Palangiškė teisme įrodė: už namo laiptinės šildymą ji mokėjo be reikalo

„Lietuvos rytas", 2013-12-30
Peržiūrėta
2119
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangiškė teisme įrodė: už namo laiptinės šildymą ji mokėjo be reikalo

Po ilgus metus trukusių teismų atkakli Palangos pensininkė Jadvyga Puškorienė Aukščiausiajame teisme sugebėjo įrodyti, kad kurorto daugiabučiams šilumą tiekianti įmonė „Litesko“ už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą ją mokėti vertė neteisėtai.
Teismo procesą pralaimėjusi ir jo neapskundusi „Litesko“ bendrovė vėl į teismą kreiptis nebegalėjo.
Taip nutaręs Aukščiausiasis teismas panaikino vėliau vykusių teismų priešingus sprendimus ir 61 metų palangiškei J. Puškorienei pateikė geriausią Kalėdų dovaną.
Prieš 13 metų nuo centrinio šildymo atsijungusi moteris ne tik visam laikui atsikratė „Litesko“ sąskaitų, bet ir įrodė, kad už bendrojo naudojimo patalpas be reikalo moka visi jos daugiabučio namo kaimynai.

Ieškinius atmetė
du kartus

Įveikti „Litesko“ J. Puškorienei padėjo beveik prieš 10 metų prieš šią bendrovę laimėtos bylos Palangos apylinkės teisme.
Trijų kambarių bute gyvenanti palangiškė jau seniai šildosi dujomis. Centrinio šildymo radiatorių nėra ir namo rūsyje bei laiptinėje, kurioje moteris gyvena. Tačiau gyventoja pradėjo gauti „Litesko“ sąskaitas už bendrų namo patalpų šildymą. Atsisakiusi mokėti ji 2004 metais sulaukė beveik 300 litų ieškinio. „Litesko“ prašė iš palangiškės priteisti už tiekiamą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms ir karštam vandeniui ruošti. Nustatęs, jog palangiškei bendrovė karšto vandens netiekia, o laiptinė ir rūsio patalpos nėra šildomos, teismas „Litesko“ prašymą atmetė.
Tokio teismo sprendimo neskundusi įmonė po daugiau nei 3 metų į Palangos teismą kreipėsi antrą kartą ir prašė už namui tenkančius centrinio šildymo sistemos eksploatavimo nuostolius iš J. Puškorienės priteisti apie 210 litų. „Litesko“ teismui įrodinėjo, kad namas šilumos gauna per sienose esančius šildymo ir karšto vandens vamzdynus, kurių papildomai izoliuoti bendrovė negali, nes jie priklauso namo gyventojams.
Ieškinį išnagrinėjęs teismas nustatė, kad šilumos tiekėjų skolininke paversta, bet įmonės paslaugų negaunanti moteris neprivalo atlyginti šilumos energijos nuostolių dėl namo šilumos energijos prietaisų eksploatavimo.

Pradėjo naują procesą

Nepalankaus teismo sprendimo „Litesko“ vėl neskundė, bet šilumos tiekėjų valiai nepaklūstančios palangiškės nepamiršo ir nuo 2007 metų spalio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pradėjo skaičiuoti naują skolą.
Palangiškei nežinant 2009 metų vasarą „Litesko“ trečią kartą kreipėsi į Palangos apylinkės teismą. Šį kartą teismas nusprendė bendrovės ieškinį nagrinėti rašytinio proceso tvarka apie tai Puškorių neinformavęs.
Nekreipiant dėmesio į anksčiau priimtus analogiškus to paties teismo sprendimus, buvo nustatyta, kad atsakovai pažeidė prievolę atsiskaityti už patiektą šilumos energiją, ir kartu su bylinėjimosi išlaidomis iš jų priteista beveik 500 litų.
Tuometė Palangos apylinkės teismo pirmininkė Diana Jakštienė aiškino, kad teismas privalo priimti naujus bendrovės ieškinius, jeigu skaičiuojama naujo laikotarpio skolos suma.
J. Puškorienė nieko nepešė ir apskundusi šį teismo sprendimą apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas šiemet vasarį palangiškės skundą atmetė ir apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Jam įsiteisėjus pensininkė buvo priversta „Litesko“ su palūkanomis ir delspinigiais sumokėti apie 580 litų.

Valstybės advokatai
nusigręžė

Tačiau atkakli moteris rankų nenuleido net ir po to, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba palangiškei nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą ir atsisakė jai padėti teisybės ieškoti toliau.
Klaipėdos tarnyba nusprendė, kad tolesnis atstovavimas civilinėje byloje esąs neperspektyvus, o tokio kasacinio skundo Aukščiausiasis teismas nepriims.
Be to, iki tol palangiškei suteikta teisinė pagalba valstybei jau kainavusi apie 950 litų, o tai gerokai viršija pareiškėjos turtinio reikalavimo sumą.
J. Puškorienė iš savo lėšų pasisamdė Klaipėdos advokatą Dovydą Cvetkovą, kuris kasaciniame skunde atkreipė dėmesį, jog vamzdynais per namo konstrukcijas butus pasiekianti šilumos energija nėra skirta bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Be to, nagrinėjant šią bylą taip ir liko nenustatyta, nuo kokio šaltinio ir kiek sušyla bendrojo naudojimo patalpos, nes į jas šiluma sklinda ir iš butų.
Tai reikštų, kad už tą patį energijos kiekį, kuris naudojamas gyvenamosioms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, vartotojai apmokestinami dvigubai.

Buvo pažeista
Konstitucija

Tačiau pagrindiniu J. Puškorienės kasacinio skundo koziriu tapo 2004 ir 2007 metais jos laimėtos bylos apylinkės teisme, kuris du kartus nustatė, kad jos namo bendrojo naudojimo patalpų „Litesko“ nešildo.
Nesigilindamas į „Litesko“ bei palangiškės ginčą dėl namo bendrųjų patalpų šildymo, Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tokioje byloje dalyvavusios šalys nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų. Tai reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti anksčiau išspręstą bylą.
J. Puškorienei pateiktas naujas ieškinys susijęs su skirtingu laikotarpiu ir buvo „kitaip“ išaiškinta bei taikyta nacionalinė teisė. Bet, anot Aukščiausiojo teismo, tai negali pateisinti nukrypimo nuo šalies Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtinto teisinio tikrumo principo.
Galutinę pergalę prieš „Litesko“ šventusi palangiškė dabar iš šilumos tiekėjo ruošiasi susigrąžinti ne tik bendrovei pagal ankstesnį apeliacinės instancijos teismo sprendimą sumokėtus 580 litų bei asmenines išlaidas advokatams. J. Puškorienė iš 10 metų ją persekiojusio šilumos tiekėjo ketina prisiteisti atlyginimą už patirtą moralinę žalą.
Palangiškė nusiteikusi reikalauti, kad iš „Litesko“ beveik tūkstantį litų susigrąžintų ir jai nemokamą teisinę pagalbą teikusi valstybė.

Kaunietis laimėjo
Europos teisme

J. Puškorienės kasacinį skundą patenkinusiam Aukščiausiajam teismui apsispręsti padėjo ir pernai Europos žmogaus teisių (EŽT) teisme išnagrinėta byla „T. Esertas prieš Lietuvą“.
Nuo centralizuoto šildymo atjungtą butą Palangoje turinčiam kauniečiui Tomui Esertui „Litesko“ taip pat skaičiavo skolą už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
2004 m. Palangos apylinkės teismas „Litesko“ ieškinį atmetė nustatęs, kad T. Esertui šiluma nebėra tiekiama. Tačiau po dvejų metų Kauno apylinkės teismas už butą Palangoje iš kauniečio priteisė 490 litų.
Apeliacinį skundą gavęs Kauno apygardos teismas ankstesnį sprendimą paliko nepakeistą, o pateikti kasacinio skundo T. Esertas negalėjo, nes ginčijama suma buvo mažesnė už tuo metu tokiose bylose nustatytą minimumą.
EŽT teismas nustatė, kad T. Eserto atžvilgiu buvo pažeistos Konvencijoje įtvirtintos pareiškėjo teisės, nes vėlesni teismai neatsižvelgė į ankstesniame procese priimtą sprendimą ir taip pažeidė teisinio tikrumo principą.
Iš Lietuvos T. Eserto naudai buvo priteista pagal teismo sprendimą šilumos tiekėjui sumokėta suma ir 4 tūkst. eurų (beveik 14 tūkst. litų) už patirtą neturtinę žalą.

Jūsų komentaras:

palangiske 2014-01-02 12:21 (IP: 86.100.150.103)
Realiai tai ji laimejo ne pries silumos tiekeja, o pries namo bendraturcius. zurnalistai kaip visada neteisingai paraso. na ir ka - ateity jai nepriskaiciuos, o isdalins visiems kaimynams. ir nereikia tuoj saukti, kad silumos tiekejas kiek nori,tiek ir priskaiciuos.

Stiprybės, šaunuole Jadvyga Puškoriene, 2014-01-02 09:24 (. / IP: 86.100.63.40)
Garbė Jums, Jadvyga Puškoriene! Tai unikalus pavyzdys, kaip eilinis Žmogus yra paliekamas kapanotis vienas, dėl valdininkijos klerkų išgamiškumo; Štai kaip teisėjai "pribaigia" žmogų, nes žino, kad nelabai bus sveikatos ir pinigų toliau ieškoti ir taip matomą tiesą? - Būtinai reikėtų paduoti į Teismą tuos " teisėjus", kurie tyčiojosi iš Jūsų 10 metų !!! Tik kas pasakys :-kiek Jums išgerta kraujo ir suėsta sveikatos? Kiek nemigo, pergyvenimo iškentėta? Kaip pasverti? Ar dar tokie " teisėjai" gali vykdyti teisingumą? Gal jie baigę Veterinarijos akademiją, o ne Teisę? Tai turi būti tęsinys, nes tokių suluošintų teismuose žmonių - labai daug!

Taip pat skaitykite

Palangoje yra 110 renovuotų daugiabučių namų, tačiau vienas jų – Sodų gatvės 30 – susilaukia ypač daug dėmesio ir neretai rodomas pavyzdžiui.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo feisbuko paskyroje antradienio, vasario 23 d., vakarą pasidžiaugė, kad pavyko laimėti pirmąjį teismą ir išsaugoti visuomenės interesą.


Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Svajūno Bradūno, buvusio Palangos miesto vyriausiojo architekto, ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 metų sausio 13 dienos nuosprendžio...


Palangos miesto apylinkės teisme – vėl trys teisėjos

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 04 10 | Rubrika: Miestas

Nuo sausio 26 dienos, pasibaigus teisėjos Liucijos Paulauskaitės kadencijai, visas darbo krūvis teko dviem Palangos miesto apylinkės teismo teisėjoms – laikinai einančiai teismo pirmininkės pareigas Eglei Žakevičiūtei ir Dianai Vercinskei. Nuo šio mėnesio pradžios teisėjos gali kiek lengviau atsikvėpti: balandžio 3 d. Prezidentės dekretu „Dėl apylinkių teismų teisėjų...


Po ilgus metus trukusių teismų atkakli Palangos pensininkė Jadvyga Puškorienė Aukščiausiajame teisme sugebėjo įrodyti, kad kurorto daugiabučiams šilumą tiekianti įmonė „Litesko“ už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą ją mokėti vertė neteisėtai. Teismo procesą pralaimėjusi ir jo neapskundusi „Litesko“ bendrovė vėl į teismą kreiptis...


Kodėl turime mokėti už vonios kambario šildymą?

Edvardas SKRITULSKAS, 2013 04 04 | Rubrika: Nuomonės

Jau nebe pirmą kartą kreipiuosi į Palangos miesto merą Šarūną Vaitkų su klausimu dėl vonios kambario ploto atskyrimo nuo apmokestintos šildymo kvadratūros.


Ar išties Palangos gyventojai galimai permokėjo už šildymą, nes jiems buvo apskaičiuota per didelė vienos kilovatvalandės kaina? Būtent tai, be kita ko, nurodo teisininkų atliktos preliminarios Palangos savivaldybės ir bendrovės „Litesko“ sutarties audito išvadas.   Prašys kompensavimo Kurorto valdžia buvo pasirašiusi sutartį...


Palangos miesto savivaldybė, kurorto turčiui suteikusi šimtatūkstantinę mokestinę nuolaidą, bet veržusi kilpą 79-erių metų palangiškei Jadvygai Žižienei, patyrė gėdingą pralaimėjimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Palangos savivaldybę teismas įpareigojo persvarstyti sprendimą nesuteikti moteriai mokestinių nuolaidų – UAB „Varsta 4“ savininkė...


Svetimos skolos dalinamos jau be teismų

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2010 05 15 | Rubrika: Miestas

Vytauto gatvės 122 namas pasibaigusio šildymo sezono proga gavo savotišką „Litesko“ dovanėlę. Už kovo mėnesį gautos šildymo sąskaitos šio namo senyvo amžiaus gyventojus privertė griebtis vaistų nuo širdies. Pavasarį, jau atšilus orams, „Litesko“ paskaičiuotas mokestis už šildymą buvo keliais šimtais litų didesnis net už šalčiausius žiemos mėnesius.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius