Ir laibakojėumėdė sugeba stovėt išdidžiai kaip baravykienė

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2018-09-27
Peržiūrėta
1842
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ir laibakojėumėdė sugeba stovėt išdidžiai kaip baravykienė

„Lokatoryno“ garažų kiemuose-celėse dažnai susibūriuoja vyrai. Jie visais laikais turi bendrų temų „Pasaulinio kompaso“ kryptimis. Pasaulėžiūra, nauji automobilių modeliai, valstybės valdymas, naujausi anekdotai(rusiški anekdotai ir keiksmažodžiai madoje ir dabar), „mergotyra“, futbolas ir krepšinis, vakarykščių išgertuvių ir uošvienių aptarimai, vaistai ir daktarų kompetencija arba „ne“...
Visi visur visaip visokie. Visi visur visaip vertingi. Parodyk, ką geriausiai moki, ir neišgirsi žodžio „tingi“. Rugpjūčio pabaigoje tokio vieno Palangos žvejų sambūrio metu vienas grūdintas Kuršis, pašėlusiai gardžiai „išvendzijantis“ savo susikonstruotoje metalinėje rūkykloje jūroje sugautas žuvis, pakiliai, net arogantiškai visiems „stebėtojų tarybos“ su alumi nariams mostelėjo: „Prašau nesiginčyt! Jokio dievo čia nėra. Velnio daugiau. Gamta. Žmogus toks pat gyvis, kurio protas yra pilve ir jam rūpi išlikti bet kokia kaina, nesiskaitant su niekuo. Yra stipriojo teisė. Stiprus valdo pinigus. Aš netikiu jokiu dievu“, – kartojo Kuršis. „O aš tikiu dievu, – netikėtai įsiterpęs prabilau ir aš, nuo 1988-ųjų žiemos garažo kaimynas. – Mano dievas yra sąžinė“.
Staiga šlamesys „chebros“ tarpe nutilo. Aš lūkuriavau – kas „išmekens“ kvailiau? Nes alumi atskiedžiami plepalai man seniai pažįstami, kaip visa, kas susiję su Tarybų valdžia.
„Įdomiai, kaimyne, čia pats mus užvedei: „Dievas yra sąžinė...“ Tai, po velnių, ir aš ją jaučiu. Kad nejausčiau, kad man nepriekaištautų mano „griekų“ aš ją„užpilu“. Taip išeina, kad aš „užpilu“ akis Dievui, pats tildau jo balsą? Aš ir neužuodžiau, kad Sąžinė yra ir mano dievas. Ne bažnyčioj, ne tarp šventikų. Ten, kaip ir politikoj – savi „Verslų centrai“, savi išskaičiavimai. „Rubljmolčit, rubljgovorit (rublis tyli, rublis kalba)“, – sakydavom sovietų Palangoj. Daug kam Rublis, Litas, Euras, Doleris ir yra Dievas. Ikona. Todėl, kaip kartodavo Prezidentas, savas „bičas“ Algis Brazauskas, „vsiozakonno“ (viskas galima).Aistra nėra nuodėmė. Nuodėmė, kai meluoji pats sau, savo sąžinei. Dievas yra Sąžinė ir ją pateriojus – amen. O mums dar reikia eiti. Eiti be Taško. Ir plaukti į jūrą. Rūkyti žuvis, kad nepataptum „žiurke“, maisto besižvalgančia konteineriuose“, – savo „garažinę prakalbą“ užbaigė dar neprasigastroliavęs, nes mąstantis ir dviratį minantis, tik santuokinius santykius jau besapnuojantis Kuršis.
Dievo jauta. Dievoklausa. Savibara. Savivertė. Ir – susivokimai, nušvitimai – panašiai kaip šviesų pliūpsnių kelyje, į kurį netikėtai įšoka zuikis. Ar stirna.
Sąžinė sugeba atšviesti ir slapčiausius sielos užkaborius, kurių žmogus nedrįsta rodyti jokiam nuodėmių klausytojui – kunigui ar klebonui, kurie, žiūrėk, kitus pabardami, patys paslapčiukais alimentus mergaitei iš „tolimo sodžiaus“ moka.
Žmonių kėslai. Žmogaus klasta. Savanaudystė. Kleptomanija. ... nes kiekvieno pirštai lenkti į save.
Bet tu, žmoguti. Nedaryk blogo kitam, neapvaginėk, nemeluok, neskriausk maistu ir išsaugosi žmogiškąją savivertę, švarią sąžinę, kuri ir yra Dievo balsas tavyje, kuris ramina ir suneramina, jei primena, ką esi padaręs „ne taip“, kur neveiksnios etika nei logika.
Aš asmeniškai nesaugiai jaučiuosi tarp tų, kuriuos vadinu „blaiviais girtuokliais“. Botagu kitus geidžiančius valdyti moralistus spekuliantus. Artistus, kurie vienas nuo kito skiriasi tik amžium. Čia prisiminiau atvejį, kaip 2006-ųjų gruodį Palangos bažnyčioje prieš šventas Kalėdas, Kūčias gavęs šešetą plotkelių, švytinčiom, „radiacinėm“ akim nuvežiau per vieną dieną į Kauną, tą voką išdidžiai įteikiau naujajam, kilniadvasiškam pagal visus pažadus ir iškalbas – menui neabejingam, „dievočiausiam tarp dievočiausių“ Darbdaviui, šis žvilgsniu „permetė“ voko turinį ir ... švystelėjo link knygų ant stipriai apdulkėjusios sekcijos.
Ne tokio lauknešėlio tikėjosi. Surūgo akyse. Susierzinimo nesugebėjo paslėpti, matyt, budo dieviškoji Sąžinė.
Tačiau velniškumas į šio „glazūruoto“ sūrelio, o tikrumoj – godaus Ašigalio gatvės fariziejaus pasaulį buvo stipriau įaugęs, tad mudu po metų ir 8 mėnesių be skausmo atsisveikinome. Meluojantis sau žmogus nėra laimingas. Ir laibakojėUmėdė sugeba stovėt kaip Baravykienė, bet juk tai nėra Tiesa.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rinkėjai, planuojantys atvykti balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose išankstinio balsavimo dienomis, domisi, kokia tvarka vyksta balsavimo iki rinkimų dienos procesas.


Lietuvoje iki šiol 3700 vaikų mokosi jungtinėse klasėse. Lietuvoje jungtinės klasės formuojamos išskirtinai administraciniais tikslais – dėl stipriai mažėjančio mokinių skaičiaus. Tačiau Palangoje to nėra: nė vienos jungtinės klasės neliko ne tik Palangos, bet ir Akmenės, Raseinių rajonų, Alytaus, Šiaulių miestų, Birštono, Druskininkų, Neringos, Visagino savivaldybėse.


Ukrainai reikia įsivesti eurą, kaip valiutą, apeinant pasipriešinimą ir užtikrinant, kad žinia yra aiški – Ukrainos ateitis yra  ES ir NATO ir laisvame Vakarų pasaulyje. Euras, kaip valiuta, tai visiems labai aiškiai parodo – ir prancūzams, ir rusams, ir visiems ukrainiečiams. 


Šią savaitę savo darbo dešimtmetį Palangos mero poste minintis Šarūnas Vaitkus jau sulaukė daugybės sveikinimų. „Palangos tiltui“ savo nuomonę apie didžiausio šalies kurorto, Palangos, merą išdėstė ir Algirdas Butkevičius, buvęs premjeras, dabar – Seimo narys.


21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...


Sukaupta ilgametė profesinė patirtis, stažuotės Lietuvoje ir užsienyje, domėjimasis medicinos naujovėmis – tokia yra ilgametės Palangos reabilitacijos ligoninės neurologijos vyriausiosios gydytojos reabilitologės, o šiuo metu – Palangos reabilitacijos ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai, Juditos Daratienės kasdienybė.


„Lokatoryno“ garažų kiemuose-celėse dažnai susibūriuoja vyrai. Jie visais laikais turi bendrų temų „Pasaulinio kompaso“ kryptimis. Pasaulėžiūra, nauji automobilių modeliai, valstybės valdymas, naujausi anekdotai(rusiški anekdotai ir keiksmažodžiai madoje ir dabar), „mergotyra“, futbolas ir krepšinis, vakarykščių išgertuvių ir...


Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės dienai, ne vienam mūsų kyla klausimas: o kaip aš pats suvokiu šią datą, ką man reiškia valstybė, pilietiškumas, patriotiškumas? Suaugusieji tai supranta ir suvokia vienaip, o jų minčių atspindžius galime išvysti ir laikraščių puslapiuose, ir interneto portaluose. O kaip tai suvokia auganti karta?...


Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?


Dažniausiai ne pačių gabiausių mokinių pasirenkami nusirašinėjimo būdai iki šiol stebina ne vieną: popieriukai kišenėse, formulės bei sąvokos užkeverzotos ant rankos arba švarko rankovės. Nusirašinėjimas – senas kaip mūsų pasaulis: apie jį be galo daug kalbėta mūsų tėvų, senelių laikais, sukurti ir vis dar kuriami metodai kaip nusirašinėti ir...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius