėdami įvykius Ukrainoje, matome, kokia trapi gali būti laisvė, todėl tokiu įtemptu laiku kaip niekad svarbu ją saugoti ir branginti.


Palangos bendruomenės pareigūnės, pasitelkusios policijos rėmėjus, savaitgalį ir savaitės viduryje vykdė prevencines priemones dviratininkų ir elektrinių paspirtukų vairuotojų eismo saugumui stiprinti.


Karštakošiškai tikrintojus pasitikusiam įstaigos vadovui belieka džiaugtis, kad prokuratūra ir teismas sutiko užbaigti jo atsakomybės procesą baudžiamuoju įsakymu, rašo Saulius Chadasevičius, portalo 15min. žurnalistas.


Palangoje esančio kino teatro „Naglis“ renovacija gali kainuoti apie 2,5 mln. eurų, sako likviduojamos bendrovės „Lietuvos kinas“ vadovas Arūnas Stoškus.


Orai vis labiau ir labiau šiltėja, prasidėjo švaros ir tvarkymosi metas. Kaip ir kasmet, deginamos senos šakos, žolė, šiukšlės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius šalyje jau kilo 885 žolės gaisrai, vien kovo mėnesį ugniagesiai užgesino 816 tokių gaisrų. Jų metu sudegė per 1 300 ha...


Dėmesio: gali būti padidėjęs oro užterštumas

„Palangos tilto” informacija, 2013 01 28 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos centras informuoja, kad pagal gautus gyventojų pranešimus Palangos miesto centrinėje ir rytinėje dalyse gali būti padidėjęs aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, cheminiais junginiais.


Ar gali būti taip, kad mūsų gražiajai Palangai, pajūriui ir ištisiems regionams galėtų grėsti didelis pavojus? Jokiam uraganui Anatolijui ar Ervinui, nuniokojusiems pajūrį, neprilygtų atominės elektrinės Visagine nelaimės mastai. Kas mena Černobylį ar stebėjo Japonijos Fukušimos tragediją pernai televizijos ekranuose, gerai suvokia pražūtingą atomo poveikį. Trečiadienį...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius