Valstybei nebereikia „Auskos“: ne vieną prezidentą mačiusi legendinė Palangos vila netrukus – ant prekystalio

Valstybė į privačias rankas ketina atiduoti 1973 metais statytą legendomis apipintą Palangos vilą „Auska“. Tai, kad sutartis su vilą nuomojančia įmone nebus pratęsta, o šiuo metu rengiami dokumentai kompleksui parduoti, 15min patvirtino vilą valdantis Turto bankas.
„Kad ši vasara senojo formato „Auskoje“ yra paskutinė, tai vienareikšmiškai“, – 15min tikino vilą besinuomojančios įmonės vadovas Gintaras Pociūnas. Sovietmečiu statyta anais laikais itin prabangi vila yra vienas žinomiausių Palangos statinių. Ją ypač mėgo prezidentai Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, lankydavosi Rolandas Paksas. Poilsio vila, kurioje yra 28 kambariai, išsiskiria ne tik interjeru, baseinu su pašildytu jūros vandeniu, bet ir tuo, kad nuo jos iki jūros – vos keli žingsniai.

Nusprendė nebenuomoti
„Auską“ iš valstybės nuomojasi privati įmonė „Ambra investicijos“. Sutartis dėl pastatų ir valstybinės žemės nuomos baigsis 2021 metų balandį. „Jos nebeplanuojama pratęsti“, – informavo Turto banko atstovas spaudai Tomas Bagdonas. Vila
Pasak jo, šiuo metu tvarkomi dokumentai ir ruošiamasi kompleksą parduoti kaip nereikalingą valstybės funkcijoms atlikti. Kiek toks pirkinys gali atsieiti? Juk „Auska“ pasižymi ne tik išskirtiniu stiliumi – tai yra arčiausiai jūros esanti vila Lietuvoje. T.Bagdonas pažymėjo, kad kol kas nėra atlikta nepriklausomo turto vertinimo, tad dėl kainos nesinori spekuliuoti. Už vilą gautos lėšos bus pervestos į šalies biudžetą.

Kompleksui priklauso ir nemenkas gabalas žemės
Turto banko duomenimis, kompleksą sudaro 4,5 tūkst. kvadratinių metrų pagrindinis pastatas ir kiti statiniai: teniso kortai, sargo namelis, kelios pavėsinės. Kompleksui priklauso beveik 22 ha žemės. Manome, kad susidomėjusių neturėtų trūkti. „Jei ekonominė padėtis liks bent jau stabili ir įvertinus dėl pandemijos ir ribojimų vykti į užsienį pastaruoju metu išaugusį dėmesį nekilnojamajam turtui kurortinėse šalies vietose bei itin patrauklią šio komplekso lokaciją, manome, kad susidomėjusių neturėtų trūkti, – įsitikinęs T.Bagdonas. – Būtent todėl, kad kompleksas yra pajūrio zonoje ir užima nemažą jo dalį, pardavimo sąlygos bus derinamos su Palangos savivaldybe, kad būtų užtikrinti miesto poreikiai.“
T.Bagdonas pasakojo, kad Turto bankas „Auską“ valdo nuo 2012 metų gegužės, perėmęs ją iš poilsio namų „Baltija“ su 2011 metais jau sudaryta dešimties metų nuomos sutartimi.

Vilos direktorius: dėl šios žiemos dar sprendžiame
Vilą iš valstybės besinuomojančios įmonės „Ambra investicijos“ vadovą Gintarą Pociūną, 15min pakvietusį apžiūrėti, kaip dabar atrodo ant prekystalio atsidursiantis statinys, pralinksmino klausimas, ar jau susitaikė su tuo, kad teks atsisveikinti su „Auska“. „Tai aišku, kad taip. Jeigu jūs atvažiuojate į viešbutį ir žinote, kad sekmadienį turite išsikraustyti, tą ir padarote“, – padėties nedramatizuoja G.Pociūnas. Pastarieji keleri metai „Ambra investicijai“ nebuvo patys sėkmingiausi – Registrų centrui pateiktos finansinės įmonės ataskaitos rodo, jog bendrovės veikla buvo nuostolinga. G.Pociūnas teigė, kad paslaugų teikimas viloje „Auska“ nėra vienintelė šios bendrovės veikla. „Mes turime dar dvi dideles veiklas, bet ši yra pagrindinė“, – sakė jis. Ar įmonė negalvojo anksčiau, nei baigsis sutartis, nebevykdyti veiklos viloje? „Tų minčių yra ir dabar, tiesą sakant, jos niekur nedingo (...) Vasarą ta veikla yra gera ir pelninga, bet vasara trunka labai neilgai. Žiemą išgyveni mažindamas nuostolius“, – teigė pašnekovas. G.Pociūnas pabrėžė, kad tokiu ritmu gyvena ne tik „Auska“, bet ir dalis kitų pajūrio verslų. O dėl šios žiemos mes esame, tiesą sakant, dar apsisprendimo stadijoje. „Mes taikėme įvairius modelius, vieni pasiteisino labiau, kiti nepasiteisino. O dėl šios žiemos mes esame, tiesą sakant, dar apsisprendimo stadijoje. Bet kad ši vasara senojo formato „Auskoje“ yra paskutinė, tai vienareikšmiškai. Klientams mes visiems pasakome, kad jeigu dar nori pamatyti istorinę „Auską“, tai jie turėtų paskubėti tą padaryti. O dėl rudens ir tolesnio laikotarpio reikia skaičiuoti, pasverti“, – teigė jis.
Palangoje G.Pociūno teigimu, sprendimą trauktis įmonė gal būtų priėmusi ir anksčiau, bet stabdo kalbos apie antrąją koronaviruso bangą. Esą tada situacija išsispręstų pati: „Mus jau pirmoji banga buvo išjungusi dviem mėnesiams priverstinai, kaip ir visą Palangą. Gali būti, kad viskas išsispręs net be mūsų sprendimo – jei bus antroji banga ir bus išjungtas visas apgyvendinimo sektorius, nereikės labai stipriai galvoti, ką daryti.“

Nenori skųstis
„Ambra investicijos“ direktorius teigė nenorintis skųstis dėl prasto sezono, kaip kasmet daro Palangos verslininkai. Jis juokėsi, kad „Auskai“ kaip tik atvirkščiai – sezonai kasmet vis geresni ir geresni: „Negaliu pasakyti, kad mes nuraškome žvaigždes nuo dangaus, bet rodikliai vasarą vis gerėja. Gaila, kad ta vasara labai lietuviškai neilga. Tai mes skųstis negalime, bet mes ir anksčiau nesiskųsdavome vasara, mums vasara labai patinka ir žmonės patenkinti buvimu pas mus.“
Paklaustas, ar „Ambra investicija“ svarsto įsigyti pastatų kompleksą, jis to nepatvirtino, bet ir nepaneigė. Anot G.Pociūno, „niekada negali žinoti“. 15min verslininkas teigė, kad vila galėtų kainuoti apie 6 mln. eurų. G.Pociūno vadovaujama įmonė priklauso ne lietuviams.
Registrų centro duomenų bazėje 15min aptiko, kad pernai rugsėjį Maskvoje vykusiame akcininkų susirinkime dalyvavo įmonės akcininkai: Stanislavas Tikhonovas, Dmitrijus Kuzminas, Elena Tikhonova, Natalija Kulikova bei ribotos atsakomybės bendrovės „Orayo ventures limited“ atstovai. Ši Kipre registruota įmonė valdo daugiau kaip pusę akcijų.
Palangoje Sovietmečiu statytą vilą suprojektavo architektas Juozapas Šipalis. Pasakojama, kad statybas akylai prižiūrėjo KGB, todėl jos užsitęsė kelerius metus. Taip buvo dėl to, kad ji statyta Sovietų sąjungos lyderiui Leonidui Brežnevui, tačiau jis joje taip ir neapsilankė. Kaip teigiama Palangos turizmo informacijos centro svetainėje, pastato apdailai buvo naudojamos aukščiausios kokybės natūralios medžiagos: marmuras, granitas, mediena. Anot TIC, masyvūs unikalūs šio komplekso baldai, židinių apdailos bareljefai kurti geriausių to meto skulptorių.

T.Bagdonas: valstybė atsisako poilsinių patalpų
Turto banko atstovas T.Bagdonas sako, kad bendra situacija su valstybei priklausančiomis poilsio paskirties patalpomis tokia, kad pastaruoju metu jų sparčiai atsisakoma. Jo teigimu, per trejus metus, nuo 2016 iki 2019-ųjų, tokios paskirties objektų valstybės nuosavybe sumažėjo nuo 328 iki 264. Jo teigimu, apie du trečdalius esamų poilsinių priklauso aukštosioms mokykloms bei su sportu susijusioms valstybės institucijoms. Turto bankas šiuo metu pardavinėja arba ruošia pardavimams apie 40 valstybei priklausančių poilsio paskirties pastatų ir patalpų, esančių kurortinėse šalies vietose.

15min.lt