Gerovės konsultanto paslaugos Palangoje

Palangos miesto savivaldybės gyventojai nuo praėjusių metų liepos mėnesio pradėjo naudotis nemokama gerovės konsultantų paslauga. Paslaugos teikiamos įgyvendinat bendrą Palangos miesto socialinių paslaugų ir Palangos miesto savivaldybės projektą „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Palangos miesto savivaldybėje“. Iš viso Lietuvoje Gerovės konsultantų kabinetai įkurti 14-oje šalies savivaldybių. Juose konsultacijas teikia 28 specialistai. Gerovės konsultantų tikslinė grupė – suaugę asmenys nuo 18 metų, kuriems pasireiškia lengvi streso, nerimo, nemigos, depresijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiai. 

Bendradarbiavimas suteikia daugiau galimybių

Pasak Palangos miesto socialinių paslaugų centro pavaduotojos Sandros Jackaitės, sėkmingam gerovės konsultantų projekto diegimui Palangos miesto savivaldybėje būtinas glaudus bendradarbiavimas su kitų Savivaldybės įstaigų specialistais: „Džiaugiamės bendryste su Palangos miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Projekto viešinimo veiklos apjungia seniūnaičius, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistus. Įstaigų specialistų teikiamas grįžtamasis ryšys kuria prielaidas tobulėjimui, todėl tikimės dar aktyvesnio įsitraukimo“, – kalbėjo S. Jackaitė.  

Socialinių paslaugų teikimo asmenims metu stebimas itin didelis psichologinės pagalbos poreikis. Žmonės kasdien susiduria su įvairiais emociniais sunkumais, patiria nerimą, stresą. Šias paslaugas teikiančių specialistų skaičius bei darbo apimtys negali patenkinti visų besikreipiančiųjų poreikių. Anot specialistės, gerovės konsultantai kurorte gali pasiūlyti kvalifikuotą, nemokamą ir konfidencialią pagalbą asmenims, norintiems bei siekiantiems išspręsti patiriamus sunkumus.

Nauja paslauga gerina gyvenimo kokybę

Palangos miesto socialinių paslaugų centro direktorė Daiva Dekontaitė šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje pastebi ir įvardija nemažai stresą sukeliančių faktorių: „Noriu pastebėti, kad didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame darbe. Tai, kaip jaučiamės darbo vietoje – vienas iš veiksnių, lemiančių mūsų gerovę. Ir nors darbuotojų psichikos sveikata ir gerovė priklauso nuo įvairių veiksnių, įrodyta, kad darbo vietos aplinka, darbdavių parama, įgyvendinamos priemonės ir nuostatos psichikos sveikatos atžvilgiu gali turėti labai reikšmingos įtakos“. 

Anot Socialinių paslaugų centro direktorės,  įdiegus Gerovės konsultantų paslaugų modelį ir besikonsultuojant su kolegomis iš kitų Savivaldybių pastebėta, kad gyventojams, pasinaudojusiems šia nauja paslauga, tapo lengviau suprasti ir išgyventi įvairias stresines situacijas: „Mažėja fizinė ir emocinė įtampa, nerimas, gebama sąmoningiau ir koncentruotai valdyti dėmesį, išmokstama gyventi „buvimo“, o ne „darymo“ režime, lengviau sutariama su aplinkiniais, pakyla darbingumas bei bendra savijauta“. O visi šie faktoriai, kaip teigia D. Dekontaitė, neabejotinai gerina gyvenimo kokybę. 

Kurorte paslaugas teikia du gerovės konsultantai

Gerovės konsultantų paslaugos Palangoje teikiamos  dviejuose naujuose gerovės konsultantų kabinetuose. Vienas gerovės konsultanto kabinetas įkurtas Gintaro g. 34 – strategiškai patogioje vietoje, pačiame miesto centre, o kitas – Klaipėdos pl. 76, Palangos miesto ligoninės patalpose. Privažiavimai į kabinetus pritaikyti ir asmenims su negalia. 

Gerovės konsultantai – tai  aukštos kvalifikacijos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokymus baigę specialistai, padedantys žmonėms susidoroti su lengvais emociniais sunkumais, nerimo, nemigos, depresijos simptomais bei psichologinėmis krizėmis. 

Palangoje konsultacijas teikia 2  gerovės konsultantai: Lina Jomantienė ir Artūras Kerevičius. Nuo projekto pradžios konsultantų paslaugomis pasinaudojo 129 Palangos miesto gyventojai. 

Griaunami stereotipai, kad vyrui kreiptis pagalbos nėra „vyriška“

Gerovės konsultantė Lina Jomantienė dalijosi mintimis, kad gerovės konsultantų modelis taiko vieną iš šiuolaikinės psichoterapijos krypčių – moksliniais tyrimais pagrįstą kognityvinę elgesio terapiją (KET): „Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. Tačiau akivaizdu tai, kad skirtingi žmonės, patekę į tokią pačią situaciją, gali ją suvokti skirtingai ir todėl išgyventi skirtingus jausmus. Taigi vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų yra suvokti kliento mąstymo ypatumus ir kaip jie lemia blogą jo savijautą, bei padėti keisti mąstymą ir elgesį taip, kad simptomai ir problemos išnyktų, o žmogaus funkcionavimas šeimoje, darbe bei platesniame socialiniame kontekste atsistatytų“, – patarimais dalijosi gerovės konsultantė. 

Specialistė pastebėjo, kad į konsultacijas ateina ne vien tik moterys, bet ir vyrai. Tai reiškia, kad visuomenėje vyravęs stereotipas, jog vyrui kreiptis pagalbos nėra „vyriška“, pamažu keičiasi, o tai išties džiugina. Žmonės – tiek vyrai, tiek moterys – taip pat dažnai nenori kreiptis pagalbos, nes mano, kad pagalbos kreiptis turėtų tik tie, kurie serga psichine liga. 

Sudėtingesniais atvejais suteikiama tolimesnė pagalba

Gerovės konsultantas Artūras Kerevičius teigia, kad daugiausia žmonių į konsultacijas ateina su nerimo, streso sutrikimais, su įvairiomis priklausomybėmis, pasitaiko ir tarpusavio šeimos problemų:  „Buvo keletą atvejų, kai nustačius, jog besikreipiančiam pasireiškia psichikos ir elgesio sutrikimų požymiai, kuriems esant gerovės konsultantas savo kompetencijų ribose negali padėti, atėjusieji  buvo  nukreipti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią psichikos sveikatos priežiūros paslaugas“, – apie atvejį pasakojo A. Kerevičius. 

Pasak specialisto, tokiais atvejais besikreipiančiajam taip pat suteikiama visa reikalinga informacija, kuri įstaiga teikia psichinės sveikatos gydymo paslaugas bei paaiškinama šių paslaugų gavimo tvarka. Žinoma, kaip pastebi specialistas, labai svarbu ir paties žmogaus nusiteikimas ir noras sau padėti: „Pagalbos sulaukia visi atėjusieji, tačiau labai daug konsultacijų tęstinumas priklauso nuo paties žmogaus motyvacijos keistis bei spręsti iškilusias problemas“. 

Projekto vykdytojas – Palangos miesto savivaldybė, projekto partneris – Palangos socialinių paslaugų centras. Projektą finansuoja Iceland Liechtenstein Norway grants.

Projektas įgyvendinamas pagal programą „Sveikata“ Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis: 

https://www.eeagrants.lt/ 

https://www.norwaygrants.lt/

Palangos miesto savivaldybės inf.