Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas: „Dažniausiai mus maišo todėl, kad rajono ir rajono centro pavadinimas skiriasi“

Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono meras, prisipažino „Lietuvos pajūriui“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, kad pasitaiko atvejų, kai jam ar Savivaldybei skirti raštai ar laiškai nukeliauja Klaipėdos miesto savivaldybei. „Dažniausiai mus maišo todėl, kad rajono ir rajono centro pavadinimas skiriasi, todėl yra manančių, kad mes – Gargždų savivaldybė. Tačiau tokių atvejų pasitaiko vis rečiau“, – šypsojosi meras, kuris kitąmet vėl sieks mero regalijų.  

– Pavarčius jūsų asmeninį Facebook puslapį, gali atrodyti, kad jūs – ne Klaipėdos rajono meras, o – žvejys ar gamtosaugininkas. Jus labiau traukia žemė nei valdžia?

– Turiu du profilius – vieną politinį, kitą asmeninį, tad juose tiesiog pateikiu skirtingą turinį. Natūralu, kad asmeniniame dalinuosi daugiau savo laisvalaikiu ir pomėgiais, o, štai, politinis skirtas mano darbinei veiklai, t. y. dalintis su rajono žmonėmis įgyvendintais darbais, kylančiomis problemomis ir kaip jas sprendžia savivaldybė, koks yra mano požiūris į tam tikrus svarbius klausimus ir pan.

– Ar bristumėte į tą pačią upę – politiką, jeigu galėtumėte atsukti laiko ratą?

– Manau, kad taip. Per visus šiuos metus, kai esu politikoje, gavau tikrai daug patirties, o dar daugiau išmokau. Ir, kaip ir kiekvienoje srityje, būna sėkmių ir nesėkmių. Politika neišskirtinė. Svarbiausia eiti į priekį ir kiekvieną darbą padaryti geriausiai, kaip tik gali.

– Kai aižėja Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos gretos, kuriose ir jūs esate, jūs liekate partijos nariu. Kodėl? Gegužės pabaigoje LVŽS patvirtino jus savo kandidatu tiesioginiuose mero rinkimuose Klaipėdos rajone kitąmet. Tai jus įpareigoja?

– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausau jau daugiau nei du dešimtmečius ir nesu iš tų politikų, kurie bėgioja iš vienos partijos į kitą. Be abejonės, partijos pasitikėjimas kelti vėl mane Klaipėdos rajono meru yra didelis įpareigojimas. Ir ne tik prieš partiją, bet ir prieš rinkėjus. Todėl tikiuosi, kad per kitų metų kovą vyksiančius rinkimus sulauksiu rajono gyventojų palaikymo. Per pastaruosius trejus metus būnant šiame poste padaryta tikrai nemažai darbų, tačiau dar daugiau yra suplanuota ir juos norisi įgyvendinti. 

– Pabūkite Klaipėdos rajono gidu. Išvardinkite penkias vietas, kurias būtina kiekvienam aplankyti.

– Mūsų rajoną garsina tokios lankytinos vietos kaip Dreverna, Olando kepurė, Svencelė ir kitos. 

Turbūt jų jau niekam nereikia pristatinėti. Mūsų rajone išties gausu lankytinų vietovių ir įvairių turizmo maršrutų, tačiau kasmet stengiamės apsilankančius mūsų krašte nustebinti kažkuo nauju. Pavyzdžiui, pernai prisijungėme prie Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos, rajone suplanuotos dvi piligriminio kelio atkarpos, viena jų oficialiai atidaryta dar rugsėjo mėnesį. Minint Pasaulinę turizmo dieną, keliautojai galėjo išbandyti Vakarų Lietuvoje suženklintą atkarpą Priekulė–Vanagai–Švėkšna. Šios vasaros naujiena – pažymėta per Karklę vingiuojanti Šv. Jokūbo kelio atkarpa. Ja einantys keliautojai ne tik ras kur pernakvoti ar užkąsti, bet ir turės puikią galimybę pasimėgauti nuostabia mūsų pajūrio gamta. Prie Sveikatos takų Karklėje prijungėme naują ketvirtą žiedinį maršrutą palei Kalotės ežerą. Atsirado interaktyvus maršrutas po Klaipėdos rajono piliakalnius. Planuojamas Minijos trasos ženklinimas, informacinių stendų ir pėsčiųjų takų plėtra. Atnaujintos Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro patalpos, įdiegtos inovatyvios technologijos.

– O ką vadinate savo didžiausiu pasiekimu, vadovaujant Klaipėdos rajonui?

– Pandemija ir karantinas užaštrino socialines problemas – socialiai remtini, vieniši žmonės, neįgalieji ir kiti. Tad papildomas biudžeto lėšas skyrėme ne tik mūsų jau vykdomoms funkcijoms finansuoti, bet padarėme ir didelę pažangą ir tame, kad pakankamai didelę dalį socialinių paslaugų galėtume pirkti iš nevyriausybinio sektoriaus. Ir čia labai svarbus bendruomenių vaidmuo, nes matome tikrai puikių pavyzdžių, kai atsiranda bendruomenės, kurios pradeda teikti įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, jau artimiausioje ateityje Priekulės ir Vėžaičių bendruomenės pradės teikti asmenines higienos ir priežiūros paslaugas. „Priekulės ainiai“ teikia vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas ir planuoja plėtrą. Viešosios įstaigos „Gyvenimo viltis“, „Senjorų dvaras“, „Sveikatos fondas“, „Revilita“, „Dovilų socialinių iniciatyvų centras“ ir „Gargždų viltis“ – tai jau tikri partneriai socialinių paslaugų teikime.

Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, noriu pasidžiaugti, kad mūsų savivaldybė jau dabar skiria dėmesį ir finansinius išteklius, kad švietimo įstaigose būtų sudarytos sąlygos įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Mano iniciatyva dar praėjusiais metais atsirado švietimo įstaigų mažų investicijų finansinis krepšelis. Vien šiais metais šis krepšelis buvo papildytas daugiau kaip šešiais šimtais tūkstančių eurų ir iš šių lėšų, pačių mokyklų vadovų sprendimu, yra atliekami smulkūs remontai, perkama įranga, baldai, kiti reikalingi dalykai kasdienėje švietimo įstaigų buityje. 

Svarbu ir tai, kad praėjusiais metais už nuopelnus švietimo srityje pandemijos sąlygomis mūsų rajonas buvo apdovanotas „Auksine krivūle“. Šis apdovanojimas rodo, kad mūsų švietimo bendruomenė yra ne tik stipri, bet ir susitelkusi. Tai – puikus pedagogų, įstaigų vadovų, Švietimo ir sporto skyriaus bei Švietimo centro įvertinimas.

Turbūt vienas sėkmingiausių mūsų projektų yra Dalyvaujamasis biudžetas. Mes su juo Lietuvoje lyderiaujame, skiriame daugiausiai lėšų, žmonių dalyvavimas vienas didžiausių. Ir čia svarbu ne vien mūsų skiriamos lėšos, bet ir mūsų bendradarbiavimas su visuomene. 

Be abejonės, reikia nepamiršti ir stambių infrastruktūros projektų. Jau šiais metais pradėsime rekonstruoti Gargždų kultūros centrą, tvarkome miesto parką, statome Endriejavo kultūros centrą, Jakuose šį rudenį duris atvers visiškai nauja pagrindinė mokykla, dar vieną planuojame statyti Sendvaryje. Netrukus turėtume pradėti viso rajono apšvietimo tinklo modernizavimą, o ateityje laukia ir jo plėtra. 

– O ko vis nepavyksta padaryti? Kodėl?

– Turbūt, kaip ir daugelis šalies savivaldybių, taip ir mes susidūrėme su sunkumais infrastruktūros projektuose. Augančios statybų kainos, ne visada savo įsipareigojimus vykdantys rangovai sutrukdė kai kuriems svarbiems projektams vystytis. Teko nutraukti sutartis, skelbti naujus konkursus, o tai kainuoja laiko. Tačiau nepaisant visko, rankų nenuleidžiame ir stengiamės, kad darbai nestovėtų vietoje.