„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Irena Neniškytė, ansamblio dalyvė, 2013-04-29
Peržiūrėta
4963
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Palangos tautinių šokių ansamblis „Bočiai” buvo pakviesti į Šiaulių tautinių šokių ansamblio „Kalatinis” gimtadienio  šventę „50 metų šokio sūkuryje”. Abu ansambliai – tarsi broliai dvyniai. Jie bendraamžiai, abu turi ne tik šokėjų, bet ir instrumentines bei vokalo grupes, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, šalies dainų šventėse, konkursuose. 2011 metais respublikiniame liaudiškų šokių konkurse  „Pora už poros” abiems ansambliams buvo skirtos pirmosios vietos. „Bočiai” tai laiko didele garbe, nes „Kalatinį” daugelis ansamblių laiko pavyzdžiu. Nors abu ansambliai savo forma ir panašūs, tačiau savo turiniu skiriasi. Jų savitumą ir išskirtinumą lemia skirtingi šalies regionai, dialektas ir atsirandanti tautinių spalvų bei atspalvių įvairovė. Tai ansamblio vadovams ir diktuoja darbo kryptį, pasirenkant kūrinių repertuarą.
Šventiniam koncertui „Kalatinio” šokėjai, net 42 metus vadovaujami gabios baletmeistrės Vandos Verkulienės, paruošė turiningą ir įdomią programą. O, jau 20 metų vadovaujamos Birutės Prokopavičienės dainininkės atliko toli gražu ne kiekvienam ansambliui  „įkandamus” kūrinius. Pati vadovė pripažįsta, kad visuose renginiuose pavyksta deramai „sublizgėti”. Ir tai, žinia, ne tuščios pagyros, o atkaklaus ir nepertraukiamo darbo rezultatas. Anot B. Verkulienės, repeticijos, dainų šventės, koncertai tapo kiekvieno dalyvio gyvenimo dalimi. Gal todėl „Kalatinis” visada būna „ant bangos”? 2006 m. jis buvo nominuotas geriausiu tautinių šokių ansambliu šalyje ir buvo apdovanotas „Aukso paukštės” statulėle.
Šalia svečių – tautinių ansamblių iš Šiaulių, Ginkūnų, Radviliškio, Panevėžio, Šakių, Tauragės – Palangos „Bočiai” (vadovė Janina Serapinienė) „Kalatinį” sveikino ne tik šiltu žodžiu, gėlėmis, bet ir trankiu šokiu bei skambia daina (vadovas Rimas Tranauskas).
Po garbių miesto, vyriausybinių organizacijų ir kitų ansamblio gerbėjų sveikinimų, smagioje vakaronėje išryškėjo neginčijama tiesa: šokis ir daina žmones suartina. Gal todėl, kad per pozityvias emocijas gimsta daugiau supratimo ir tolerancijos, taip kyla noras bendrauti, tobulėti?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Liepos 17-20 dienomis Palangoje surengtos jubiliejinės, 25-osios, nuo pat 2000-ųjų kasmet VšĮ „1000 km lenktynės“ organizuojamos didžiausios Baltijos šalyse „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės.


Penktadienio vakare apie 20 val. Kretingoje patruliavęs pareigūnų ekipažas pastebėjo, kad Klaipėdos g., mediniame dviejų aukštų name kilo gaisras.


Maža Palangos senbuvių lankytojų paslaptis: išvengti mokesčio už automobilio parkavimą kurorte galima – tereikia jį pasistatyti poliklinikos kieme, o iki nesenai – ir parapijos namų kieme prie poliklinikos. 


Palanga – abejingų nepaliekantis kurortas, o iš Baltarusijos, Minsko, į šį Lietuvos miestą gyventi persikėlęs odontologas Dmitrijus Valadkevičius įvardijo, kas didžiausią įspūdį paliko jam. Užsienietį labiausiai sužavėjo čionykščių žmonių būdas, kurorto žiemos ramybė ir nepakartojama gamta.


Generalinės prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokuroras, įvertinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 13 d. priimtą nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinio Meilės al. 26, Palangoje, pripažino jį pagrįstu ir teisėtu.


Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė ir dar 4 centro darbuotojai sugrįžoiš Italijos, kur gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Europos kultūros forume 2017.



„Jau seniai beskambėjo mūsų daina, jau seniai besėdėjom per visą naktį, jau seniai betylėjom ir buvo gerai, jau seniai taip reikėjo vėl susieiti“, – ši Virgio Stakėno daina, kurią dainavo ne tik ansamblis „Atgaiva“, bet ir visi šeštadienio popietę į kavinę „Luiza“ susirinkę Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“...


Spalio pradžioje minima UNESCO paskelbtoji pasaulinė muzikos diena. Šia proga „Palangos tilto“ skaitytojus kviečiame prisiminti Palangoje gyvenusius ar poilsiaudavusius garsius Lietuvos kompozitorius, kurių namai – arba tos poilsinės, kuriose jie vasarodavo – yra įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.


  Vėl važiavau į kruizą. Ne dirbti kruiziniuose laivuose kaip „žalioje“ jaunystėje Nepriklausomybės pradžioje (beje, buvau vienas pirmųjų lietuvių, važiavusių į Ameriką dirbti kruiziniuose laivuose!), o mėgautis teikiamais kruizinio laivo malonumais kaip keleivis.


Renginių kalendorius