„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Irena Neniškytė, ansamblio dalyvė, 2013-04-29
Peržiūrėta
4860
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Palangos tautinių šokių ansamblis „Bočiai” buvo pakviesti į Šiaulių tautinių šokių ansamblio „Kalatinis” gimtadienio  šventę „50 metų šokio sūkuryje”. Abu ansambliai – tarsi broliai dvyniai. Jie bendraamžiai, abu turi ne tik šokėjų, bet ir instrumentines bei vokalo grupes, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, šalies dainų šventėse, konkursuose. 2011 metais respublikiniame liaudiškų šokių konkurse  „Pora už poros” abiems ansambliams buvo skirtos pirmosios vietos. „Bočiai” tai laiko didele garbe, nes „Kalatinį” daugelis ansamblių laiko pavyzdžiu. Nors abu ansambliai savo forma ir panašūs, tačiau savo turiniu skiriasi. Jų savitumą ir išskirtinumą lemia skirtingi šalies regionai, dialektas ir atsirandanti tautinių spalvų bei atspalvių įvairovė. Tai ansamblio vadovams ir diktuoja darbo kryptį, pasirenkant kūrinių repertuarą.
Šventiniam koncertui „Kalatinio” šokėjai, net 42 metus vadovaujami gabios baletmeistrės Vandos Verkulienės, paruošė turiningą ir įdomią programą. O, jau 20 metų vadovaujamos Birutės Prokopavičienės dainininkės atliko toli gražu ne kiekvienam ansambliui  „įkandamus” kūrinius. Pati vadovė pripažįsta, kad visuose renginiuose pavyksta deramai „sublizgėti”. Ir tai, žinia, ne tuščios pagyros, o atkaklaus ir nepertraukiamo darbo rezultatas. Anot B. Verkulienės, repeticijos, dainų šventės, koncertai tapo kiekvieno dalyvio gyvenimo dalimi. Gal todėl „Kalatinis” visada būna „ant bangos”? 2006 m. jis buvo nominuotas geriausiu tautinių šokių ansambliu šalyje ir buvo apdovanotas „Aukso paukštės” statulėle.
Šalia svečių – tautinių ansamblių iš Šiaulių, Ginkūnų, Radviliškio, Panevėžio, Šakių, Tauragės – Palangos „Bočiai” (vadovė Janina Serapinienė) „Kalatinį” sveikino ne tik šiltu žodžiu, gėlėmis, bet ir trankiu šokiu bei skambia daina (vadovas Rimas Tranauskas).
Po garbių miesto, vyriausybinių organizacijų ir kitų ansamblio gerbėjų sveikinimų, smagioje vakaronėje išryškėjo neginčijama tiesa: šokis ir daina žmones suartina. Gal todėl, kad per pozityvias emocijas gimsta daugiau supratimo ir tolerancijos, taip kyla noras bendrauti, tobulėti?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

VELYKOS PAJŪRYJE

2024 03 15 | Rubrika: Miestas


Jau beveik tūkstantį metų arimo technika laikoma viena iš pagrindinių dirvos paruošimo procedūrų: grumstų apvoliojimas leidžia sugrąžinti dirvą į pradinę struktūrą ir pradėti nuo sėklų vietos paruošimo.


Rudenį su šeima į Palangą gyventi atsikraustęs scenaristas- režisierius Ruslanas Abdulajevas buvo ypač šiltai susitiktas vietinių gyventojų.  Ilgai ieškojęs kūrybą skatinančios aplinkos, paliko šurmulingą gimtąjį Vilnių ir rado idealiai tam tinkančią vietą Šventojoje. Režisierius per keletą mėnesių spėjo įsitraukti į visuomeninę veiklą ir artimiau pažinti pajūrio gyventojus, kurie įkvėpė...


Palangiškis Kristupas Kerulis gruodžio 25-27 dienomis vykusiame tarptautiniame jaunųjų dainininkų dainų konkurse Euro Pop Contest „Berliner perle“ tapo absoliučiu nugalėtoju. Vaikinukui atiteko Grand Prix prizas. SKAITYKITE INTERVIU SU KRISTUPU "PALANGOS TILTE" ARTIMIAUSIU METU.



Lyg monetos į išputlėjusios sintetinės taupyklės – Kiaulaitės subinikę, o literatūriškai – pasturgaliuką, šitaip į mano galvą sprygtelėjo ir aidingai skimbtelėjo Gaidmečio sausio vidurnakčio mintys apie Palangos žurnalistus, su kuriais pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu (1997–2017) ilgiau ar trumpiau sykiu tarnavome kurorto redakcijose...


„Jau seniai beskambėjo mūsų daina, jau seniai besėdėjom per visą naktį, jau seniai betylėjom ir buvo gerai, jau seniai taip reikėjo vėl susieiti“, – ši Virgio Stakėno daina, kurią dainavo ne tik ansamblis „Atgaiva“, bet ir visi šeštadienio popietę į kavinę „Luiza“ susirinkę Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“...


Naujųjų metų naktis Palangoje, į kurią palydėti išeinančių metų ir sutikti ateinančių tradiciškai suplūsta aibės žmonių ir iš aplinkinių miestų, ir iš atokesnių Lietuvos kampelių, ir iš užsienio, buvo graži ir rami visomis prasmėmis. Traukusius pasidžiaugti fejerverkais džiugino oras, padovanojęs šilumą ir nuraminęs vėją. Džiaugėsi ir medikai bei...


„Tikrai, tikrai smagu buvo jausti gyvenimą tada, kai buvo gyvi“, – palangiškė, meniškos prigimties Klaipėdos plento gyventoja Stanislova kalbėjo objektyviai, neapmaudavo, nepyko, tik pabrėžė, kad tada, „kai buvo gyvi“, buvom lietuviai ir vieningesni, ir draugiškesni, ir nebėgom vienas nuo kito už artimiausios sankryžos...


Kai lankiausi turguje,  į akis smelkė dargana, kurią keitė lietaus pliūpsniai. „Nėra žmonių, nors tu ką. O dirbti ir kaip nors užsidirbti – reikia“, - dūsavo trys Palangos turgaus veteranės – Eugenija Staniulienė sakė turguje prekiaujanti 16 metų, tiek pat metų už prekystalio praleido ir kita prekiautoja Adelė Berenienė, o tiesiog Danute prisistačiusi moteris turguje sakė dirbanti 10...


Renginių kalendorius