Buvęs Pranciškonų gimnazijos direktorius tvarkos ir rezultatų sieks ir Palangos senojoje gimnazijoje

Palangos senojoje gimnazijoje – permainos. Į užtarnautą poilsį išėjus ilgamečiam gimnazijos direktoriui Algirdui Karačionkai, Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu gimnazijos direktoriaus pareigas pradėjo eiti Leonas Šidlauskas. Naujasis vadovas pradėjo dirbti praėjusių metų gruodžio 28 dieną. „Nėra tvarkos – nėra rezultatų, – neabejoja naujasis direktorius. – Turi veikti ir kasdieninė stebėsena, ir turi būti reaguojama dėl vėlavimo į pamokas, uniformos nedėvėjimo, pamokų praleidinėjimo, netinkamo elgesio“.

Ragavo pedagogo duonos
Pasidžiaugęs esama gimnazijos situacija bei įvertinęs ją palankiai, naujasis mokyklos direktorius teigė, jog mokykloje visuomet turi vykti atsinaujinimas ir aukštesnės ugdymo kokybės paieškos. „Vadovavimą gimnazijai suprantu kaip pasvertų, prasmingų pokyčių inicijavimą ir įgyvendinimą, gerųjų mokytojų patirčių palaikymą, susitarimų generavimą ir jų fiksavimą, idėjų ar patirčių stebėseną ir tarimąsi dėl pasirinkimų“, – sakė L. Šidlauskas.
Naujasis gimnazijos vadovas į šios įstaigos direktoriaus pareigas atėjo sukaupęs nemažą darbo patirtį švietimo srityje – pašnekovas pasakojo, jog jam yra tekę ragauti ir pedagogo, ir vadovo duonos.
Dabartinėje savo vadovaujamoje įstaigoje pašnekovas jau nėra naujai atėjęs žmogus – nuo 1976 metų L. Šidlauskas su pertraukomis septynerius metus yra dirbęs Palangos senojoje gimnazijoje muzikos mokytoju.
Pašnekovas pasakojo, jog mokydamas vaikus muzikos paslapčių pasiekė tikrai neblogų rezultatų. „Ugdžiau mokinių muzikos pažinimo gebėjimus. 1977 metais paruošiau vyresniųjų klasių mokinių mišrų chorą respublikinei moksleivių dainų šventei, o 1997 metais Palangos senosios gimnazijos choras buvo pripažintas geriausiu Palangos mokinių meno kolektyvu“, – kalbėjo pedagogas.

Inicijavo mokyklų tinklo pertvarką
1991 metais L. Šidlauskas pradėjo darbą Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje. Čia jis užėmė Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Nuo 1992 metų būsimasis Senosios gimnazijos vadovas jau dirbo Kultūros ir švietimo skyriaus vedėju, o nuo 1995 metų iki 2008 metų – Švietimo skyriaus vedėju.
Pašnekovas pasakojo, jog tuo metu, vykdydamas švietimo reformą, inicijavo mokyklų tinklo pertvarką. „Nors ir triukšmingame fone, bet vieni pirmųjų Lietuvoje tokią pertvarką įgyvendinome: įkurta keturmetė gimnazija, vidurinės mokyklos pertvarkytos į pagrindines, įkurta Švietimo pagalbos tarnyba. Tokia struktūra beveik nepakitusi išliko iki šiol, ir tai liudija, jog sprendimas buvo atsakingas ir įžvalgus“, – kalbėjo L. Šidlauskas.
Pašnekovas pasakojo, jog savo laiku nemažai diskusijų kėlusi mokyklų tinklo pertvarka – ne vienintėlė to meto darbo sritis. „Pastebėčiau, kad man dirbant Švietimo skyriuje, bendradarbiaudami su Švedijos Simrishamno savivaldybės specialistais, vieni pirmųjų Lietuvoje sukūrėme itin pažangią, tuomet modernią specialiųjų poreikių vaikų ugdymo savivaldybėje sistemą. „Baltijos“ mokykloje sukūrėme tuomet (gal ir dabar?) modernią ugdymo bei ugdymosi aplinką neįgaliems vaikams, solidi pagalba tokiems vaikams pradėta teikti ir ikimokyklinėse įstaigose. Negaliu pamiršti, kokią didžiulę paramą ir iniciatyvas kuriant ir vykdant pertvarkos procesus tuomet teikė šių vaikų motinos, kaip naujas vakarietiškas požiūris, kompetencijos formavosi specialiosios pagalbos pedagogų patirtyse. Tuomet solidžiai modernizuota buvo ir Šventosios pagrindinė mokykla”, – vardijo naujasis gimnazijos vadovas.
Tuo laikotarpiu L. Šidlauskas taip pat inicijavo bei organizavo knygos „Palangos istorija“ parengimą ir leidybą. „Subūriau draugėn tokius žmones kaip Vladas Žulkus, Zigmantas Kiaupa, Alvydas Nikžentaitis, šventojiškis Mikelis Balčius ir kitus dabar jau labai autoritetingus istorikus. Tai tikrai solidi, ilgalaikės vertės knyga, ir dėkoju Dievui, kad tuomet man atsiuntė istoriką V. Žulkų ir davė tokią gerą mintį“, – prisipažino pašnekovas.

Vadovavo Pranciškonų gimnazijai
2008–2015 metais L. Šidlauskas ėjo direktoriaus pareigas Kretingos Pranciškonų gimnazijoje. Pašnekovas džiaugėsi, jog per septynerius darbo šioje įstaigoje metus pavyko pasiekti tikrai puikių rezultatų.
„Man pradėjus dirbti, gimnazija pagal reitingą buvo penktame šimtuke, o baigiant eiti vadovo pareigas, ji jau buvo 35-40-ta“, – sakė buvęs gimnazijos direktorius.
Pasak pašnekovo, tokius pasikeitimus lėmė ryškūs pokyčiai ugdymo įstaigoje ir gimnazijos savininkų brolių pranciškonų vadovybės bei provincijos ministro Astijaus Kungio OFM palaikymas. Kalbėdamas apie tai, L. Šidlauskas užsiminė, jog Astijus – buvęs jo mokinys: 8 klasėje dėstė jam muziką.
„Per septynerius darbo Pranciškonų gimnazijoje metus iš beprarandančios tėvų ir mokinių susidomėjimą įstaigos pavyko sukurti modernią, turinčią tėvų, miesto vadovų ir visuomenės pasitikėjimą mokyklą. Šioje gimnazijoje buvo sukurta itin moderni mokymosi aplinka: biotechnologijų laboratorija, sąlygos gamtos mokslams, ugdymo individualizavimui, mokinių pasirinkimams ir saviraiškai, platus ir įvairus IKT naudojimas, sukurta pakankamai aukšta mokymosi kultūra, išskirtinė estetinė aplinka ir kita. Pavyko sukurti skatinančią siekti geresnio rezultato mokinių vertinimo sistemą, mokytojai sutelkti kvalifikuotam ir kūrybingam darbui. Mokytojų skatinimo sistemos esmė – diferencijuoti mokytojų atlygį, pasiekusiems aukštesnių rezultatų mokėti daugiau“, – vardijo buvęs Pranciškonų gimnazijos vadovas.
Savo darbo patirtimis dėl gimnazijos ugdymo plano, ugdymo aplinkos formavimo, vertinimo L. Šidlauskas dalijosi seminaruose, konferencijose: „Apie sukauptą patirtį dėl gimnazijos ugdymo plano, ugdymo aplinkos formavimo, vertinimo skaičiau daug pranešimų seminaruose, konferencijose Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovams, Klaipėdos miesto, daugelio Lietuvos rajonų mokyklų vadovams, Lietuvos mokyklų bendruomenėms. Manyčiau, kad tai rodo, jog mano darbas buvo aukštai įvertintas“.

Reitingai aukšti
Pradėjęs vadovauti Palangos senajai gimnazijai, esamą ugdymo įstaigos situaciją L. Šidlauskas įvertino labai palankiai.
„Dėl to noriu padėkoti buvusiam direktoriui A. Karačionkai. Ateidamas į mokyklą mačiau, kad ji turi gilias tradicijas, čia dirba daug iškilių asmenybių, gimnazija yra vienintelė tokio tipo nedidelio miesto mokykla, todėl joje vertinami socialiniai ryšiai, darbuortojams svarbus socialinio saugumo jausmas. Mokykloje dirba itin daug aukštos kvalifikacijos mokytojų, kuriuos priimtų bet kuri Lietuvos mokykla. Mokiniai ir mokytojai turi daug aukštų pasiekimų, pedagogai taiko inovatyvius mokymo metodus, vykdomi projektai, kūrybinės užduotys, vyksta pamokos muziejuose, netradicinėse erdvėse“, – kalbėjo vadovas. Jis pasidžiaugė, jog Palangos senoji gimnazija buvo įvertinta ir visos šalies mastu. „Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos gimnazijų reitinge pagal nacionalinių olimpiadų rezultatus gimnazija buvo itin aukštoje 8-oje pozicijoje – net keturi gimnazijos mokytojų ugdytiniai laimėjo pirmas vietas respublikinėse olimpiadose, vienas mokinys laimėjo antrą vietą ir vienas – trečią. Tai liudija, kad gimnazijoje dirba itin aukštos kvalifikacijos mokytojų“, – kalbėjo naujasis gimnazijos vadovas.
L. Šidlauskas įsitikinęs, jog pedagogus, kurių ugdytiniai pasiekia itin aukštų rezultatų, būtina pastebėti bei įvertinti. „Kas neatsilygina, tas negerbia žmogaus darbo. Kadangi keli žmonės kuria aukštą visos gimnazijos įvaizdį, nuo šių metų, pradėdamas dirbti, pasirūpinau, kad jiems būtų mokamas didesnis atlyginimas – už kiekvieną pasiekimą didinamas atlyginimo koeficientas. Tai yra lyg ir nedaug, bet vis dėlto tai – konkretus materialus atlyginimas už darbą“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.

Laukia pokyčiai
Naujasis ugdymo įstaigos vadovas teigė, jog artimiausiu metu mokyklos laukia ir kai kurie pokyčiai.
„Vadovavimą gimnazijai suprantu kaip pasvertų, prasmingų pokyčių inicijavimą ir įgyvendinimą, gerųjų mokytojų patirčių palaikymą, susitarimų generavimą ir jų fiksavimą, idėjų ar patirčių stebėseną ir tarimąsi dėl pasirinkimų“, – tikino direktorius. L. Šidlauskas akcentavo, jog laikosi principo, kad kuriant pokyčius būtina dėl jų tartis su mokytojais, vadovais bei visa mokyklos bendruomene. „Lūkesčiai dėl mokyklos perspektyvos turi sutapti. Tuomet gali būti tikslingi bendri veiksmai ir geras rezultatas, – įsitikinęs vadovas. – Ugdymo kokybės, mokymo bei mokymosi kultūros visuotinumas – viena iš šiandien aiškesnių ir neatidėliotinų užduočių bei siekinių“.
Mokyklos vadovas teigė, jog formuodamas gimnazijos strategiją jau dabar ėmėsi tų darbų, kurie šiandien yra būtini ir daro įtaką mokyklos ateičiai. Pirmasis iš šių darbų – ugdymo aplinkos modernizavimas. „Savivaldybė jau apsisprendė renovuoti mokyklą, skirti pinigai techniniam projektui parengti, todėl būtina bendruomenėje skubiai susitarti dėl patalpų, kabinetų grupavimo, dėl ekonomiško šildymo, vėdinimo įrengimo galimybių, erdvių mokinių poilsiui kūrimo, teatro studijos pertvarkos bei kitų svarbių sprendimų, dalyvauti ieškant finansavimo šaltinių. Ieškome partnerių bendram projektui Latvijoje dėl gimnazijos stadiono rekonstrukcijos, susitarta dėl tokio projekto vizualizacijos parengimo“, – vardijo mokyklos vadovas.
Antrasis svarbus strateginis darbas – gamtos mokslų mokymo bei mokymosi galimybių plėtra. „Artimiausiu metu norime įrengti biotechnologijų laboratoriją, aiškinamės galimus finansavimo šaltinius, neatmetama aplinkybė, kad gali tekti ieškoti ir rėmėjų. Laboratorijos įkūrimas per dvejus metus – mūsų garbės reikalas, nes turiu patirties, kad tai skatina susidomėjimą gamtos mokslais, didina mokinių konkurencingumą pasirenkant gamtos mokslų, medicinos studijas, gerina mokinių pasiekimus. Ir dar – gimnazijos kompiuterizavimas, čia verkiant reikia atnaujinti bazę, tačiau tam taip pat reikia ieškoti finansavimo šaltinių. Tik iniciatyva, nuolatinis veikimas, pagarbi komunikacija su Savivaldybės vadovais gali duoti vaisių“, – naujoves pristatė gimnazijos vadovas.

Keisis vertinimo sistema
Planuojami pokyčiai susiję ne tik su materialine mokyklos baze. Naujasis gimnazijos direktorius įsitikinęs, jog vidiniams kokybės pokyčiams būtinas idėjų generavimas ir susitarimai.
„Tai laiko reikalaujantis procesas. Viena iš užduočių, mums išsakytų išorės vertintojų pastabose, – siekti mokymo bei mokymosi kultūos visuotinumo. Tam pasiekti kuriama nauja vertinimo sistema, kurios esmė – skatinti mokinius nuolat siekti geresnio rezultato: tai ir kaupiamasis vertinimas, ir vertinimas už namų darbus, ir ugdomasis vertinimas, ir susitarimai dėl atsiskaitymų, ir neformalus vertinimas. Rengiama ir bendra vertinimo tvarka, ir kiekvieno dalyko vertinimo tvarka. Svarbu ir tai, kad šios taisyklės ginčo atveju padėtų nustatyti, ar teisingai mokinys buvo įvertintas“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.
Mokyklos vadovas taip pat paminėjo, jog gimnazijoje inicijuos mokinių elgesio taisyklių naujos redakcijos parengimą bei sieks sukurti estetišką aplinką. „Siekdamas sudaryti prasmingą estetinę aplinką, inicijavau meno galerijos kūrimą gimnazijoje. Palangoje gyveno ir kūrė tapytojai A. Savickas, A. Gudaitis ir daugelis kitų garsių dailininkų. Ketiname kreiptis į jų šeimas, į dailininkus, prašydami padovanoti ar paskolinti mokyklai piešinį, eskizą ar kitokį kūrinį. Jei pavyks įgyvendinti idėją, darbai bus eksponuojami mokyklos erdvėse. Gyvenimas be meno nėra visavertis. Mokinys turi matyti estetišką aplinką, vertingą meną, nes toks menas keičia, tobulina asmenybę“, – įsitikinęs vadovas.

Kovoja su vėlavimu
L. Šidlauskas neslėpė, jog, jam pradėjus eiti direktoriaus pareigas, pokyčių mokykloje vykdoma ir daugiau: „Nėra tvarkos – nėra rezultatų, – neabejojo direktorius. – Turi veikti ir kasdieninė stebėsena, ir turi būti reaguojama dėl vėlavimo į pamokas, uniformos nedėvėjimo, pamokų praleidinėjimo, netinkamo elgesio. Jau kuris laikas apie kiekvieną vėlavimo atvejį informuojami tėvai ir klasės auklėtojas, pavėlavęs moksleivis rašo pasiaiškinimą“.
Diegiama tvarka netruko duoti rezultatų: „Pirmomis mano darbo dienomis vėluodavo po trisdešimt mokinių per dieną, o vakar pavėlavo trys, iš kurių du – su pateisinama priežastimi. Norime, kad ir tėvai, ir mokiniai suprastų, jog vėlavimas trukdo kitiems – mokiniams, mokytojams, ir yra nepagarba mūsų bendriems susitarimams ir bendram gyvenimui“.
Naujasis vadovas taip pat siekia į mokyklos gyvenimą kuo labiau įtraukti ir dar vieną svarbią grandį – ugdytinių tėvus. „Svarbus žingsnis – tėvų atstovybės sukūrimas, nes gimnazijoje nėra tėvus jungiančios institucijos, o ji itin svarbi dėl tėvų informacijos ir nuomonės. Būtina mokyklos komunikacija su tėvais, svarbu žinoti tėvų nuomonę apie ugdymo kokybę, procesus ir gimnazijos gyvenimą, nes mokymas yra paslauga. Be tėvų nuomonės labai sudėtinga tikslingai, nuosekliai eiti teisingu keliu. Iš kiekvienos klasės turi būti atstovai, su kuriais reikia susitikus pasikalbėti – ne taip dažnai, bet reikia“, – neabejojo L. Šidlauskas.

Vadovausis audito išvadomis
Pristatydamas ugdymo įstaigoje numatomus ar jau vykdomus pokyčius, L. Šidlauskas teigė, jog juos planuojant bus atsižvelgiama ir į jau anksčiau gimnazijoje vykdyto išorės vertinimo rezultatus. „Gimnazijoje buvo išorės vertinimas. Pagal jo rezultatus mums reikia planuoti savo veiklą. Audito išvados mums svarbios ieškant ugdymo kokybės tobulinimo kelių, – tikino vadovas. – Mokyklos šiandiena ir mokyklos ateitis turi būti kuriama nuolat, ir tik tokiu būdu mokykla žengia kartu su gyvenimu“.