Vasaros skaitykloje įamžintas architekto A. Čepio atminimas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-07-10
Peržiūrėta
133
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Renginį vedęs V. Litvaitis ir A. Čepio krikštasūnis K. Čepys.
Renginį vedęs V. Litvaitis ir A. Čepio krikštasūnis K. Čepys.

Pirmadienį į Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaityklą rinkosi žmonės, žinoję ir pažinoję šio pastato kūrėją bei buvusį Palangos vyriausiąjį architektą, šviesios atminties Albiną Čepį. Čia, ant kultūros vertybe šiemet pripažintos Vasaros skaityklos, atidengta A. Čepio atminimą įamžinsianti skulptoriaus Petro Barono sukurta memorialinė lenta, čia, kaip ir balandžio pradžioje švenčiant pirmąjį Palangos miesto gimtadienį, ne vienu geru žodžiu prisimintas architektas bei jo darbai.

 

Pagerbė kūrėją

Atminimo vakaras pradėtas šios dinastijos atstovo, jaunojo palangiškio S. Vainiūno meno mokyklos moksleivio Domininko Čepio birbyne atliekama melodija. Skaityklos vedėja Vanda Kliučininkienė pristatė renginio vedėją, buvusį architekto Albino Čepio ilgametį kolegą Vitalių Bernardą Litvaitį, kuris inicijavo šių metų balandį vykusį renginį A. Čepiui pagerbti.

V. Litvaitis, pasidžiaugęs, jog likimas buvo jam suteikęs galimybę dirbti su šviesios atminties A. Čepiu, paminėjo, jog per beveik 14 savo darbo vyriausiuoju miesto architektu jis suprojektavo 22 objektus Palangoje.

„Gaila, kad didelė jų dalis arba nugriauti, arba brangių kolegų nebeatpažįstamai patobulinti. Toks, koks buvo, išliko tik šis pastatytas, laimei, šiemet paskelbtas kultūros vertybe, - kalbėjo V. Litvaitis, priminęs, jog A. Čepys suprojektavo ir akyse nykstantį Vasaros parodų paviljoną, iš pagrindų rekonstruotą „Šachmatinę“, alaus barą „Molinis ąsotis“.

Pasak V. Litvaičio, labai džiugu, kad pasiūlymas įamžinti A. Čepio atminimą buvo išgirstas, ir kad jį priminsianti memorialinė lenta atidengta būtent čia, ant vieno ryškiausių šio kūrėjo darbų - lengvutės stiklinės skaityklos, primenančią bangą, sustingusią grakščiam judesy ąžuolų ir klevų pavėsy.

 

Atidengė memorialinę lentą

Oficialioje renginio dalyje kalbėję Palangos meras Šarūnas Vaitkus bei Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja Genovaitė Šablauskienė pasidžiaugė, kad Vasaros skaitykla įsikūrusi išskirtinės architektūros pastate, projektuotame Palangą nuoširdžiai mylėjusio architekto, ir pabrėžė, jos labai svarbu, kad šis A. Čepio kūrinys išliks toks, koks ir buvo – mat šių metų pradžioje pastatas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Susirinkusiuosius sudomino architekto krikšto sūnaus Kazio Čepio eksursas į Čepių giminės pradžią, o nuoširdžiais atsiminimais apie dėdę pasidalijo atminimo įamžinimo rėmėjas Viktoras Čepys, paminėjęs, kad Čepių dinastijoje – net šeši architektai.

Skambant pajūrio krašto dainoms buvo atidengta gražiai į medinį Vasaros skaityklos fasado audinį įsipynusi taip pat medinė šventojiškio skulptoriaus Petro Barono sukurta memorialinė lenta, visiems Vasaros skaityklos lankytojams priminsianti architektą Albiną Čepį.

 

Skaitykla – vienas iš Palangos ženklų

Apie A. Čepio projektuotąją Vasaros skaityklą, kaip apie vieną iš Palangos ženklų, pernai žurnale „Archiforma“ rašė architektas Leonardas Vaitys, straipsnyje „Palangos ženklai“ paminėjęs ir dar vieną šviesios atminties buvusiojo kurorto vyriausiojo architekto kūrinį, kuriam taip pat vertėtų suteikti kultūros vertybės statusą.

„Prisiminimus apie to meto architektūrinį palikimą derėtų pradėti nuo buvusio miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio dviejų kūrinių. Pirmasis – jau senai tapęs raktiniu Palangos ženklu, yra biblioteka Vytauto gatvėje, – atitraukta nuo gatvės, su švelniai banguojančiu stogu ir „opartišku“ fasadu – paprasta, šilta ir delikati. Kažkodėl man vis vaidenosi, kad tai citata iš O. Nimejerio kūrybos, tad neapsikentęs perverčiau jo biografiją ir turiu pripažinti, kad nei bažnyčia Pampuljoje, nei paties metro namas Kanoa negali būti laikomi citavimo objektais. Gal tik laisvės pojūtis, tarsi lengvas kreivų linijų štrichas, gali būti panašus.

Dar vienas Čepio kūrinys – parodų salė su kavinės patalpomis S. Dariaus ir S. Girėno bei S. Daukanto gatvių sankirtoje, vienaaukštis medinis statinys, vėlgi su „džiazuotais“ fasadais, deja, labiau mechanistiniais. Šiuo metu apleistas. Prieš kurį laiką buvo organizuotos šios vietos užstatymo konkursas, kurio laimėtojas R. Palekas sėkmingai inkorporavo esamą pastatą į galutinę kompoziciją. Puiku, jeigu taip ir atsitiktų realybėje. Bet ji kol kas nešviečia?“, - retoriniu klausimu užbaigia dviejų įstabiųjų A. Čepio kūrinių pristatymą L. Vaitys.

 

Suteikė kultūros vertybės statusą

Šių metų sausio 7 dieną Vasaros skaityklos Vytauto g. 72 pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas.Registre akcentuojama, jog objekto vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas).

Pastato vertingųjų savybių sąrašas pradedamas jo aukštingumu: saugotinas yra šio vieno aukšto statinio pagrindinis stačiakampis tūris, kiemo priestatai architektūriniu požiūriu menkaverčiai.

Vertinga Vasaros skaityklos tūrinė-erdvinė kompozicija – stačiakampio plano su priestatais ir vidaus kiemu rytų pusėje. Saugotina erdvinė struktūra, kai vidaus kiemas formuojamas priestatais, tačiau priestatų architektūrinė išraiška nėra saugotina, ją tikslinga gerinti. Saugotinas ir pagrindinio stačiakampio korpuso tūris – vieno aukšto, stačiakampio plano, dengtas švelniai banguojančiu stogu bei pati stogo forma: erdvinio kreivinio paviršiaus, bangos motyvo. „Bangos“ suformuotos medine erdvine stogo konstrukcija. Dera saugoti medinės erdvinės stogo konstrukcijos tipą bei jo ruloninės dangos medžiagos tipą.

 

Architektūrinis Palangos simbolis

Vertingas skaityklos fasadų architektūrinis sprendimas: modernizmo stiliaus pastato pagrindinis korpusas – grakštus, perregimas, banguotos formos stogu dengtas paviljoninio tipo medinės konstrukcijos pastatas, kurio architektūrai būdingi geometriniai motyvai, - fasadų apdaila: medinių karkaso konstrukcijų ir vitrinų medinių dalių dažymo būdas ir spalvinis sprendimas - medinio karkaso elementai, cokolis, stogo pakalimas iš apačios dažyti tamsia spalva, vitrinų mediniai elementai ir bangos motyvą atkartojanti vėjalentė – balta spalva.

Dera saugoti medinės karkasinės pastato konstrukcijos tipą, pagrindinio tūrio medinių vitrinų, užpildančių pastato karkasą, tipą, konstrukcijų skaidymo būdą bei geometrinį piešinį. Prie saugotinų interjero elementų minimas pastato interjere išsaugotas šioje vietoje augęs šimtametis ąžuolas: medis auga skaityklos salėje, įrengta drėkinimo sistema.

Saugotini ir kiti skaityklos teritorijoje esantys želdiniai – keturi šimtamečiai ąžuolai, augantys tarp Vytauto gatvės ir pastato suformuotame skvere, šiaurės vakarų pusėje.

Taip pat Kultūros vertybių registre nurodoma, jog paviljono tipo medinės konstrukcijos pastatą, atspindintį XX a. 7 dešimtmečio modernizmo tendencijas, suprojektavo ilgametis Palangos miesto vyriausiasis architektas Albinas Čepys (1917–1989). Pastate, kuris iškilo 1965 m.

veikė dailės parduotuvė, o 1966 m. čia buvo įrengta Lietuvos nacionalinės bibliotekos vasaros skaitykla, veikianti kiekvieną sezoną.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vieno kūrinio galerija apiece vasarai iš Vilniaus išsikėlė į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklą. Nuo liepos iki rugsėjo joje surengtos trys šiuolaikinio vaizduojamojo meno kūrinio parodos, žiūrovams prieinamos dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę.


„Jūsų surengta paroda į Palangą atvežė ne tik šypsenas, bet ir saulę“, – dailininkams karikatūristams, surengusiems savo darbų ekspoziciją, sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos vedėja Vanda Kliučininkienė.


Balandžio 7 dieną įvyko Dainininko Stasio Povilaičio atminimo įamžinimo Palangoje idėjos projekto konkurso projektų vertinimo komisijos posėdis, kuriame išrinkti konkurso I-III vietų laimėtojai. Laimėtoju komisija vienbalsiai išrinko projektą „Autografas“ (autoriai – Romas Klimavičius ir Gerda Antanaitytė, preliminari projekto vertė – 24 200 Eur)....


Pirmadienį į Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaityklą rinkosi žmonės, žinoję ir pažinoję šio pastato kūrėją bei buvusį Palangos vyriausiąjį architektą, šviesios atminties Albiną Čepį. Čia, ant kultūros vertybe šiemet pripažintos Vasaros skaityklos, atidengta A. Čepio atminimą įamžinsianti skulptoriaus Petro Barono sukurta memorialinė lenta, čia...


Palanga liko be vyriausiojo architekto  1

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 06 09 | Rubrika: Miestas

Nuo pirmadienio Palanga vėl liko be vyriausiojo architekto – penktadienis, birželio šeštoji, buvo paskutinioji Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Svajūno Bradūno darbo diena. Įsakymą atleisti valdininką iš pareigų pasirašiusi Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, patikinusi, jog kurorto vyriausiojo architekto...


1967 metų spalio mėnesį galingas uraganas nusiaubė Palangą. Iš jūros tilto beliko styrantys poliai, bangos švariausiai nulaižė „Pajūrio restoraną“, gelbėjimo stotį. Botanikos parke, miškinguose miesto kvartaluose bei Palangos ir Šventosios girininkijų miškuose priguldė tūkstančius kubometrų brandžios medienos.


Penktadienį prie šių metų pradžioje į Kultūros vertybių registrą įrašytosios 1969 metais statytos Vasaros skaityklos būriavosi palangiškiai ir iš kitų miestų suvažiavę svečiai. Čia pirmąkart šiais metais surengtų Palangos dienų proga nusilenkta šio pastato autoriaus, ilgamečio Palangos vyriausiojo architekto Albino Čepio, nuo kurio iškeliavimo...


Albinas Čepys (1917-1989) – architektas ir dailininkas, kilęs iš Mažeikių rajono, „tikras“ žemaitis. Taip vienu sakiniu galėtum apibūdinti bet kurį kitą asmenį, bet ne Architektą, eruditą, nepaprasto darbštumo bei kūrybingumo asmenybę, linksmo charakterio, bet nepalenkiamo ginant savo įsitikinimus, puikaus šokėjo ir šampano mėgėjo pobūviuose....


Bus įamžintas Prezidento A.Smetonos atminimas

„Palangos tilto“ informacija, 2010 03 17 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybė už idėjas ir nuopelnus Lietuvai nusprendė įamžinti šalies Prezidento Antano Smetonos atminimą. Prie pastato „Baltoji vila“, esančio Birutės al. 33, kuriame vasaros atostogas praleisdavo A.Smetona, nutarta pritvirtinti memorialinę lentą.


Pagerbtas profesoriaus J.P.Aleksos atminimas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 08 22 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį Palangoje buvo pagerbtas profesoriaus Jono Prano Aleksos atminimas. Jį prisiminti ir gražiu žodžiu paminėti panorę giminaičiai, tremtiniai ir svečiai pirmiausia rinkosi į Palangos senąsias kapines, kuriose buvęs Lietuvos valstybės kūrėjas palaidotas su savo artimaisiais. Atvykę artimiausi jam išlikę žmonės pasidalino asmeniniais prisiminimais, pasimeldė, padėjo gėlių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius