„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Irena Neniškytė, ansamblio dalyvė, 2013-04-29
Peržiūrėta
3938
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Palangos tautinių šokių ansamblis „Bočiai” buvo pakviesti į Šiaulių tautinių šokių ansamblio „Kalatinis” gimtadienio  šventę „50 metų šokio sūkuryje”. Abu ansambliai – tarsi broliai dvyniai. Jie bendraamžiai, abu turi ne tik šokėjų, bet ir instrumentines bei vokalo grupes, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, šalies dainų šventėse, konkursuose. 2011 metais respublikiniame liaudiškų šokių konkurse  „Pora už poros” abiems ansambliams buvo skirtos pirmosios vietos. „Bočiai” tai laiko didele garbe, nes „Kalatinį” daugelis ansamblių laiko pavyzdžiu. Nors abu ansambliai savo forma ir panašūs, tačiau savo turiniu skiriasi. Jų savitumą ir išskirtinumą lemia skirtingi šalies regionai, dialektas ir atsirandanti tautinių spalvų bei atspalvių įvairovė. Tai ansamblio vadovams ir diktuoja darbo kryptį, pasirenkant kūrinių repertuarą.
Šventiniam koncertui „Kalatinio” šokėjai, net 42 metus vadovaujami gabios baletmeistrės Vandos Verkulienės, paruošė turiningą ir įdomią programą. O, jau 20 metų vadovaujamos Birutės Prokopavičienės dainininkės atliko toli gražu ne kiekvienam ansambliui  „įkandamus” kūrinius. Pati vadovė pripažįsta, kad visuose renginiuose pavyksta deramai „sublizgėti”. Ir tai, žinia, ne tuščios pagyros, o atkaklaus ir nepertraukiamo darbo rezultatas. Anot B. Verkulienės, repeticijos, dainų šventės, koncertai tapo kiekvieno dalyvio gyvenimo dalimi. Gal todėl „Kalatinis” visada būna „ant bangos”? 2006 m. jis buvo nominuotas geriausiu tautinių šokių ansambliu šalyje ir buvo apdovanotas „Aukso paukštės” statulėle.
Šalia svečių – tautinių ansamblių iš Šiaulių, Ginkūnų, Radviliškio, Panevėžio, Šakių, Tauragės – Palangos „Bočiai” (vadovė Janina Serapinienė) „Kalatinį” sveikino ne tik šiltu žodžiu, gėlėmis, bet ir trankiu šokiu bei skambia daina (vadovas Rimas Tranauskas).
Po garbių miesto, vyriausybinių organizacijų ir kitų ansamblio gerbėjų sveikinimų, smagioje vakaronėje išryškėjo neginčijama tiesa: šokis ir daina žmones suartina. Gal todėl, kad per pozityvias emocijas gimsta daugiau supratimo ir tolerancijos, taip kyla noras bendrauti, tobulėti?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Po fiksuotų karščio rekordų savaitgalis pajūrio gelbėtojams buvo kaip niekad įtemptas. Baltijos jūra pasiglemžė ir pirmąją vasaros auką – gelbėdamas dvi vienas į paplūdimį atėjusias paaugles nuskendo vyras.


Jūsų dėmesiui – keletas foto pasakojimų iš pagrindines lenktynes lydėjusio turtingo ir turiningo pramogų festivalio.


Jūros tiltas liepos 27 d. pasidabino Lietuvos ir JAV vėliavomis – taip minimas šių dviejų šalių diplomatinių santykių 100-metis.


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“,  –  sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.



Virtęs medis apgadino bažnyčios tvorą Naktį į penktadienį pajūryje siautusi audra Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje išvertė medį. Rytinėje šventoriaus pusėje už poros metrų nuo tvoros augančių liepų eilėje stovintis medis virsdamas atsirėmė į tvorą ir nuvertė ją puošiantį bokštelį. Paryčiais medis buvo supjaustytas...


Šis objektas – tai sceninis veikalas, komedija „Amerika pirtyje“. Pateiksiu šiek tiek istorijos, paaiškindamas, kuo pasireiškia to kūrinio unikalumas bei jo reikšmė Lietuvos kultūrai.


„Jau seniai beskambėjo mūsų daina, jau seniai besėdėjom per visą naktį, jau seniai betylėjom ir buvo gerai, jau seniai taip reikėjo vėl susieiti“, – ši Virgio Stakėno daina, kurią dainavo ne tik ansamblis „Atgaiva“, bet ir visi šeštadienio popietę į kavinę „Luiza“ susirinkę Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“...


Priejūrių dievai ir Baltijos Neptūnas šypsosi: „Tikro poeto, tikro menininko, asmenybės gyvenimas tik ir prasideda dialogais su duobkasiais. Baltieji sielos kūrybos šaltiniai į gyvuosius atiteka ir iš karsto“. Kad poetas Vytautas Brencius ruošiasi „išplaukti“ į Amžinąjį Vandenyną, ne tik aš savo „žuviška...


Palangos Botanikos parke – itin reta viešnia

Lidija Umbrasienė, 2011 07 04 | Rubrika: Miestas

Birželio 30 dienos rytą Palangos botanikos parke, šalia senojo tvenkinio, pastebėjau retą žąselę – baltaskruostę berniklę (Branta leucopsis). Nebaikštus paukštis vejoje lesinėjo žolę. Kiauktelėjusi prikimusiu balsu, žąselė nužingsniavo prie tvenkinio atsigerti. Atsigaivinusi vėl grįžo žoliauti. Nors paukštis buvo šalia tako, bet praeinant nenuskrido...


Renginių kalendorius