Bonifacijaus atostogos
O vis dėlto gera buvo tam Bonifacijui... Ką reiškia vien saulė ir smėlis! Pastarojo Palangoje yra, bet va saulės – kur ji, po galais? Net šypsena sprogsta lūpose, kai saulei nušvitus tenka eiti per miestą – tada atrodo, lyg koks geros nuotaikos virusas būtų pasklidęs. Žmonės grakštūs, energingi, smagiau nusiteikę. O jei ne – tenka tik užsidarančias įmones, užkalamus langus, daugėjančias bedarbių gretas skaičiuoti. „Dukart du – keturi, tryskart trys – devyni“, - kaip tie kurmiai iš multiplikacinio (gražus žodis) filmuko „Coliukė“ – vos spėji savo akyse skaitliukų burbuliukus stumdyt, tokiu pašėlusiu tempu viskas keičiasi. Jau spėjau išlydėti visus savo draugus – išvažiavo laimės svetur ieškoti, kur niekas nesmaugia tavęs nesuvokiamais šuoliais didinamų mokesčių našta, kur ne pagalį į girgždančius ratus kaišioja, o meta šiaudą, kad išplauktum. Su tokia mintimi visi išsibarstė po pasaulį. Sunku, bet tikisi išgyventi, kol Lietuvoje gyvenantiems tai atrodo nerealu. Mat kalbos apie krizę ir vaizdas akyse, kai dūžta net galingais laikyti verslo planai, man ne tik šiurpą kelia, bet ir verčia naktimis sapnuoti baisiausius košmarus. Nykstančios įmonės ir įstaigos, skolos ir baimė dėl rytojaus... Tikiuosi, šviesą tunelio gale pamatys tiek iškeliavę, tiek aš – dar likusi čia.
O kol kas svajoju. Apie Bahamus, Kubą ar Meksikos pakrantę. Svajoju, kad sėdėdama po kokoso palme, kaip ir tenykščiai, sakyčiau „manjana“ (rytoj) ir kvėpuočiau saulės pritvinkusiu oru. „Manjana“ mums sako tik valdininkai, kai paprašom duonos kąsnio, nes nevalgėm jau tris savaites, o gal jau ir kelis mėnesius. „Manjana“ sako ir tie, kurie turėtų galvas sukti, kad tauta nenuskurstų ir nepradėtų vogti šiferio nuo kaimyno stogo. „Manjana“ – puikus žodis. Kai kam.
Sakoma, jog negalima atsisakyti gyvenime „tiurmos“, lazdos ir ubago „terbos“. Nenorėdama nei pirmo, nei antro, verčiau rinkčiausi trečią – ir patraukčiau ten, kur saulė ištisus metus šviečia. Ir už kurią dar niekas neįvedė mokesčio.
Juokas juokais. Ironija ir humoras tapo pagrindiniais palydovais gyvenime – kitaip seniai gyvenčiau tarp baltų ir minkštų sienų, už durų be rankenų. Nepasiduoti panikai ir depresijai – man vis kartoja, manau, ir jums. Bet... kasdien vis pagalvoju, kad jau ir šis pasakymas veda į neviltį.
Tad šįkart pasvajokime apie Bonifacijaus atostogas. Juk greitai sušils, greitai pavasaris. Palangiškiai jau ėmė skersti dar negimusį veršį (tai skambus daugiareikšmis posakis iš mano gimtinės viename Aukštaitijos miestelyje) – skaičiuoja, kiek pelno atneš vasaros „biznis“. O ar jis bus? Ar užplūs tie Bonifacijaus draugai ir bendraminčiai šį smėlėtą kampelį? Norėčiau tikėti, bet... Kas turėjo ir turi pinigų, juos mielai išleis minėtuose Bahamuose ar Mozambike, o kas neturi – atsimins užžėlusius takelius pas močiutes į kaimą. Kur rytais žadina gaidžio giesmė, kur geriamas dar šiltas ir su tvirta balta puta karvutės pienas.
Norėčiau pasakos bent vienai dienai. Ir esu šventai įsitikinusi, kad net trumputė dienelė saulės nutviekstame kampelyje man padėtų – atsigauti, pailsėti ir susikaupti. Ir toliau arti Lietuvos dirvonus, tikintis šviesios ateities. Keista, kad net ironizuodama sugebu likti optimiste. Jaunystė kalta? „Ech, vaikeli, sulauksi tu mano metų, pamatysi, kitaip kalbėsi...“, - tramdė mane vieno draugo močiutė, kai pradėjau nesuvokiamai šūkauti, kad gyvenimas gražus. Gerai, kad kiti negirdėjo – už nepagrįstą tikėjimą ateitimi būtų akmenimis apmėtę...
Tad kol kai kurie maudosi Viduržiemio jūros pursluose, kiti – karšto vandens vonioje, drįstu užmesti akį į meteorologų prognozes ir tikėtis, kad saulė, kuri ir pas mus kol kas (bent kol kas) nemokama, išlys bent valandėlei kitai jau netrukus. Organizmas, kaip siurblys, susiurbs saulės energiją ir dar bent šiek tiek bus atsparus gyvenimo negandoms. Tikiuosi, nes tiek Bonifacijus, tiek saulėti kraštai, nauji smagūs potyriai ir pažinimo džiaugsmas – beprotiškai toli.
Vakarais ėmiau kurti džiaugsmą kitiems – iš spalvotų akmenukų raitau papuošalus niekad nenustojančioms puoštis draugėms, sesėms, mamai, artimiesiems. Ir įsivaizduoju, kad tai kriauklelės iš nepaprasto rojaus kampelio, įsivaizduoju, kad 100 vatų lemputė – tai kepinanti Maldyvų salų saulė, besibarantys kaimynai iš tiesų šoka salsą, čia čia čia ar rumbą, o keptos „Brolio“ aliejaus prisigėrusios bulvės – ką tik iš jūros sužvejota riebi gelmynų žuvis avokadų padaže...
Tikros Bonifacijaus atostogos... Ačiū motinai gamtai už lakią vaizduotę.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Apsauga nuo saulės sode: kaip išvengti kaitros ir kokias apsaugos priemones pasirinkti?
"Palangos tilto", LiJOT informacija, 2024 09 03 | Rubrika: Miestas
Ilgai laukta vasara daugeliui asocijuojasi su maloniu laiku lauke, tačiau saulė gali tapti ne tik maloniu šilumos šaltiniu, bet ir pavojingu veiksniu. Sodo aplinkoje svarbu tinkamai apsisaugoti nuo saulės, kad galėtumėte mėgautis laisvalaikiu be diskomforto ir sveikatos rizikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl verta vengti tiesioginių saulės spindulių, kokios yra populiariausios apsaugos nuo...
Visais laikais buvo kalbama apie lietuvaičių išvaizdą. Daug metų buvo kritikuojami lietuviai, kad mėgsta bespalvį, pilką, nuobodų ir niekuo neišsiskiriantį stilių. Tai toks požiūris, kaip anglai pasakytų, „so yesterday“.
Idealios šeimų atostogos Palangoje: jūros teikiamus malonumus papildo pramogų gausa
2024 08 09 | Rubrika: Miestas
Kremas nuo saulės, geriamasis vanduo, smėlio kastuvėlis. Visa tai, tikėtina, kiekviena šeima, traukdama su mažais vaikais į Palangos paplūdimį, įsideda į daiktų krepšį.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kas gaus paramą saulės elektrinių ir saulės parkų įrengimui. Daugiabučių ir individualių namų gyventojai, norintys įsigyti įprastinę bei nutolusią saulės elektrinę, iš viso pateikė 19 904 paraiškas. Tai, pasak Sumanių energetikos paslaugų bendrovės „Ignitis“ produktų vadovo Karolio Dargio, rodo saulės energetikos bumą ir ragina suskubti laiku...
Naujasis Savivaldybės teisininkas Kristijonas: " Leiskite man drąsiai svajoti: po 10 metų norėčiau save matyti Savivaldybės administracijos direktoriumi"
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 11 05 | Rubrika: Miestas
Šiandien jauni žmonės dažniausiai veržiasi dirbti sau ar didelėse tarptautinėse kompanijose, tačiau kai kuriems svajonių darbdavys – savivaldybė. Juk toks darbdavys – bene patikimiausias, su visomis garantijomis valstybės tarnautojui. Šiais metais Palangos miesto savivaldybėje pradėjo dirbti Kristijonas Matonis, vilnietis, naujasis Juridinio ir personalo skyriaus...
G. Valinevičius: „Kam nepatinka demokratinė diktatūra, matyt, ilgisi intrigų Taryboje“
Linas JEGELEVIČIUS, 2017 04 03 | Rubrika: Miestas
Artėjant vasaros sezonui, be jam būdingų klausimų, Palangai tenka sukti galvą ir dėl Koncertų salės bei kempingo Nemirsetoje – nė vienas kol kas neturi koncesininko (nuomininko), todėl viltys dedamos į jų laikinus šeimininkus. Savivaldybės bendrovei „Palangos renginiai“, kuri buvo įkurta rūpintis renginiais Koncertų salėje, kol nėra koncesininko, Tarybos posėdyje...
Palangiškiai vasaros atostogas leidžia lietuviškos gamtos prieglobstyje
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 08 08 | Rubrika: Miestas
Vasarą Palangoje poilsiauja didžioji dalies šalies gyventojų, o kurorto verslininkai ir įvairių įstaigų darbuotojai pluša visu pajėgumu, kad atvykusiųjų poilsis būtų kuo kokybiškesnis. Ar lieka laiko atostogoms tiems, kurie rūpinasi, kad aplinkiniai būtų viskuo patenkinti? Atostogos savame pajūryje Tarybos narys Vaidotas Bacevičius pasakojo, kad atostogauti...
Visų akys šventėms – į naują Koncertų salę, bet kol nėra valdytojo, ji nieko nesiūlo
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2015 11 19 | Rubrika: Miestas
Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams, atsakingesni jau dėlioja, kur praleis jas: rezervuojasi viešbučius ar iš anksto domisi, kur galėtų Palangoje sutikti Naujuosius metus, kokie kurorte vyks renginiai. Palangos turizmo informacijos centro (TIC) telefonai kaista nuo teiraujančiųjų apie renginius naujojoje Koncertų salėje, bet tiek...
Vyriausias Palangos vairuotojas: „Vairuoti ir mylėtis reikia iki tol, kol Dievas pašaukia“
Linas JEGELEVIČIUS, 2015 03 23 | Rubrika: Miestas
Kaip patikti Dievui? Vasarą 90-ąjį gimtadienį švęsiantis palangiškis Petras Jonušas žino kaip: negerti, mylėtis, iki „kol dangus pašauks“ ir sėsti už automobilio vairo tol, kol akys šviečia, kad neprarastum gyvenimo džiaugsmo. Bene vyriausiasis Palangos vairuotojas tikisi, kad senjorų metais naujoji kurorto valdžia senjorams vairuotojams...
Bonifacijaus atostogos
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 16 | Rubrika: Miestas
Kol saulė nelepina spindulių saujom, tol tenka tik pasvajoti apie žemiškus ir nežemiškus malonumus... Masažai, saulės bučiniai, vandens purslai... Matyt, mane veikia „holivudinė vaizduotė“ ir mano akys, pavergtos nudailintų filmų scenų iš saulėto rojaus, verčia svajoti apie atostogas kažkur beveik dievo ausyje.