Ar būsima estrada sulauks E. Benečio plojimų?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014-02-06
Peržiūrėta
1742
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar būsima estrada sulauks E. Benečio plojimų?

Palangoje pagaliau prasidėjo europinio lygio, visus šiuolaikinius techninius ir akustinius reikalavimus atitinkančios modernios koncertų salės statyba, bet buvusiam kurorto vyriausiajam architektui Edmundui Benečiui, beje, tikram palangiškiui, rankos nekyla paploti.

Kodėl? Kaip pats E. Benetis sako – Dievai žino. Išeitų, kad jis pats dorai ir negali paaiškinti, kodėl, jo nuomone, būsima vasaros estrada statoma ir ne taip, kaip reiktų, ir ne tokia, kokia šioje vietoje turėtų būti, ir Palangai iš viso esanti per didelė.

Reiktų suprasti, kad, anot E. Benečio, geriau jau būtų buvę esamos Vasaros estrados visai neliesti. Juo labiau, kad ji galėjusi dar stovėti ir šimtą metų, o tai, kad pastatas 40 metų nematė padoraus remonto, dar ne priežastis jį šluoti nuo žemės paviršiaus.

Visų pirma, ar ne keista, kai apie naujos vasaros estrados architektūrinį sprendimą imama diskutuoti tuomet, kai traukinys jau yra įsibėgėjęs: nupirkti projektavimo darbai, pasirinktas rangovas, statyboms gauta beveik pusė reikalingų lėšų. Tuo tarpu pirmą kartą būsimos Vasaros estrados komplekso vizualizacija spaudoje buvo paskelbta 2013 metų sausio viduryje. Daugiau nei prieš metus. Kur visą tą laiką buvo pasirinktai estrados pastato architektūrinei formai prieštaraujantys oponentai?

Bene pagrindinis jų priekaištas miesto valdžiai – architektūrinis sprendimas, pasirinktas vos iš 3 pasiūlymų. Ir kaip tinkamos atrankos pavyzdys nurodomas „Kupetos“ architektūrinis konkursas, kuriam buvo pateikta daugiau nei 70 darbų. Tačiau negarbinga būtų „Kupetos“ architektūrinės idėjos konkursą, kuriam architektai pateikė „ant greitųjų“ sumeistrautus pastato maketus ar vizijos piešinius, lyginti su projekto viešųjų pirkimų konkursu, kuriam taikomi visiškai kitokie reikalavimai.

Viešiesiems pirkimams be projektinių pasiūlymų reikalinga pateikti krūvą teisės aktų reikalaujamų dokumentų. Pavyzdžiui, vasaros estrados viešųjų pirkimų konkurso favoritu laikytas garsus šalies architektas Henrikas Štaudė prie savo pasiūlymo taip ir nesugebėjo pateikti būtinos pažymos, nors laukiant jos viešųjų pirkimų komisijos posėdis buvo net atidėtas.

Kita vertus, „Kupetos“ architektūrinio konkurso pasiūlymų gausa neturėtų stebinti. Šį pastatą pirkti ir į šiuolaikišką konferencijų centrą transformuoti ketinęs koncernas „Achema“ architektūrinės idėjos konkurso premijoms buvo mestelėjęs 100 tūkst. litų. Mintis buvo racionali – privati bendrovė išsirenka geriausią architektūrinę idėją ir jos autoriui pasiūlo parengti techninį projektą.

Tačiau „Achemos“ vadovui Bronislovui Lubiui netikėtai mirus, koncernas savo ketinimų atsisakė. O ką su „Kupetos“ konkurso laureatų darbais daryti savivaldybei? Šio pastato rekonstrukcijai tinkančios idėjos realizuoti yra neįmanoma, nes projektavimo darbus pirkti iš priimtiniausią darbą pasiūliusios vienos įmonės savivaldybei draudžia įstatymas. O viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs kuris nors kitas architektas projektui negalėtų naudoti svetimos idėjos.

Taigi, nors ir sulaukusi per 70 architektūrinių pasiūlymų, „Kupeta“ tebestovi tokia pat nenaudojama ir apleista. Ir visiškai neaišku, kada čia galėtų sukiotis statybiniai kranai. Ar toks rezultatas būtų tenkinęs morališkai ir techniškai gerokai senstelėjusios Vasaros estrados renesanso laukiančių palangiškių?

Aišku, neprošal būtų buvę tokiam svarbiam kurorto akcentui – koncertų salei iš pradžių surengti architektūrinės idėjos konkursą, platų ir viešą priimtiniausio projekto aptarimą su visos šalies architektais ir visuomene. Ir galų gale išrinkti patį geriausią. Tinkantį net ir pačiam E. Benečiui.

Bet į tokias būsimos Vasaros estrados architektūrinės vizijos paieškas galėtume sau leisti įklimpti su viena sąlyga – jei Palangos savivaldybė savo sąskaitoje būtų pasidėjusi moderniai koncertų salei skirtus kokius 30 mln. litų, o statybą miestas galėtų pradėti bet kada. Deja, tam skirtų milijonų neturime, o ir pirmojo etapo projektavimui skirtus varganus 200 tūkst. litų miestui teko skolintis iš banko.

Todėl norint įšokti į jau nuvažiuojantį ES struktūrinės paramos 2007-2013 metų finansavimo laikotarpio traukinį, estrados projektą reikėjo paruošti kuo skubiau. Tai Palangai pavyko ir jau turime 10 mln. litų, į kuriuos pretendavo nemažai tvarkytinų šalies kultūros objektų.

Netikęs E. Benečio priekaištas ir dėl to, kad estrados projektą esą išrinko raštvedžiai ir buhalteriai. Projekto pirkimo komisijoje buvo trys architektai: Kultūros paveldo departamentą atstovaujantis A. Degutis ir savivaldybės architektai S. Bradūnas su V. Danta. O ir projektas išsirinktas ne pats pigiausias.

Nežinia kodėl, bet E. Benetis atkakliai klysta tvirtindamas, kad būsimų statinių projektavimas buvo perkamas kartu su statybos rangos darbais. Suprask, projektavimui diktavo pasirinkti statybininkai. Iš tiesų, tai buvo du atskiri viešieji pirkimai. Iš pradžių pastato projekto ir tik po to – statybos darbų rangovo.

Ar neįprastų apvalių formų balti būsimos Vasaros estrados komplekso statiniai „įsipieš“ į Palangos peizažą, parodys laikas. Bet kuriuo atveju, jie bent jau taip nesudarkys miesto panoramos, kaip pačiame centre išstypęs buvusių „Neringos“ poilsio namų daugiaaukštis su šalia išrikiuotais kazarmas primenančiais korpusais.

Lieka tikėti, kad didžiausiame šalies kurorte atsiradusi moderni, specialiai televizijos transliacijoms pritaikyta bei visus metus veikianti koncertų salė sulauks pakankamai renginių ir pagaliau pralauš kurortą kankinančius sezoniškumo ledus.

Ir atidarant naująją koncertų estradą, tikiu, susirinks minia plojančių žmonių. Net jei E. Benetis tuo metu ir stovėtų rankas demonstratyviai susikišęs į kišenes.

Jūsų komentaras:

non... 2014-02-10 17:55 (IP: 86.100.63.40)
-asilams plojama per užpakalį...

Taip pat skaitykite

Praėjusį mėnesį Šventojoje UAB "Palangos vandenys" pradėjo šios seniūnijos gyventojams svarbų investicinį projektą – čia esančioje vandenvietėje įrengiama nufluorinimo sistema.


Palangos lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ jau neilgai trukus užvirs darbai – pastatas bus renovuojamas, kad taptų jaukesnis bei patogesnis tiek šios įstaigos darbuotojams, tiek – svarbiausia – darželį lankantiems vaikams.


Vasarai pasibaigus, respublikiniuose laikraščiuose, radijo bei televizijos programose vis daugiau reportažų ir straipsnių skiriama artėjančiam šildymo sezonui ir problemoms, su kuriomis susiduria kitų miestų šilumos ūkiai. Tik Palangoje – visiška tyla ir ramybė. 


Nuo pirmadienio žemės savininkus pasiekia elektroninės ir popierinės deklaracijos, kuriose pateikta informacija apie žemės mokestį. Klaipėdos AVMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į Palangos m. savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti apie 2 mln. 784 tūkst. litų žemės mokesčio - 70 tūkst. Lt mažiau nei pernai.


Ar būsima estrada sulauks E. Benečio plojimų?  1

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 02 06 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Palangoje pagaliau prasidėjo europinio lygio, visus šiuolaikinius techninius ir akustinius reikalavimus atitinkančios modernios koncertų salės statyba, bet buvusiam kurorto vyriausiajam architektui Edmundui Benečiui, beje, tikram palangiškiui, rankos nekyla paploti.


Rekonstrukcijai besirengianti vasaros estrada žada įspūdingą rugpjūtį

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 08 05 | Rubrika: Miestas

Jau šį rudenį prasidėsiantiems didžiuliams pokyčiams besirengianti Palangos vasaros estrada visą rugpjūtį džiugins renginiais, skirtais įvairaus skonio klausytojams.


Kam jau kam, o kurorto Vaikų bibliotekos darbuotojoms Nijolei Bagdonienei, Monikai Rukšėnienei ir Emai Udalcovienei priešžiemis – laikotarpis iki Kalėdų ir 2013-ųjų metų rūpestėliais ir darbais aktyvus, kaip ir vasaros rugpjūtis kaime, kai jau reikia nuimti derlių. Čia durys neužsidaro, renginys veja renginį.


Nemirseta – viena seniausių pajūrio vietovių, jau VIII-XIII amžiuje priklausiusių Palangos prekybiniam centrui. Aštuonerius metus Palangoje ėjęs vyriausiojo architekto pareigas Edmundas Benetis, Nemirsetą vadina  Nimmersatt . Taip, kaip buvo ji buvo įvardijama XV amžiaus šaltiniuose. „Nemirseta turi tokį pat Kurhauzą, kokį turi ir Palanga. Tačiau Palangos...


Praėjusį penktadienį Palangos meras Š. Vaitkus dalyvavo susitikime su Kultūros paveldo departamento direktore  D. Varnaite ir A. Degučiu, kuriems meras pristatė parengtą kurhauzo restauracijos projektą. Meras prašė departamento vadovų jį peržiūrėti ir suderinti, kad savivaldybė galėtų pirkti kurhauzo restauracijos darbus. Buvo pažadėta, kad departamentas nevilkins derinimo...


Praėjusių metų liepą kurorto valdžia leido naudotis vilos „Anapilis“ bei greta esančių pastatų „Romeo“ ir „Džiuljeta“ patalpomis  Viešąjai įstaigai Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. Miesto savivaldybės Tarybos sprendime buvo nurodyta sąlyga, jog panaudos sutartis bus pasirašyta tik gavus garantiją, kad objektams rekonstruoti yra finansavimas. Preliminariais...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius