„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Irena Neniškytė, ansamblio dalyvė, 2013-04-29
Peržiūrėta
3739
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Palangos tautinių šokių ansamblis „Bočiai” buvo pakviesti į Šiaulių tautinių šokių ansamblio „Kalatinis” gimtadienio  šventę „50 metų šokio sūkuryje”. Abu ansambliai – tarsi broliai dvyniai. Jie bendraamžiai, abu turi ne tik šokėjų, bet ir instrumentines bei vokalo grupes, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, šalies dainų šventėse, konkursuose. 2011 metais respublikiniame liaudiškų šokių konkurse  „Pora už poros” abiems ansambliams buvo skirtos pirmosios vietos. „Bočiai” tai laiko didele garbe, nes „Kalatinį” daugelis ansamblių laiko pavyzdžiu. Nors abu ansambliai savo forma ir panašūs, tačiau savo turiniu skiriasi. Jų savitumą ir išskirtinumą lemia skirtingi šalies regionai, dialektas ir atsirandanti tautinių spalvų bei atspalvių įvairovė. Tai ansamblio vadovams ir diktuoja darbo kryptį, pasirenkant kūrinių repertuarą.
Šventiniam koncertui „Kalatinio” šokėjai, net 42 metus vadovaujami gabios baletmeistrės Vandos Verkulienės, paruošė turiningą ir įdomią programą. O, jau 20 metų vadovaujamos Birutės Prokopavičienės dainininkės atliko toli gražu ne kiekvienam ansambliui  „įkandamus” kūrinius. Pati vadovė pripažįsta, kad visuose renginiuose pavyksta deramai „sublizgėti”. Ir tai, žinia, ne tuščios pagyros, o atkaklaus ir nepertraukiamo darbo rezultatas. Anot B. Verkulienės, repeticijos, dainų šventės, koncertai tapo kiekvieno dalyvio gyvenimo dalimi. Gal todėl „Kalatinis” visada būna „ant bangos”? 2006 m. jis buvo nominuotas geriausiu tautinių šokių ansambliu šalyje ir buvo apdovanotas „Aukso paukštės” statulėle.
Šalia svečių – tautinių ansamblių iš Šiaulių, Ginkūnų, Radviliškio, Panevėžio, Šakių, Tauragės – Palangos „Bočiai” (vadovė Janina Serapinienė) „Kalatinį” sveikino ne tik šiltu žodžiu, gėlėmis, bet ir trankiu šokiu bei skambia daina (vadovas Rimas Tranauskas).
Po garbių miesto, vyriausybinių organizacijų ir kitų ansamblio gerbėjų sveikinimų, smagioje vakaronėje išryškėjo neginčijama tiesa: šokis ir daina žmones suartina. Gal todėl, kad per pozityvias emocijas gimsta daugiau supratimo ir tolerancijos, taip kyla noras bendrauti, tobulėti?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tautvydas Lubys, daugeliui, matyt, iki šiol labiau žinomas kaip dviračiu įveikęs maršrutą Palanga-Vilnius-Palanga, pasirinkęs kultūros vadybos studijas sostinėje, nepakėlė sparnų į platų pasaulį, o grįžo į gimtąją Palangą, kur jis šiandien dirba Palangos jaunimo studijos vadovu. 22-ejų jaunuolis šiandien džiaugiasi grįžęs dirbti savo gimtajam miestui.  


Moderniais šių dienų laikais kartais jau yra nelengva rasti žmonių, o ką jau bekalbėti apie politikus, kurių pažiūros per gyvenimą nepasikeičia, bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus senbuvio ir miesto Tarybos nario Dainiaus Želvio konservatyvios pažiūros – ne tik tarp miesto Tarybos posėdžių salės sienų, bet jos driekiasi politiko...


„Jau seniai beskambėjo mūsų daina, jau seniai besėdėjom per visą naktį, jau seniai betylėjom ir buvo gerai, jau seniai taip reikėjo vėl susieiti“, – ši Virgio Stakėno daina, kurią dainavo ne tik ansamblis „Atgaiva“, bet ir visi šeštadienio popietę į kavinę „Luiza“ susirinkę Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“...


Kiekvienais metais atšalus orams Palangos policijos pareigūnai mažiausiai kartą per savaitę aplanko apleistus pastatus – ir gyvenamuosius namus, ir buvusias poilsines ar gydyklas, ir sandėliukus bei garažus, – kuriuose prieglobstį ir nakvynę randa Palangos benamiai. Praėjusio ketvirtadienio rytą kartu su Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnais...


Vandens telkiniams užsitraukus pirmuoju ledu, šalies ugniagesiai gelbėtojai vis dažniau sulaukia pranešimų apie skęstančius arba jau nuskendusius žmones, todėl rūpindamiesi gyventojų saugumu primename, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti...


Nedaug atsirastų žmonių, kurie sutiktų iškeisti karštą vasarą Lietuvos pajūryje į šaltą nakvynę palapinėje kalnuose, stingdančiame šaltyje neštų keliasdešimt kilogramų sveriančią kuprinę, o vakarais trintų tepalu sušalusias ir pervargusias kojas... Ir dar už visa tai mokėtų pinigus? Tai žmonės, pamilę kalnus ir negalintys atsispirti jų...


Žygyje „Gintaro kelias“ – pusantro šimto palangiškių ir svečių

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 04 02 | Rubrika: Miestas

Šeštadienį Palangos pajūriu į žygį „Gintaro kelias“ leidosi beveik pusantro šimto žygeivių iš įvairių Lietuvos miestų ir netgi užsienio. Taip kurorte paminėta šaliai svarbi istorinė data – Palangos prijungimo prie Lietuvos metinės.


Inžinierius, kultūros veikėjas, buvęs ilgametis „Palangos vandenys“ vadovas, knygos „Šimtmečio istorija“ bendraautorius, besirūpinęs skulptūros „Laiminantis Kristus“ atstatymu ir vienas iš Palangos skulptūrų parko įkūrėjų, veiklus ir šiandien: rūpinasi naujai įkurtos bendruomenės „Santarvė“ veikla bei atkakliai kovoja už...


Bendrovės „Baltijos Aktima“ užmojus Palangos miesto istorinėje dalyje, J.Basanavičiaus gatvėje, dar likusį unikalų gamtos kampelį užgriozdinti šešių aukštų statiniais stabdo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis.


Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ kolektyvas itin didžiulį dėmesį skiria lietuvių tautos tradicijoms puoselėti. Vasaros saulėgrįža, dar vadinama Kupole, - viena gražiausių ir įspūdingiausių švenčių. Tai metas, apgaubtas paslaptimi ir senomis tradicijomis.


Renginių kalendorius