Japonų netekties ašaros ir skausmas ne visų palangiškių širdis virpina

Ugnė RAUDYTĖ, 2011-03-20
Peržiūrėta
3411
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Japonų netekties ašaros ir skausmas ne visų palangiškių širdis virpina

Stichinės nelaimės Japonijoje kraupūs padariniai nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Tragedijos atodūsiai pasiekė ir Palangą, tačiau jie, regis, nelabai sujaudino net ir gerai Palangos visuomenei žinomų palangiškių. Laimei, paprastų palangiškių širdys – ne ledinės.

 

Ketina pradėti nuo mokyklų

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija turi ir Palangos skyrių, kuriame jau daug metų darbuojasi palangiškė Liucija Kniukštienė. Ji prisipažino dar nespėjusi supažindinti palangiškių su Raudonojo Kryžiaus iniciatyva, bet nuo kitos savaitės sukrus.

Moteris nuo ateinančio pirmadienio ketina tartis su Palangos mokyklų direktoriais, klasių auklėtojais dėl pagalbos nukentėjusiems Tekančios Saulės šalyje.

Moteris sakė, kad nežino, kiek konkrečiai palangiškių atsiliepė į Raudonojo Kryžiaus pagalbos šauksmą. „Tam yra skirta bendra sąskaita, kuria naudojasi visos Lietuvos žmonės. Nuoširdžiai tikiu, kad ir Palangoje atsiras žmonių, kurie parems japonus ne tik dviem ar penkiais litais, tačiau ir didesnėmis sumomis“,- sakė L. Kniukštienė.

Ji ketina kitą savaitę apsilankyti miesto mokyklose ir paraginti mokytojus ir moksleivius paaukoti tragedijos ištiktiesiems Japonijoje.

 “Manau, kad tikrai atsiras daug moksleivių, kurie geriau vieną dieną nepavalgys, o paaukos bent du litus. Vaikų širdys visada būna nuoširdžios ir kupinos gailesčio kitiems. Turbūt ne vieną ne tik mes, bet ir tėvai bus paskatinę paaukoti”,- kalbėjo L. Kniukštienė.

Anot jos, pagalbos Japonijai savanoriais gali tapti kiekvienas palangiškis. Tereikia kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją Palangoje.

Reaguodama į stichinę nelaimę Japonijoje, visuomeninė organizacija (VO) „Gelbėkit vaikus“ taip pat pradėjo lėšų rinkimo kampaniją, skirtą vaikams, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotame krašte. Per pirmąją visuomeninės organizacijos (VO) „Gelbėkit vaikus“ lėšų Japonijos vaikams rinkimo parą lietuviai suaukojo 70,2 tūkstančių litų.

 

Vieni remia, kiti – ne

Klaipėdos miesto savivaldybė atidarė specialią banko sąskaitą, į kurią galima pervesti pinigų ir taip paremti nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusius Kudži miesto (Japonija) gyventojus. Klaipėda yra pasirašiusi draugystės ir bendradarbiavimo sutartį su Kudži.

 „Tokias sąskaitas yra ne taip paprasta atidaryti - reikia ne tik noro, bet ir Tarybos sprendimo. Būtinai pasidomėsiu, kaip Klaipėdoje vyko procedūra, galbūt kažką panašaus pavyks padaryti ir Palangoje“,- kalbėjo Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus.

Palangos verslininkai taip pat neliko abejingi japonų nelaimei. Verslininkas Artūras Timukas sakė, kad nurodytais numeriais išsiuntė jau labai daug žinučių. „Net neskaičiavau kokiai sumai“,- kalbėjo A. Timukas.

Poilsio namų „Baltija“ direktorius Raimondas Karčiauskas siunčia nurodytas pagalbos žinutes, jau pervedė pinigų į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos sąskaitas.

Tačiau Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas sakė, kad neragina kurorto restoranų ar viešbučių savininkų remti nukentėjusiuosius Japonijoje. „Nieko neraginu ir pats neremiu“,- trumpai atsakė G. Sičiūnas. O paklaustas, kodėl neremia, taip pat atsakė trumpai: „Neturiu laiko“.

Palangos poliklinikos direktorius Egidijus Rimkus taip pat prisipažino neskatinąs savo darbuotojų remti japonų: „Tai - kiekvieno asmeninis reikalas. Jei nori – remia, jei nenori- neremia. Aš taip pat neremiu“- kalbėjo E. Rimkus. „Tiesiog mano toks požiūris“, -pridūrė neaiškindamas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Palangoje medikai į Rūstės Anužės sveikatos skundus rimtai nežiūrėjo. Skausmus kentusi moteris pasakoja, kad ašaros nepadėjo – ji buvo palikta likimo valiai. 


Šventinę Palangą ir visą Lietuvą sudrebino jautrus ir liūdnas vaizdo įrašas iš kurorto – socialiniuose tinkluose tikrą audrą sukėlė vaiko paėmimo iš motinos vaizdo įrašas. 


Vieni puikuojasi nuotraukomis ledinėje eketėje, kiti tą daro visiškai ne dėl jų, dar kiti su pavydu žiūri į besimaudančius, stebisi, nesuprasdami taip besielgiančiųjų. Yra ir kritikuojančių, tačiau tai dažniausiai tie žmonės, kurie niekada nelindo į eketę. Kaip draugystė su šaltu vandeniu keičia žmonių gyvenimus ir kas vyksta ledinių maudynių metu mūsų organizme?


Kaip įsitikino „Palangos tiltas“, protesto žygis „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021“, numatytas gegužės mėnesį, kaip medus muses vilioja ir visus politikos marginalus, nepritapėlius, taipogi neapykantos kurstytojus ir visus, kurie, matyt, prisimindami kaip Garliavos įvykiai atvėrė kelią į Seimą „Drąsos keliui“, ko gero, pabandys vėl pakartoti...


Praėjęs savaitgalis Lietuvai buvo ypatingas – tomis dienomis lietuviai sulaukė paties Popiežiaus Pranciškaus palaiminimo. Pasimelsti kartu su Popiežiumi plūdo minios žmonių, tarp jų buvo ir palangiškių, kurie turėjo galimybę taip pat gauti Šventojo Tėvo palaiminimą.


Artėjant Popiežiaus Pranciškaus vizitui į Lietuvą rugsėjo 22-23 dienomis, jaudulys virpina ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos tikinčiųjų širdis.


Doris Katzenstein kilusi iš Vokietijos, tačiau pastaruoju dešimtmečiu savo namais ji vadina Palangą, o joje sutiktus žmones – savo šeima. Doris galima pavadinti viso pasaulio gyventoja, kadangi ji yra aplankiusi labai daug šalių, visur turi draugų ir ją supa daug daug prisiminimų, kurie apgobia ir kiekvieną, apsilankiusį jos namuose. Puikios nuotaikos niekada...


Lietui pliaupiant diena iš dienos, ūkininkai imasi už galvų – derlius skęsta. Paskelbta ekstremali situacija. Palangiškiai neūkininkauja, tiesa, daržoves augina, ypač tie, kurie įsikūrę soduose ar kitose tam palankiose vietose, tačiau vandens ir jie regėjo pakankamai pastarosiomis dienomis. Visgi didelių bėdų nuolatiniai lietūs neprikrėtė, vienur kitur reikėjo skubėti į...


Prieš kurį laiką visuomeninės organizacijos atstovai spaudoje reiškė susirūpinimą dėl fizioterapinių procedūrų, esančių tik užmiestyje, ir kad reikėtų jas teikti ir miesto centre. Savivaldybės ponai į tai sureagavo sakydami, kad ieškos pinigų.


Stichinės nelaimės Japonijoje kraupūs padariniai nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Tragedijos atodūsiai pasiekė ir Palangą, tačiau jie, regis, nelabai sujaudino net ir gerai Palangos visuomenei žinomų palangiškių. Laimei, paprastų palangiškių širdys – ne ledinės.


Renginių kalendorius