Augalas, kurio anksčiau neleido liesti, o dabar prašo skinti į valias: pajūryje jo nepastebėti neįmanoma

Palangos tiltas, 2022-07-26
Peržiūrėta
1752
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Muilinė guboja. Viktorijos Dačinskaitės nuotr.
Muilinė guboja. Viktorijos Dačinskaitės nuotr.

Vaikštinėjant Palangos pušynais ir kopomis sunku nepastebėti augalo, sužėlusio tankiais baltais sąžalynais. Tai – muilinė guboja. Kadaise pajūryje sodinta, kad sulaikytų smėlį, ir drausta naikinti, dabar ji yra įtraukta į invazinių augalų sąrašą, taigi jei būsite prie jūros, tikrai galite jos prisiskinti.

Šis išties įspūdingai pajūryje atrodantis augalas paplitęs Pietryčių Europoje ir Azijoje. Sovietmečiu jis buvo sodinamas kartu su kitais smėlį sulaikančiais augalais – pajūrine zunda bei kalnapušėmis. Augalas galėjo pakęsti užpustymą, sausrą, turi ilgas, storas šaknis, kurios, kai kuriais duomenimis, gali užimti ir 15 kvadratinių metrų, todėl puikiai tiko kopoms sutvirtinti. Šis augalas sovietmečiu net buvo griežtai saugomas, jo neleista rauti ar skinti.

Vis dėlto šiuo metu muilinė guboja yra vertinama kaip invazinis augalas, todėl ją imta naikinti. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ji sparčiai plinta pajūryje ir užima vertingas smėlėtas vietinių augalų augavietes bei sudaro jiems konkurenciją.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra rašęs, kad vienu iš pagrindinių saugomų teritorijų tikslų yra išsaugoti vietinių rūšių biologinę įvairovę, o muilinė guboja yra svetimžemė rūšis, kuri puikiai prisitaikė augti kopų smėlyje. Dėl šios priežasties sparčiai plisdama ir suvešėdama tankiais sąžalynais, ji palaipsniui išstumia vietines augalų rūšis.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nors teigiama, kad ši vasara Palangos verslininkams buvo gera, patys verslininkai tikina, jog labai nepastovūs orai kartu su savimi atnešė ir itin nepastovų sezoną. 


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai prašo atsiliepti automobilių vairuotojus


Vaikštinėjant Palangos pušynais ir kopomis sunku nepastebėti augalo, sužėlusio tankiais baltais sąžalynais.


Palangoje link pajūrio einantiems poilsiautojams labai gali būti jau teko užuosti ore tvyrantį išskirtinį kvapą.


Buvęs Būtingės naftos terminalo vadybininkas, nepanoręs skelbti savo pavardės, sakė PT, kad dėl inicidento, tikėtina, kaltas "kovidas" ir karantinas ir Orlen Lietuva taupymo režimas. " Jeigu anksčiau prie (naftos produktų) vamzdžių dirbo trys žmonės, dabar taupo - dirba vienas žmogus." "Ką tik savivaldybė gavo pranešimą, jog Būtingės terminale nutrūko žarna...


Kovo 16 dieną prasidėjęs karantinas pagaliau baigėsi. Palangos verslininkai laukia atvykstančių lietuvaičių, nors jų daugiau kol kas atvyksta tik savaitgaliais. Vis dėlto, jie nenuleidžia nosių ir štai viena kavinė klientus vilioja kalbančiu „cepelinu“.


Aktyvusis kurortinis sezonas Palangoje šiemet prasidės gerokai anksčiau nei iki šiol.


„Koks stebuklas!” – emocingai šūkavo į „Palangos tilto“ redakciją užsukęs Gediminas Griškevičius, į rankas įduodamas kelias pumpurėtas šakeles. Ir su nenuslenkančia šypsena, greitakalbe beria, kad tai – kriaušės šakelės, kurias pajūryje nuskynęs dar per didžiuosius šalčius, o dabar štai jos va taip ir...


Šiandien, šeštadienį, amžinojo poilsio naujose Palangos kapinėse atgulė netikėtai užgesęs Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys Giedrius Šatkauskas.


Krizė baigsis anksčiau

Aistas MENDEIKA, 2009 04 28 | Rubrika: Miestas

Praėjusį šeštadienį kurorte svečiavęsis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Andrius Kubilius „Palangos tiltui“ teigė, jog šalies gyventojus į neviltį varantis sunkmetis gali baigtis anksčiau nei iki šiol buvo prognozuojama.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius