Seimo narys Mindaugas Skritulskas apie neskatinančią 2000 eurų algą ir siekį sutramdyti triukšmadarius – siūlo bausti ne tik fizinius asmenis, bet ir įstaigų vadovus

Prasidėjo Seimo rudens sesija – parlamentarams teks pasukti galvas ne dėl vieno iššūkio. Regis, bene didžiausias – energetinė krizė, kalbant gatvės terminais – kosminės elektros ir dujų kainos. „Palangos tiltui“ palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas sakė tiesiai šviesiai: „Dabar šios krizės suvaldymas yra svarbiausias iššūkis visoms Europos valstybėms.“ Interviu pabaigoje jis neslėpė, kokią algą gauna: „Seimo narių atlyginimai nedidėjo nuo 2008 metų, kai jie buvo sumažinti. Dabar, jei nėra valstybinio darbo stažo, ji siekia apie 2000 eurų į rankas, jei yra stažas, ji gali padidėti keliais šimtais eurų. Nesiskundžiu, man jos pakanka. Tačiau, yra kita medalio pusė: ši alga nėra patraukli tam tikrų sričių specialistams, kurių algos darbo rinkoje yra ženkliai didesnės.“

– Prasidėjo Seimo rudens sesija. Eilinė, tačiau iššūkiai – neeiliniai. Tai pastebėjote ir jūs savo Facebook (Meta) įraše. Kodėl neeiliniai?

– Lietuva, kaip ir Europa susiduria su kone didžiausia po II Pasaulinio karo energetikos krize, kurią sąmoningai sukėlė Rusijos federacija nutraukdama dujų, kurios tiesiogiai įtakoja elektros energijos kainą, tiekimą. Dešimteriopai išaugusius kainos yra sunkiai pakeliama našta ne tik gyventojams bet ir verslui, nuo kurio priklauso valstybės pajamos. Dabar šios krizės suvaldymas yra svarbiausias iššūkis visoms Europos valstybėms.

– Jei prieš du metus elektros biržoje už MWh buvo prašoma 35 eurai, tai, pavyzdžiui, šių metų rugsėjo 7 dieną – net 384 eurų. Ar tai jau riba? Ar Seimas turi svertų daryti įtaką elektros kainai? Kaip?

– Elektros kaina priklauso nuo jos paklausos ir pagaminamo kiekio konkrečioje valstybėje. Seimas ar Vyriausybė tiesioginės įtakos elektros kainai, kuri fiksuojama biržoje neturi. Tačiau šiuo trumpuoju periodu, valstybė privalo kompensuoti dalį kainos tiek gyventojams, tiek verslui, nes įmonių žlugimas gali sukelti domino efektą: bedarbystę, negautus mokesčius, didesnes socialines išmokas. Ilguoju periodu Lietuva turi vystyti elektros gamybą, ypač atsinaujinančiąją. Vėjų jėgainių parkai būtų esminis lūžis šioje srityje, nes patenkintų apie 30 procentų šalies elektros energijos poreikio.

Kita vertus, prognozuoju, kad tokia neįprasta kaina, kuri buvo fiksuota elektros biržoje rugsėjo 7 dieną, turėtų mažėti. Taip teigti matau kelias priežastis: mažėja dujų kaina, dėka rastų kitų alternatyvių tiekėjų bei prasidedanti ekonomikos recesija visoje Europos sąjungoje, o tai reiškia, kad mažės elektros energijos paklausa.

 – UAB „Perlo Energija“ pranešė, kad nutraukia veiklą, palikdama tūkstančius vartotojų nežinioje. Paaiškinkite, kodėl taip nutiko? Ar įstatymine prasme viskas buvo padaryta, kad tai neįvyktų? Ar jums žinoma, kiek „Perlo Energija“ vartotojų buvo Palangoje?

– Kiek man yra žinoma, viena iš priežasčių, kodėl ši bendrovė negalėjo tęsti savo įsipareigojimų – nekvalifikuotai sudaryta jos veiklos draudimo sutartis. Elektros kainos šoko į viršų, tačiau ši aplinkybė bendrovei netapo draudiminių įvykiu, dėl kurio jai būtų kompensuojami nuostoliai.

 Ši praktika parodė, kad reikia didinti reikalavimus tiekėjui, pavyzdžiui, numatant didesnį įstatinį kapitalą. Taip pat prasminga patvirtinti pavyzdines, kitaip tariant, nustatyti viešąsias, visiems elektros tiekėjams vienodas sutartis, kurios sudaromos su elektros pirkėjais. Taip būtų mažiau painiavos, daugiau aiškumo klientams: sąlygos būtų vienodos, skirtųsi tik įkainiai. Kiek „Perlo energija“ klientų buvo Palangoje, man nėra žinoma, nes tokios informacijos viešai paskelbta nėra.

– Beje, „Perlo Energija“ viliojo naujus klientus siūlydama nemokamų loterijos bilietų. Girdėjau, kad jūs pateikėte įstatymo pataisą, numatančią drausti tokius viliojimus?

 – Dar prieš metus Energetikos ministerijai siūliau teisės aktais uždrausti vilioti potencialius pirkėjus įvairiomis nuolaidomis ir dovanomis, nes „nemokamų pietų“ nebūna, galiausiai pirkėjas už tai sumoka, kartais net su kaupu. Beje, šiuo metu kartu su kolegomis esu registravęs įstatymo pataisą draudžiančią parduotuvėse perkant kitas prekes primygtinai siūlyti pirkti loterijos bilietus, kadangi Europos praktikoje loterijos yra viena iš lošimo rūšių. Kaip žinia, tokia veikla yra azartiška ir dažnu atveju nedidinanti gyventojams pajamas, bet veikiau priešingai.

–  Karo sukelta energetinė krizė Europoje graso rimtais iššūkiais tradicinėms partijoms. Kokių nerimo ženklų stebite?

– Pastebimi kraštutinių politinių jėgų judėjimai Vakarų Europoje raginantys nutraukti sankcijas Rusijai bei toliau pirkti iš jos dujas. Ne masinis, bet pavojingas reiškinys. Beveik neabejotina, kad tokie judėjimai yra remiami pačios Rusijos. Tokie siūlymai gali būti vis labiau girdimi, jei Europos valstybės negebės tvarkytis su šia krize. Šiuo metu svarbu, kad parlamentinės partijos elgtųsi atsakingai ir valstybiškai. Kol kas tai pavyksta.

– Vyriausybė pratęsė nepaprastąją padėtį. Kodėl? Ar tikrai tam yra būtinybė? Argumentas, kad tokiu būdu Vyriausybė užgniaužia opozicijos veiksmus, sutikite, kai kam yra stiprus ir įtikinantis.

– Atkreiptinas dėmesys, kad nepaprastoji padėtis yra įvesta ne visoje Lietuvoje, bet pasienyje, kur galima ne tik nauja pabėgėlių krizė, bet įvairios diversijos, provokacijos, nereikia pamiršti, kad ne taip toli mūsų vyksta tikras karas, o mus supa tame kare dalyvaujančios šalys. Taigi, kalbėti apie opozicijos užgniaužimą nėra prasmės, tai nė kiek neįtakoja jos pasireiškimo laisvės.

– Kokias įstatymines pataisas jau esate pateikęs ar ketinate pateikti artimiausiu metu? Kodėl jos reikalingos?

– Per šią kadenciją esu pateikęs ir registravęs virš 60 įvairių įstatymų projektų ir siūlymų dėl jų. Taigi, visų nevardinsiu, paminėsiu aktualiausius Palangai, kurie, tikėtina, bus priimti dar šią rudens sesiją. Jau dabar komitetuose yra svarstomas Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas bei keturi lydintieji įstatymo projektai.

 Jais siekiama nustatyti Vyriausybės 10 metų finansavimo priemonių programą, sklandžiau plėtoti kurorto infrastruktūrą, pavyzdžiui, leisti tiesti komunikacijas, dviračių ir pėsčiųjų takus per valstybinių miškų paskirties žemę. Tai ypač aktualu Šventosios gyvenvietės vystymui, kur miškų paskirties žemėje yra šimtai medinių apgailėtinos būklės namelių. 

Ši įstatymo pataisa leistų juos modernizuoti nuvesti iki jų vandentiekį, nuotekas, kitas komunikacijas, kitaip tariant – pritaikyti šiuolaikiniam poilsiui. Šiuo metu taip pat svarstomos Šventosios uosto įstatymo pataisos, kurios leistų efektyviau ir racionaliau valdyti ir eksploatuoti valstybinį Šventosios jūrų uostą. 

Esu pateikęs Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuri numatytų 0 pelno mokestį, jei yra investuojama į darbo našumą didinančią įrangą, atsinaujinančią energetiką bei į naujas darbo vietas kuriančias priemones.

 Registravau įstatymo pataisas, pagal kurias mokesčių už gamtines iškasenas, pvz., naftos gavybą, savivaldybėms atitektų ne 10 procentų, kaip yra dabar, bet visas 100 procentų, ir jie būtų skirti vietos gyventojų poreikiams tenkinti. Tokiu būdu ženkliai pasipildytų ne tik Palangos, bet ir Kretingos bei Klaipėdos rajonų biudžetai.

 Artimiausiu metu ketinu registruoti administracinių nusižengimo kodekso pataisas, pagal kurias butų numatyta ženkliai didesnė bauda už triukšmo kėlimą nakties metu. Jose bus siūloma bausti ne tik fizinius asmenis, bet ir įstaigos vadovus, kur vyksta triukšmo kėlimas. Tai ypač aktualu J. Basanavičiaus g. ir jos prieigų gyventojams, kuriems neretai piktybiškai kelia triukšmą iki paryčių naktiniai klubai. 

Be to, šiuo metu rengiu įstatymo pataisas, kuriomis būtų supaprastintas saulės energijos parkų statybos procesas, ypač projektavimas, kadangi tokia objekto statyba kartus su projektavimu trunka nedovanotinai ilgai – apie keturis metus. Tai labai aktualu, nes, kaip minėjau, savarankiška elektros gamyba yra raktas į pigesnę elektros energijos kainą, didesnį mūsų šalies konkurencingumą bei produktyvumą.

– Seimas patvirtino rinkimų į vietines Tarybas ir tiesioginių mero rinkimų pataisas. Pakomentuokite suprantamai, kas iš esmė keisis?

– Esmė ta, kad bus labiau atskirta atstovaujamoji ir vykdomoji valdžia: taryba liks atstovaujamoji valdžia priimanti vietinio lygmens sprendimus: įvairias tvarkas, taisykles, tarifus, disponuos savivaldybės turtu, o meras bus šiuos sprendimus bei įstatymus įgyvendinanti vykdomoji institucija. Meras įgaus labiau praktinės valdžios perimdamas dabartinio administracijos direktoriaus funkcijas. Žinoma, meras taps labiau vienasmeniškai už tai atsakingas.

– Ar didėjo jūsų, kaip Seimo nario, alga šiemet? Kokia ji?

– Seimo narių atlyginimai nedidėjo nuo 2008 metų, kai jie buvo sumažinti. Dabar, jei nėra valstybinio darbo stažo, ji siekia apie 2000 eurų į rankas, jei yra stažas, ji gali padidėti keliais šimtais eurų. Nesiskundžiu, man jos pakanka. Tačiau, yra kita medalio pusė: ši alga nėra patraukli tam tikrų sričių specialistams, kurių algos darbo rinkoje yra ženkliai didesnės. Tad į įstatymų leidybą mes negalime įtraukti daug gabių ir talentingų žmonių savo srities specialistų, kurie nesiekia Seimo nario mandato bijodami prarasti ir profesinę kvalifikaciją. 

Šių kvalifikuotų ir išsilavinusių žmonių praradimas teisėkūroje yra rimta problema. Būčiau šalininkas iniciatyvos nustatyti darbo užmokestį atsižvelgiant į šalies vidutinį darbo užmokesčio statistinį rodiklį, tokiu būdu būtų mažiau spekuliacijos šiuo klausimu. Taip pat linkęs būčiau panaikinti kanceliarines išmokas, verčiau jų ar jos dalies sąskaita padidinti darbo užmokestį nuo kurio, skirtingai nei nuo šių išmokų, yra mokami mokesčiai.  Būtų daugiau aiškumo, mažiau visokių spekuliacijų naudojant taip vadinamas kanceliarines išmokas.