Į „Ramybės uostą“ užsuksiantys kultūros laivai kvies Palangą tapti Europos kultūros sostine

„Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 turi visas galimybes parengti Kultūros plėtros programos viziją ir, sukūrusi didžiulį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį savivaldybės, biudžetines įstaigas, viešąjį ir verslo sektorių, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbdama šiuos ir ateinančius metus, 2017-aisiais pateikti savo kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine 2023. Ir pasakyti: atleisk, Paryžiau, atleisk, Berlyne, bet 2023-aisiais Palanga yra Europos kultūros sostinė“, – tokiais žodžiais kultūros centre „Ramybė“ buvo pabaigtas projekto „Ramybės uostas“ pristatymas.

Kvies tapti Europos kultūros sostine
Projekto įkvėpėja, Kultūros centro savininkė Gaiva Samokienė ir jo vadovė Giedrė Kabašinskienė, pirmoji Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje, įsitikinusios: Palangai nereikėtų bijoti konkuruoti su kitais Lietuvos ir Europos miestais ir ji tikrai gali leisti sau išsikelti ambicingą tikslą – Lietuvos pajūrio regionui tapti „Europos kultūros sostine 2023“.
Kaip būtų galima į tai žengti? Ogi po truputį, pradedant nuo penktadienio vakarą pristatytos „Ramybės“ kultūros centro parengtos programos – projekto, skirto Palangai – Lietuvos kultūros sostinei 2013 ir pavadinto „Ramybės uostu“.
Kaip sakė projektą, kuris šeštadienį startavo Nedos ir Labučio džiazo kvarteto koncertu, plačiam klausytojų ratui – nuo Palangos ir Klaipėdos kultūros visuomenės žmonių ir kurorto Savivaldybės skyrių atstovų iki renginį pagerbusio Rusijos federacijos generalinio konsulo Klaipėdoje Vladimiro Malygino, – pristačiusi G. Kabašinskienė, šiais metais Palangos miesto įgytas Lietuvos kultūros sostinės titulas turi tapti atspirties tašku 2023 metams. „Ramybės uosto“ organizatoriai inicijuodami įvarius projektus ir renginius, sieks kurti šiuolaikiško, dinamiško, aktyvaus ir svetingo ne tik vasaros sezono metu, bet ir visus metus Palangos miesto įvaizdį. O skatindami Palangoje inovatyvių reiškinių atsiradimą, bus siekiama formuoti ateities Europos kultūros sostinės auditoriją: smalsų ir išsilavinusį žiūrovą ir profesionalų kūrėją.
„Inicijuodami kūrybinių industrijų projektus, kuriuose pagrindinis produktas ir vertybė yra idėja, skatinsime pajūryje dinamišką kūrybos ir verslo bendradarbiavimą, sieksime suburti savanorių komandą, kuri prisidės prie įvairių renginių organizavimo bei savo iniciatyva organizuos renginius Palangos gyventojams ir svečiams. Šiems tikslams pasiekti, Palangos mieste „Ramybės“ kultūros centras inicijavo kultūros programą „Ramybės uostas 2013“, – sakė G. Kabašinskienė.

Trys programos
Visus 2013 metus „Ramybės uoste“ nuolat veiks trys programos: Rezidencijų, Satelito ir Kūrybinių dirbtuvių, – bei septyni vadinamieji dokai: cirko. Literatūros, menų, muzikos, kino, šokių bei teatro, į kuriuos, organizatorių teigimu, nuolat įplauks ir išplauks kultūros laineriai, keltai, keleiviniai ir buriniai laivai.
Rezidencijų programos tikslas – sukurti palankią aplinką šiuolaikinio meno kūrybai ir stimuliuoti inovatyvius meno reiškinius. Šioje programoje numatomos ekologinio dizaino tarptautinės dirbtuvės, kurioms vadovaus su atliekų meniniais ir dizaino projektais dirbantis olandų architektas Jan Sorbes; asociacijos „Fotobienalė LT“ prezidento Ado Sendrausko vadovaujamas tarptautinis fotografijos seminaras „Palangos kultūrinės erdvės ir veidai“, sukviesiantis spaudos fotografus ir fotomenininkus iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Lietuvos, Azerbaidžano ir Kinijos; spektaklio pagal Chuck Palahniuk romaną „Nematomi monstrai“ interpretacijos ir kūrybinės dirbtuvės; tapytojo Prano Galiaus paroda, kurios metu bus galima pabendrauti su pačiu menininku; šiuolaikinio šokio kūrybinės dirbtuvės ir spektaklio pristatymas; tarptautinis kūrybinis dramaturgijos dirbtuvių projektas „The man from the east“ („vyras iš rytų“); Šiaurės šalių aukštųjų teatro mokyklų kūrybinės dirbtuvės bei socialinio meno projektas „On the other side“ („kitoje pusėje“) pristatymas ir audiovizualinė paroda.
Programa „Palanga – Vilniaus satelitas“ atspindės sostinės kultūrinį gyvenimą ir supažindins Palangos – Lietuvos kultūros sostinės 2013 gyventojus bei miesto svečius su Vilniuje vyksiančiais tęstiniais nacionaliniais ir tarptautiniais festivaliais, konkursais bei inovatyviais šiuolaikinės muzikos, dailės, šokio, tarpdisciplininių menų projektais, tokiais kaip studentų šokio festivalis „Shock academia“, pristatysiančiu šokio spektaklį „Druska“, festivalis „Jauna muzika“, tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, Poezijos pavasaris, Kultūros naktis, „Naujojo cirko savaitgalis“ bei kitais.
Kūrybinių dirbtuvių programos žemėlapis nusidrieks per visą Palangos miestą, plačiai įtraukdamas jos gyventojus. Bendradarbiaudami su menininkais, palangiškiai ir miesto svečiai galės drauge mokytis ir kurti. Jaunieji Palangos gyventojai, būsimieji Europos kultūros sostinės aktyvūs dalyviai ir kūrėjai ypač kviečiami būti kūrybiškais ir iniciatyviais. Programa prasidės perkusijos kūrybinėmis pamokėlėmis vaikams ir jaunimui „Djembefola“, tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Kelionė į vaikystę“ ir lėlių bei scenografijos paroda, festivalio „Bičių“ sąskrydis“ šokių laboratorija, emalio kūrybinės dirbtuvės, bei „Kuriame iš odos. Dovana tau ir man“ ir dar daug kitų projektų.

Rimta, ambicinga, gražu
„Rimtas, ambicingas ir gražus sumanymas, – po projekto pristatymo sakė Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė. – Kultūros centras „Ramybė“ apskritai labai aktyviai darbuojasi kultūros srityje, ir, kas svarbiausia, ne populizmo siekia, o neša ir skleidžia tikrąją kultūrą, kas ypač svarbu šiemet, kai Palanga yra Lietuvos kultūros sostinė. Labai gražu ir tai, kad su savo darbais ir požiūriu į kultūros sostinės renginius įsilieja ne vien Savivaldybės įstaigos. „Palanga – Europos kultūros sostinė“ – garsus šūkis, tačiau jeigu nekelsime sau ambicingų tikslų, nieko ir nepasieksime. Dar kartą noriu pabrėžti, kad „Ramybė“, kurios renginius žino ne vien palangiškiai, pristatytuoju projektu išties praturtins Palangos kultūrinį gyvenimą“.
„Projektas labai geras. Kad tik visi taip stengtųsi dėl miesto ir kultūros, kaip tai daro „Ramybė“, tikrai pateisintume ne tik Lietuvos kultūros sostinės vardą“, – lakoniška buvo Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.
„Dar pačioje projekto „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ užuomazgoje mačiau, kad „Ramybė“ gali būti vienas iš kertinių projekto akmenų, ir nekart tai minėjau. Džiaugiuosi, kad neapsigavau ir neapgavau kultūrą mylinčių palangiškių bei svečių. „Ramybės uostas“ puikiai įsilies į Kultūros sostinės renginių programą, papildys ją ir suteiks naujų spalvų“, – sakė Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.

Padėsim, tik pakvieskit
Gerų žodžių projekto sumanytojams ir Palangai negailėjo ir Rusijos federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje V. Malyginas.
„Nors Lietuvoje esu dar neseniai, tik pusę metų, bet jau susipažinau ir su Palanga, ir su jos meru Šarūnu Vaitkumi. Turiu pasakyti, kad Palanga man labai patinka, ir visada su malonumu čia atvažiuoju, kai esu kviečiamas. Man malonus ir verslo žmonių, ir eilinių gyventojų požiūris į Rusiją ir į mūsų valstybių tolesnius santykius. Jie galėtų būti dar glaudesni, jeigu būtų priimti atitinkami sprendimai dėl vizų rėžimo, kurie, manau, būtų naudingi ir Palangai, kaip kurortiniam miestui, turinčiam, ir, kaip įsitikinau, turėsiančiam turtingą kultūrinį gyvenimą“, – kalbėjo V. Malyginas, paminėjęs, jog projekto pristatyme girdėjęs skambant Vakarų Europos valstybių vardus, Azerbaidžaną, Ukrainą ir kitas valstybes, tačiau Rusija buvo nedažnai paminėta.
Paklaustas, ar galėtų Rusijos konsulatas prisidėti ir padėti organizuojant kultūrinius renginius bei plečiant kultūrinį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, konsulas sakė, jog konsulatas galėtų padėti, tačiau reikia iniciatyvos ir kvietimo iš Palangos pusės.
„Tik pakvieskit, ir mes kuo galėsim, tuo padėsim“, – patikino V. Malyginas, priminęs, kad kultūros mainų srityje gražiai bendradarbiaujama su Klaipėdos pilies džiazo festivalio rengėjais, šiemet antrą kartą į festivalį pakvietusiems garsųjį džiazo saksofonistą Igorį Butmaną.