„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Irena Neniškytė, ansamblio dalyvė, 2013-04-29
Peržiūrėta
4059
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Bočiai” šventė „Kalatinio” 50 metų gimtadienį

Palangos tautinių šokių ansamblis „Bočiai” buvo pakviesti į Šiaulių tautinių šokių ansamblio „Kalatinis” gimtadienio  šventę „50 metų šokio sūkuryje”. Abu ansambliai – tarsi broliai dvyniai. Jie bendraamžiai, abu turi ne tik šokėjų, bet ir instrumentines bei vokalo grupes, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, šalies dainų šventėse, konkursuose. 2011 metais respublikiniame liaudiškų šokių konkurse  „Pora už poros” abiems ansambliams buvo skirtos pirmosios vietos. „Bočiai” tai laiko didele garbe, nes „Kalatinį” daugelis ansamblių laiko pavyzdžiu. Nors abu ansambliai savo forma ir panašūs, tačiau savo turiniu skiriasi. Jų savitumą ir išskirtinumą lemia skirtingi šalies regionai, dialektas ir atsirandanti tautinių spalvų bei atspalvių įvairovė. Tai ansamblio vadovams ir diktuoja darbo kryptį, pasirenkant kūrinių repertuarą.
Šventiniam koncertui „Kalatinio” šokėjai, net 42 metus vadovaujami gabios baletmeistrės Vandos Verkulienės, paruošė turiningą ir įdomią programą. O, jau 20 metų vadovaujamos Birutės Prokopavičienės dainininkės atliko toli gražu ne kiekvienam ansambliui  „įkandamus” kūrinius. Pati vadovė pripažįsta, kad visuose renginiuose pavyksta deramai „sublizgėti”. Ir tai, žinia, ne tuščios pagyros, o atkaklaus ir nepertraukiamo darbo rezultatas. Anot B. Verkulienės, repeticijos, dainų šventės, koncertai tapo kiekvieno dalyvio gyvenimo dalimi. Gal todėl „Kalatinis” visada būna „ant bangos”? 2006 m. jis buvo nominuotas geriausiu tautinių šokių ansambliu šalyje ir buvo apdovanotas „Aukso paukštės” statulėle.
Šalia svečių – tautinių ansamblių iš Šiaulių, Ginkūnų, Radviliškio, Panevėžio, Šakių, Tauragės – Palangos „Bočiai” (vadovė Janina Serapinienė) „Kalatinį” sveikino ne tik šiltu žodžiu, gėlėmis, bet ir trankiu šokiu bei skambia daina (vadovas Rimas Tranauskas).
Po garbių miesto, vyriausybinių organizacijų ir kitų ansamblio gerbėjų sveikinimų, smagioje vakaronėje išryškėjo neginčijama tiesa: šokis ir daina žmones suartina. Gal todėl, kad per pozityvias emocijas gimsta daugiau supratimo ir tolerancijos, taip kyla noras bendrauti, tobulėti?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. 


Palangoje įvyko antrasis tarptautinis kiokušin karatė seminaras „Baltic Fighting Camp“, kuriame šiais metais dalyvavo net 280 sportininkų iš 6 valstybių.


Palangoje per metus poilsiautojai nuperka per milijoną nakvynių, o šiemet poilsiautojų turėtų atvykti dar daugiau, tikisi vietos valdžia artėjant sezonui.


Palangos „Kuršiai“ (16-12) paskutinėse VIKINGLOTTO – NKL reguliariojo sezono rungtynėse šeštadienį, vasario 20 d., šventė dramatišką pergalę. Vytauto Buzo auklėtiniai svečiuose 70:68 (16:21, 21:16, 17:18, 16:13) palaužė Šakių „Vytį“ (21-7).


Lietuvos futbolo A lygos 23-ajame ture rugsėjo 19 d. buvo pelnyti 14 įvarčių, o gražiausio turo epizodo autoriumi išrinktas „Palangos“ saugo Giorgio Diakvnišvilio įspūdingas tolimas smūgis į „Kauno Žalgirio“ vartus (ŽIŪRĖKITE VIDEO)



Kovo 16 dieną Šventosios pagrindinėje mokykloje minėjome knygnešio dieną.


„Jau seniai beskambėjo mūsų daina, jau seniai besėdėjom per visą naktį, jau seniai betylėjom ir buvo gerai, jau seniai taip reikėjo vėl susieiti“, – ši Virgio Stakėno daina, kurią dainavo ne tik ansamblis „Atgaiva“, bet ir visi šeštadienio popietę į kavinę „Luiza“ susirinkę Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“...


Nemokamu meduoliu viliojantis politikas apsijuokė  11

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2013 04 18 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Dar senovės romėnai iš savo valdžios reikalaudavo: „Panem et circenes“ (duonos ir žaidimų). Kitaip tariant, nemokamo maisto ir nemokamų pasilinksminimų. Tokį paprastų Romos gyventojų reikalavimą įvykdę valdantieji vėliau tikėdavosi ir sulaukdavo prastuomenės politinės paramos.


Ar kurčnebyliai – pilnaverčiai visuomenės nariai? Į šį klausimą atsakyti gali tik tiesiogiai su šiais žmonėmis susiduriantys jų „gelbėtojai“ visose situacijose – gestų kalbos vertėjai, ir žinoma, jie patys. Kovoti dėl savo talentų pripažinimo, siekti išsilavinimo jiems – kur kas sunkesnis uždavinys nei galima įsivaizduoti. Apie iškylančias kliūtis kurčnebyliams sutiko papasakoti Palangoje...


Renginių kalendorius