Artimųjų palaikymas sergant vėžiu – ne tik būtinas, bet ir gyvybiškai svarbus

Palangos tiltas, 2023-10-11
Peržiūrėta
1693
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Onkologinės ligos diagnozė dažnai užklumpa netikėtai, o su ja susitaikyti sunku tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams. Nors dėmesys, rūpestis ir buvimas šalia fiziškai negydo ligos, tai tikrai padeda pagerinti sergančiojo emocinę būklę, sako gydytoja Gerda Volkovienė, slauganti vėžiu sergantį artimą žmogų.

Gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gerda Volkovienė sako, kad sužinojus, jog jos artimam žmogui diagnozuota onkologinė liga, pirmiausiai aplankė išgąstis. 

„Vėliau laikas padeda viskam „susigulėti“, tačiau pirmosiomis dienomis vyrauja nekokie jausmai – šokas, baimė, liūdesys. Labiausiai ramina tai, kad šiuolaikinis gydymas yra itin pažangus ir dažniausiai gali padėti pacientams, vėžys tikrai nebėra mirties nuosprendis ar gyvenimo pabaiga“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad nors onkologinė liga ir nėra mirties nuosprendis, tenka susitaikyti su tuo, jog paciento ir artimųjų gyvenimas keisis bei prasidės nelengvas gydymas.

„Prie to tenka priprasti. Gyvenimas su onkologine liga tęsiasi net ir pasveikus – ateityje bus privalomas nuolatinis stebėjimas, o tam tikrais laiko tarpais reikės atlikti tyrimus, kad būtų galima sužinoti, ar liga neatsinaujino. Visa tai pareikalauja daug kantrybės, ištvermės ir pastangų tiek iš šeimos narių, tiek iš pačio paciento“, – dalinasi gydytoja.

Dėl šios priežasties itin svarbus atviras bendravimas artimųjų rate – neslėpti nei diagnozės, nei varginančių simptomų ar gąsdinančių minčių. Nors apie užklupusią ligą ar nemalonius pojūčius susirgusiajam onkologine liga gali būti sunku kalbėtis, vis dėlto realios situacijos aptarimas gali būti naudingas abiem pusėms: sergantysis aiškiai išsako savo poreikius, o artimieji gali geriau suprasti, kaip jam padėti.

Nuotaiką pakeldavo šeimos narių lauknešėliai

G. Volkovienė pastebi, kad dažniausiai ši liga užklumpa netikėtai, pavyzdžiui, kuomet žmogus mano, jog yra visiškai sveikas. Tokia netikėta diagnozė gali labai neigiamai paveikti asmens emocinę sveikatą, todėl besąlygiškas artimųjų palaikymas yra be galo svarbus.

„Negandas išgyventi daug lengviau, kai artimieji šalia – pacientas turi galimybę pasidalinti savo mintimis, išgyvenimais, o artimieji palepina jį dėmesiu, jo mėgstamu maistu. Nors visa tai negydo ligos, bet tikrai pagerina sergančiojo emocinę būklę“, – pataria ji.

Gydytoja atvirauja, kad jos artimam žmogui, kaip ir daugeliui onkologinių ligų pacientų, kyla problemų su mityba, kai net kadaise mėgstamiausi buvę patiekalai tampa nebepatrauklūs. Gydytojai dietologai pabrėžia, kad leidimas pacientui nevalgyti neturėtų būti šios situacijos sprendimas – susidūrus su šia apetito stoka, kietą maistą kuriam laikui galima pakeisti medicininės paskirties gėrimais, kuriuose būtų gausu baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių.

„Intensyviai slaugyti artimojo man neteko, kadangi jo būklė pakankamai gera, todėl tam tikrus dalykus pavyksta atlikti pačiam. Nepaisant to, su meile paruošti artimųjų lauknešėliai visuomet pakelia pacientui nuotaiką. Į tokį lauknešėlį dėdavau mėgstamiausių patiekalų, ledų ir kitų saldumynų. Pastebėjome, kad žiūrint filmus ar serialus greičiau prabėgdavo laikas, tad atnešiau ir kompiuterį su ausinėmis. Visa tai padeda pacientui jaustis kiek geriau, nors, žinoma, labiausiai džiugina pats apsilankymas ir praleistas laikas kartu“, – prisimena pašnekovė.

Ji priduria, kad chemoterapija pareikalauja itin daug jėgų, todėl išgirdus vėžio diagnozę rekomenduojama gydymui ruoštis iš anksto – tinkamai maitintis, vartoti maisto papildus, baltyminius gėrimus, taip pat daugiau laiko skirti poilsiui. Itin svarbu nusiteikti, kad gydymas gali užtrukti ilgiau, nei norėtųsi, tad tinkamas darbo ir poilsio režimas bei subalansuota mityba turi tapti sergančiojo pagrindiniu tikslu – to prireiks ne tik gydymo metu, bet ir įveikus onkologinę ligą.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantys privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai gali išsinuomoti ir namuose naudoti medicinos priemones: deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, paprastas ar išmaniąsias insulino pompas, infuzines ir enterinio maitinimo pompas.


Paskutinį pavasario šeštadienį Palangoje užbaigtas dar vienas Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) sezonas. Penktajame šių metų didžiajame festivalyje sportuojančius vaikus aplankė olimpietė irkluotoja Dovilė Rimkutė, o šis renginys taip pat išsiskyrė ypatingu artimųjų palaikymu.


Lapkričio  7 d. 14 val. Palangos koncertų salėje bus skaitoma paskaita „Mano žinios, darbas ir draugystė su vėžiu“


Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ 16 metų globoja vėžiu sergančius vaikus ir jau ištisą dešimtmetį kviečia įmones, darbo kolektyvus, ugdymo įstaigas, kaimynų ir bendraminčių bendruomenes, verslų savininkus lapkričio 6 d. kartu paminėti Pyragų dieną.


Onkologinės ligos diagnozė dažnai užklumpa netikėtai, o su ja susitaikyti sunku tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams.


Valstybinės žemės valdymas miestuose ir miesteliuose bei lankstesnės galimybės vykdyti investicinius projektus suteiktų šalies savivaldybėms daugiau galimybių mažinti regionų atskirtį ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Tai akcentavo šalies vietos savivaldos atstovai balandžio 20 dieną Vilniuje vykusiame kasmetiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) narių suvažiavime.


Dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) – geriausiai žinomas XIX–XX a. Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, gydytojas. Jo dėka buvo padėti pamatai ne tik Lietuvos tautiniam judėjimui, bet ir Lietuvos valstybei. Daktaras buvo pirmasis lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorių, kartu su kitais 19 tautos veikėjų suformavo ir pasirašė Lietuvos...


Projektui „Aš myliu Lietuvą“ didžiausio šalies kurorto meras Šarūnas Vaitkus papasakojo apie tai, kodėl jo gimtoji Palanga yra gražiausias miestas ir kodėl jam svarbus Vytautas Landsbergis.


Tauragiškis Saulius Bagdonas, leidęsis per Lietuvą dėl vėžiu sergančių vaikų, užsukęs į daugelį miestų – neaplenkęs ir Palangos, – skleidęs žinią, jog prisidėti galime visi, savo žygį baigė. 41 diena, 1300 kilometrų ir daugiau kaip 20 tūkst. eurų vėžiu sergantiems vaikams. Toks yra „1000 km Širdies žygio“ rezultatas.


Jau gerą pusmetį Palangoje veikia naujas nekilnojamojo turto žaidėjas – kompanija „Green-Haus“. Jos direktorius Mindaugas Miškinis nekilnojamojo turto versle – patyręs ekspertas: dirba jame beveik dešimt metų. M. Miškinis atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.


Renginių kalendorius