Viešieji pirkimai ir didesnė skylė biudžete nustūmė Palangą į šeštąją vietą

Linas JEGELEVIČIUS, 2016-11-10
Peržiūrėta
2013
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Prasčiau nei pernai įvertintos kurorto biudžeto ir mokesčių sritys privertė Palangą žengti žingsnį atgal Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jau šeštą kartą sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse – Palanga tarp 54 mažųjų savivaldybių šiemet buvo šešta, pernai – penkta. Tarp mažųjų savivaldybių reitinge pirmas buvo Kauno rajonas, po jo sekė Kauno rajonas, Klaipėdos rajonas, Druskininkai, Marijampolė, Šilutės rajonas ir Palanga. Tarp didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas.

Didelės investicijos vienam gyventojui
Pernai LLRI reitinge Palangos miesto savivaldybė buvo penkta. Šiemet Palangos miesto savivaldybė išsaugojo aukštas pozicijas reitinge, nukritusi vos per vieną vietą – surinkusi 68,2 balo iš 100, užėmė 6 vietą iš 54 mažųjų savivaldybių. Daugiausiai balų gavo „Investicijų ir plėtros“ sritis, nors ir įvertinta prasčiau nei pernai. Taip pat nemažai taškų surinkta transporto bei švietimo srityse. Biudžetas ir mokesčiai vertinami prasčiau nei kitos sritys.
Kaip skelbia LLRI, Palangoje 2014 metais vienam gyventojui teko išties didelis materialinių investicijų kiekis – 2599 eurai palyginti su 1327 eurų šalies vidurkiu. Tiesioginės užsienio investicijos Palangoje sumažėjo – nuo 2024 euro vienam gyventojui iki 1863 eurų gyventojui. Verslo liudijimus išsiėmusių gyventojų skaičius išlieka išskirtinai didelis (144 liudijimai 1000 gyventojų, palyginti su 40 visos šalies vidurkiu). Galimybės vykdyti ekonominę veiklą sukuria žmonėms paskatas Palangoje įsikurti, neišvykti – Palangoje 2015 metais gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių nei išvyko.
Kaip ir 2014 metais, 2015 metais savivaldybės viešojo transporto paslaugas teikė privatus sektorius, o kelių priežiūros viešieji pirkimai skelbti buvo visi, – tai padėjo išlaikyti gerą transporto įvertinimą. Švietimo srityje džiugina geriausiai šalyje moksleivių išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai bei optimizuojama mokyklų infrastruktūra – vienam moksleiviui 2015 metais teko 10,2 kv. m ploto (vidurkis šalyje–13,6 kv. m).
Lietuvos laisvosios rinkos institutas rekomenduoja atkreipti dėmesį į biudžeto sritį – palyginti su 2014 metais, Palangos miesto savivaldybės skola 2015 metais augo ir išliko didesnė nei vidutinė (46,3 procentai nuo pajamų palyginti su 40,7 procentų vidurkiu). Kitas prastesnio vertinimo veiksnys yra viešieji pirkimai – tik 29 procentai jų (pagal vertę) 2015 metais buvo skelbiama, kai 2014 metais ši dalis buvo gerokai didesnė – 77 procentai. „Skaidrumas yra svarbi viešojo sektoriaus procesų dalis“, – pažymi LLRI. Mokesčių srities vertinimas išliko ne pats geriausias dėl itin didelių mokesčių už verslo liudijimus.
„Palangos stiprybė – daug investicijų ir ypatingai aktyvus verslas –verslo liudijimus išsiėmusių gyventojų skaičius išlieka išskirtinai didelis –144 liudijimai 1000 gyventojų, palyginti su 40 vidurkiu mažosiose savivaldybėse. Kurortas išnaudoja savo privalumus. Galimybės vykdyti ekonominę veiklą sukuria žmonėms paskatas čia įsikurti, neišvykti – Palangoje 2015 m. gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių nei išvyko, tokių savivaldybių Lietuvoje buvo tik keturios: Palangos m., Neringos, Kauno ir Klaipėdos rajonų“, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.  
Anot jos, kita stipri sritis – Palangos moksleiviai geriausiai visoje šalyje išlaikė valstybinius brandos egzaminus bei buvo optimizuojama mokyklų infrastruktūra – vienam moksleiviui 2015 m. teko 10,2 kv. m ploto (vidurkis –13,6 kv. m). 
„Bene didžiausia grėsmė – palyginti su 2014 metais, 2015 metais savivaldybės skola augo ir išliko didesnė nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse: 46,3 procentų nuo pajamų, palyginti su 40,7 procento vidurkiu. Rekomenduojame atkreipti į tai dėmesį, taip pat į mažą dalį skelbiamų viešųjų pirkimų (t. y., reikėtų jų skelbti daugiau)“, – pastebi A. Čepukaitė.

Vicemeras: skaičiai „šokinėja“ visus metus
Komentuodamas „Palangos tiltui“ LLRI indekso rezultatus Palangos miesto savivaldybės vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas sakė, kad „didelių problemų“ dėl smuktelėjimo žemyn per vieną vietą „nematąs“.
„Indekso rodikliai yra „šokinėjantys“ tų pačių metų eigoje, ką jau kalbėti apie kitus metus, tad skaičiai po metų bus visai kitokie. Mūsų skolos, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra tikrai menkos“, – pabrėžė R. A. Mikalkėnas.
Į indekso sudarytojų pastabą, kad šiais metais Palangoje gerokai sumažėjo viešųjų pirkimų konkurso keliu, o daugiau rengiama apklausų, vicemeras sakė, kad šiais metais Palangoje nebuvo „labai svarbių objektų, kad būtų galima ką nors pirkti“.
„Daug ką perkame, bet tai – maži pirkimai, kuriems taikome įstatymo numatytus kitus pirkimų būdus“, – pabrėžė vicemeras.

Tarp didžiųjų savivaldybių pirma – sostinė
Tarp didžiųjų miestų savivaldybių reitingas yra toks: pirmas – Vilniaus miestas, antras – Klaipėdos miestas, trečias – Šiaulių miestas, ketvirtas – Kauno miestas, penktas – Alytaus miestas, šeštas – Panevėžio miestas.
„Sostinė pritraukia daugiausia investicijų, čia aktyviausias verslas, dėl to mažiau bedarbių, socialinės pašalpos gavėjų. Tiesa, Vilniui grėsmę vis dar kelia milžiniška skola. Antroje vietoje likusi Klaipėda sostinę galėtų pavyti, jei jai pavyktų sukurti palankesnes sąlygas verslui ir pritraukti daugiau investicijų”, – sako Lietuvos savivaldybių indekso vadovė A. Čepukaitė.
Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetukas taip pat beveik nesikeitė. Trečią vietą išlaikė Druskininkai, į pirmąją išsiveržė Kauno rajonas, aplenkęs šiemet antroje vietoje likusį Klaipėdos rajoną.
„Nors Kauno rajonui pavyko aplenkti Klaipėdos rajoną, šios dvi savivaldybės eina koja kojon, abi puikiai išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus. Gera ekonominė situacija didina žmonių gerovę. Kauno ir Klaipėdos rajonai gali didžiuotis, kad yra vieni iš nedaugelio, į kuriuos žmonių gyventi bei dirbti atvyksta daugiau nei išvyksta”, – delfi.lt teigė A. Čepukaitė.

Padėtis gerėjo daugelyje savivaldybių
LLRI indeksas rodo, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų, jų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimo duomenimis, atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – pilna. Jie įrodo, kad vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant, pravesti per visus reikalingus kabinetus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

O kaip sekėsi kretingiškiams?
Kretingos rajono savivaldybė šiemet LLRI indekse užėmė 17 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių (surinkta 60,5 balo iš 100). Šį pasiekimą užtikrino aukšti balai sveikatos ir socialinės rūpybos, turto valdymo bei administracijos srityse. Prasčiau įvertinta savivaldybės investicinė sfera. Nors ir nesurinkusi maksimalaus balų skaičiaus kaip pernai, sveikatos ir socialinės rūpybos sritis pelno geriausią vertinimą iš visų Kretingos rajono savivaldybės sričių. Kretingoje 2015 metais buvo mažiausia ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių, bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų – viena mažiausių (5,2 proc., palyginti su 10,4 proc. vidurkiu šalyje).
Prie gero turto valdymo vertinimo prisidėjo tai, kad savivaldybė, jos teigimu, turėjo itin mažai nuosavo nenaudojamo turto, pastatų ir patalpų (8 kv. m/100 gyventojui, palyginti su 25 kv. m/100 gyventojų šalies vidurkiu).
Efektyvus turto valdymas prisidėjo prie taupaus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo. Kaip ir pernykščiame indekse, šiemet administracijos sričiai aukštas balas suteiktas už visų gyventojų prašymų išnagrinėjimą laiku ir už tai, kad interneto svetainė atitinka bendruosius reikalavimus. Tam, kad savivaldybė pajudėtų reitinge aukštyn, reikėtų stengtis pritraukti kuo daugiau investicijų ir skatinti verslumą. 2014 metais tiek materialinės, tiek tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, buvo mažesnės nei vidutiniškai kitose savivaldybėse (atitinkamai, 961 euras/gyventojui, palyginti su 1327 euro/gyventojui vidurkiu ir 203 euro/gyventojui, palyginti su 966 eurai/gyventojui vidurkiu šalyje). Be to, išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų 2015 metais buvo vos mažesnis nei vidutinis.
Problema išlieka tai, nurodo Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kad savivaldybė ypatingai mažą viešųjų pirkimų dalį atliko atvirais būdais, t. y. skelbė – vos 20 procentų pagal vertę 2015 metais (vidurkis 87 proc.). Viešųjų pirkimų skelbimas yra svarbus, nes tokiu būdu skaidriau naudojamos biudžeto lėšos, nurodo LLRI.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

 Lietuvos policijos organizuojamame teisinių žinių konkurso „Temidė“ etape, kuris vyko Kaune, varžėsi 10 geriausių moksleivių komandų iš visos Lietuvos. Klaipėdos apskričiai atstovavusios Palangos senosios gimnazijos komanda „Antanas ir Co“ užėmė garbingą II vietą. Palangiškius aplenkė ir I vietą užėmė komanda iš Panevėžio, o treti liko moksleiviai iš Elektrėnų.


Palangos miesto savivaldybės taryba vakar, ketvirtadienį, patvirtino 2021 metų kurorto biudžetą. Numatoma, kad miesto biudžeto pajamos sieks 31 mln. 385 tūkst. eurų.


Nuo gruodžio 13-osios iki pirmadienio, gruodžio 21-osios, gyvenamą vietą Palangoje deklaravo rekordiškai daug asmenų – net 188. „Turime labai daug besideklaruojančiųjų (Palangoje) ir labai daug prašymų pažymoms (apie deklaruotą gyvenamą vietą –PT) išduoti. Vos spėjame padaryti gautas užduotis,“ – „Palangos tiltui“ sakė Vilma...


Korona virusas pakoregavo daugelį gyvenimo sferų, tad nenuostabu, kad viešieji pirkimai – viena tų dalių.


Prasčiau nei pernai įvertintos kurorto biudžeto ir mokesčių sritys privertė Palangą žengti žingsnį atgal Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jau šeštą kartą sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse – Palanga tarp 54 mažųjų savivaldybių šiemet buvo šešta, pernai – penkta. Tarp mažųjų savivaldybių reitinge pirmas buvo Kauno rajonas, po jo...


Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-2011 metais vykdytų viešųjų pirkimų tikrinimo ataskaitą. Iš viso patikrinta 12 pirkimų, už daugiau nei 7,5 mln. litų sumą. Tarnyba užfiksavo grubius pažeidimus daugelyje jų. Meras Šarūnas Vaitkus pastebi, kad visi pažeidimai buvo padaryti pirkimus vykdant buvusiai savivaldybės...


Bene „šilčiausia“ vietele galima vadinti darbą valstybės tarnyboje – laukia geras garantuotas darbo užmokestis, laisvi savaitgaliai, komandiruotės. Ar pagrįstai darbą savivaldybės įstaigose vadiname svajonių darbu? Kas daugiausiai uždirba Palangoje?


Regis, miesto Tarybos kadencijai skaičiuojant paskutinius darbo mėnesius, pabaigtuvių nuotaikos užvaldo ir valdančiąją koaliciją – pasikliaudami tyliu daugumos buldozeriu, ji užvakar, daug neaušindama burnos, „stūmė“ vieną miestui svarbų klausimą po kito. Tačiau užvakar buvo galima pastebėti ir kitką: į pavyzdingai „namų darbus“ atlikusios opozicijos pasiūlymus, nuomones kai kurie...


Bedarbių ramstis – viešieji darbai

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 11 | Rubrika: Miestas

Pastaruoju metu Lietuvoje bedarbių ir socialines pašalpas gaunančių piliečių skaičius vis augo, pastūmėjantis ties skurdo riba vis daugiau sunkiai besiverčiančių žmonių. Pagalbos ranką ištiesia, nors menkai daliai bedarbių, Darbo birža – jie siunčiami atlikti viešųjų darbų. Nors kai kuriose Lietuvos vietovėse gyventojams tenka atidirbti ir už socialines pašalpas, Palangoje Socialinės...


Viešieji pirkimai – po padidinamuoju stiklu

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 09 09 | Rubrika: Miestas

Nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, visuomenė galės stebėti viešųjų pirkimų procesą nuo jo pradžios iki pabaigos. Tikinama, kad tokiu būdu bus užtikrinamas viešųjų pirkimų skaidrumas bei sumažintos prielaidos korupcijai atsirasti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius