Baltijos jūra džiugina ir grasina: po šėlionių krantai vis kitokie

Rasa GEDVILAITĖ, 2017-09-29
Peržiūrėta
2225
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangiškiai atkreipė dėmesį, kad iki šiol labiausiai šiemet jūros nuskriausto baro rėmas stūksojo paplūdimyje, tačiau jo jau turi nelikti.
Palangiškiai atkreipė dėmesį, kad iki šiol labiausiai šiemet jūros nuskriausto baro rėmas stūksojo paplūdimyje, tačiau jo jau turi nelikti.

Nuo seno jūra ir džiugina, ir maitina. Dauguma atostogų neįsivaizduoja be poilsio prie jūros, todėl vasaromis paplūdimiai būna pilni saulės spindulių gaudytojų. Tačiau kaskart atvykus jūros krantai bei kopagūbriai būna vis kitokie. Gal nežymiai pasikeitę, tačiau nuolat kintantys. Pokyčius stebi mokslininkai, analizuoja didesnius pokyčius ir ieško sprendimo būdų, bet šėlstančiai stichijai tai nė motais. Šią vasarą skandalas kilo dėl „skęstančios“ Palangos, tuomet išklausyta įvairių nuomonių. Viena aišku, Baltijos jūros krantai kasmet dėl įvairių gamtos faktorių pasitinka sugrįžtančius poilsiautojus vis kitokie.

Išskirtiniai metai
Labiausiai šią vasarą jūros šėliones pajuto vienas iš paplūdimio barų, kuomet jūra ėmė grasinti jį nuplauti. Dešinėje pusėje nuo tilto įsikūrusio „Mojo Lounge Palanga“ baro savininkams prireikė skubios pagalbos.
Vaikščiodami pajūriu „Palangos tilto“ skaitytojai pastebėjo, jog baro rėmas vis dar stūkso pakibęs, niekas jo neišveža. „Ne itin tvarkingai dabar pliažas toje vietoje atrodo. Tas rėmas, aplink jį pusiau smėlyje paskendę smėlio maišai, kuriais gelbėta vasarą skendusį barą, o ir kažkokie laidai ar vamzdžiai“, – nerimavo neabejingi gyventojai.
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus nuramino, jog su baro savininkais jau sutarta – šiandien rėmo turėtų nebebūti. Prašyta ir komunalinio darbuotojų pagalbos, jog padėtų jį išgabenti.
Komunalininkų vadovo pasiteiravus, ar jis pamenąs, kada taip skendo paplūdimys, jis patikino, jog šiemet pirmą kartą taip grėsmingai siautėjančią jūrą jis regėjęs. „Mano manymu, tai – pirmasis signalas, kad reikalingas smėlio papildymas“, – pasvarstė K. Skierus.
O likę smėlio maišai, pasak pašnekovo, šiuo metu tik gelbsti paplūdimį. „Tegul jie dar lieka, nes kai juos išvešime, tikėtina, kad jūra toliau plaus kopas“, – sakė komunalininkų vadovas.
Pašnekovas pastebėjo, jog šie metai apskritai buvo išskirtiniai, žvelgiant į paplūdimio ruožą: nereikėjo šiemet iš paplūdimio vežti nei kalnus dumblių, nei vabalų. „Man jau dvyliktasis sezonas šiemet, o tik antri metai, kai nesusidūrėm su tokiom problemom“, – atskleidė K. Skierus.

Nuostolinga vasara
Jūros jėgą šiemet pajuto paplūdimio baro savininkai, kurie toje pačioje vietoje kūrėsi jau šeštus metus. „Šiemet kaip niekad anksčiau jūra ėmė barą plauti. Būdavo taip, kad prisiartindavo, tačiau taip dar per visą mūsų gyvavimo paplūdimyje laiką taip nenutiko“, – papasakojo „Mojo Lounge“ savininkas Giedrius Ambrazevičius.
Ši nenumatyta situacija gerokai sutrumpino paplūdimio baro sezoną. „Teko užsidaryti jau rugpjūčio mėnesį, kai galėjome dar dirbti iki dabar. Ši vasara dėl jūros pridarytų bėdų mums buvo labai nuostolinga. Didelės sąnaudos, mokame rinkliavos mokestį, o paskui tokiais atvejais dar reikia ir specialias tarnybas kviestis į pagalbą, gal kitąmet jau kelsim rankas“, – pasvarstė apie pasidavimo galimybę pašnekovas.
Negana to, dar teko sukti galvą, kaip iš paplūdimio išgabenti įklimpusį baro rėmą. Šiandien jau jo turėtų nelikti.

Krantai keitėsi žymiai
Šiemet, kalbant apie paplūdimių pokyčius, didelių jų nebūta, pastebėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos ekologė Reda Kairienė.
„Krantas išties nėra stabilus. Toji paplūdimio vieta ir prieš dešimtmetį buvo jautri, priskiriama prie plaunamų krantų ruožo. Plovimo būna ir arčiau Gelbėtojų stoties. tačiau labiausiai nukentėjęs yra ruožas ties tiltu. Spręsime, kaip išsaugoti paplūdimį, kopas“, – paminėjo R. Kairienė.
Specialistė patikino, jog Baltijos krantai išties keičiasi, jautresnės vietos, tokios kaip šią vasarą nukentėjusi, labiausiai pastebimos. Pašnekovės pasiteiravus, ar smėlio pildymas padėtų pristabdyti ryškius pokyčius, ji patvirtino, jog tai viena iš priemonių stabilizuoti jūros veržimąsi į kopas. Smėlio pildymas dar numatomas ateityje. Šiuo metu atliekami moksliniai tyrimai.
Mokslininkai mano, kad per 12 tūkst. metų jūros krantai keitėsi keletą kartų ir labai ženkliai. Senųjų krantų su dabartiniais net lyginti negalima. Pasak jų, vertinti jūros veržimąsi į krantą labai sunku. Dabar vandens lygis kyla dėl vadinamojo visuotinio atšilimo, nes kyla ir vandenyno lygis. Kai kuriuose Baltijos jūros regionuose, be viso to, žemės pluta smenga žemyn. Ten kranto užkariavimas dar ryškesnis.
Archeologai yra tyrinėję gyvenvietę Palangoje ties Birutės kalnu ir žino, kad maždaug prieš tūkstantį metų jūros vanduo skalavo šio kalno papėdę, paskui jis nuslūgo, dabar vėl kyla.
Klaipėdos universiteto archeologas profesorius Vladas Žulkus kartą buvo atkreipęs dėmesį į šalia Juodkrantės, už 9 km nuo kranto, jūros dugne aptiktas senovinio miško liekanas. Mokslininkai mano, kad jis vešėjo 8,5 tūkst. m. prieš Kristų. Spėjama, kad tuomet Baltijos ledyninis ežeras prasiveržė į vandenyną, kadangi šio lygis buvo žemesnis. Dėl ledynų Baltijos jūra buvo uždara. Todėl ji ir vadinama ledyniniu ežeru, o tirpstant ledams tas vandens lygis dar labiau pakilo. Nėra tiksliai žinoma, koks jis buvo, bet manoma, kad siekė 25 metrus aukščiau dabartinio lygio.
Kadangi Baltija buvo aukščiau vandenyno, ji prasiveržė Švedijoje ties vadinamuoju Bilingeno kalnu, ir tas vanduo jūroje stipriai nuslūgo.

Daug kas paslėpta
Greitai po to ta vieta, kur gėloji Baltija susisiekė su vandenynu, užšalo, ir jūros vanduo vėl ėmė kilti. Vėliau vanduo prasiveržė antrą kartą. Maždaug prieš 10 tūkst. metų prasidėjo Joldijos jūros periodas. Nėra tiksliai žinoma, bet vandens lygis nuslūgo apie 40 metrų, palyginti su dabartiniu.
Mokslininkai kelmus randa jūroje 20-32 m gylyje, o 37-43 m gylyje sonaru yra aptikę senųjų krantų darinių.
Mokslininkų teigimu, prieš 10,5 tūkst. metų nuslūgusi jūra nuo dabartinių pakrančių buvo nutolusi 15-50 km. Tad natūralu, kad tuo laikotarpiu ten atsirado augalija, augo medžiai, miškai, storos pušys. Paskui vėl kilo bendras vandenyno lygis, taip pat ir Baltijoje, nes ji per dabartinę Šiaurės jūrą jau buvo susijungusi su pasaulio vandenimis.
Atskleista, jog Šventosios sodybos nuskendo ne taip seniai ir ne dėl gamtos kataklizmų, bet dėl žmonių veiklos. Kai ten pastatė Šventosios uostą, mažiau nei per šimtmetį jūra į krantą pasistūmėjo per 100 metrų. Senąjį pajūrio kaimą – maždaug 17 sodybų su ūkiniais pastatais – užliejo jūra.
Senieji šventojiškiai dar daug ką papasakoja, net buvo atskleidę, kur buvo XVI amžiaus bažnyčia. Apie senąją Šventosios bažnyčią byloja ir istoriniai faktai. Ją štormas nuplovė XVII amžiuje.
Kaip Palangos istoriją į knygą tuo pačiu pavadinimu suguldę mokslininkai pabrėžia, Palangos gyvenimas šimtmečius susijęs su jūra, – tuo negali pasigirti ir garsiausi Lietuvos miestai. „Dėl dviejų išskirtinių dalykų – vietos pasienyje ir jūros – Palanga ir Šventoji jau XVI a. tapo miesteliais. Nuo skurdžių Palangos žvejų uostelių buvo žengta prie vienintelio ir paties karaliaus remiamo Lietuvos jūrų uosto Šventojoje, kur prekiavo net vietiniai perpardavinėtojai, o anglų pirkliai. Lietuvos uosto istorija šiandien glūdi po smėliu. Kažkada gana garsus, o dabar retam lietuviui težinomas, kuršiškas Šventosios miestas – Elija su jos bažnyčiomis ir turtingų miestelėnų pastatais taip pat jau seniai nuplautas jūros bangų arba palaidotas po pajūrio kopomis“, – rašoma.

 

Jūsų komentaras:

Turim kovoti 2017-10-02 05:47 (IP: 78.62.111.155)
Gal reikia pradeti vezti i jura akmenis ar bangalauzius (betoninius)

Taip pat skaitykite

Palangoje vasarį atidaryti modernūs Bendruomenės namai džiugina palangiškius, kurie čia sėkmingai vykdo savo veiklas. 


Lietuvos pajūrio krantai ir toliau bus pildomi smėliu, stiprinami iš žabų supintomis tvorelėmis – šios ir kitos priemonės numatytos krantotvarkos programoje, kuri apima laikotarpį iki 2032-ųjų.


Kaunietį menininką paviliojo jūra

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 08 | Rubrika: Kultūra

Jau keletą metų Palangoje gyvena ir kuria iš Kauno kilęs menininkas SolomonasTeitelbaumas. Jis, kalbėdamas su „Palangos tiltu“, prisipažino, jog jūra jį itin gerai veikia, tad kasdien prie jos nueina ir pasisemia menininkams taip reikalingo įkvėpimo. Po to nekilo abejonių, kad jūra tikrai menininkams yra savotiška mūza, o S. Teitelbaumastai tik patvirtino: tikrai...


Nuo seno jūra ir džiugina, ir maitina. Dauguma atostogų neįsivaizduoja be poilsio prie jūros, todėl vasaromis paplūdimiai būna pilni saulės spindulių gaudytojų. Tačiau kaskart atvykus jūros krantai bei kopagūbriai būna vis kitokie. Gal nežymiai pasikeitę, tačiau nuolat kintantys. Pokyčius stebi mokslininkai, analizuoja didesnius pokyčius ir ieško sprendimo būdų, bet šėlstančiai...


Sodų gatvės 27 namo gyventojai sutarė, kad būtina atnaujinti jų namą. Kaip patys pripažino, už šilumą reikėdavo mokėti daug, o šilumos nebūdavo. Tačiau jie tikrai nesitikėjo, jog vykstant renovacijai, kurią atlieka UAB „Ringesta“, teks šluostyti namuose balas. „Nesu linkusi skųstis ir to be reikalo nedarau, tačiau šiuo atveju jau nebeturiu...


Kurorto gyventojus bei svečius ir vėl džiugina muzikinis fontanas – Nepriklausomybės aikštėte jis vandens, muzikos ir spalvų šokiu žavi kasdien nuo 12 iki 22 val. 


Jau ne tik gėlininkai pastebėjo, kad Palangoje gėlės ypatingai gaiviai ir vaiskiai, ryškiai spinduliuoja todėl ir ten, kur alpinariumuose „susivieniję“ su įvairiaspalviais, nepakartojamų raštų pajūrio krašto akmenimis. „Aš jau nuo 1972 metų be visų aistrų dar „sergu“ ir „akmenlige“. Stebiu lietuviškus ir kitų...


Regis, nemažai daliai poilsiautojų jūra – iki kelių. „Baisu, kaip žmonės savęs nesaugo. Tiesiog kai kurie mano esą nemirtingi“, - baisisi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Savaitgalį jūra pasiglemžė dvi gyvybes, gelbėtojai iš jūros ištraukė 14 skęstančiųjų.


Savivaldybės avarinis pastatas grasina nelaime

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 05 23 | Rubrika: Miestas

„Palangos tiltas“ gavo Palangos gyventojo elektroninį laiškelį. „Palangoje, ties Janonio gatvės 21 namu, prie šiukšlių konteinerių, štai tokie vaizdai. Gal Palangos valdininkai laukia, kol įvyks nelaimė kaip Šventojoje?“. Išties sandėliukas nuotraukoje atrodo galįs bet kada sugriūti.


Pražydusios magnolijos džiugina praeivius

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 11 | Rubrika: Miestas

Pavasarį pražysta žiedai įvairiausiomis spalvomis. Ypatingai džiugina prasiskleidusios Skulptūrų parke, šalia „Šilelio“ vilos, magnolijos. Balti ir rausvi žiedai traukia praeivių dėmesį, o neatsispyrę šiam grožiui žmonės įsileidžia į širdis tikrąjį pavasario džiaugsmą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius