Kretingiškiui už plėšimą ir nužudymą iš savanaudiškų paskatų – 15 metų laisvės atėmimo bausmė

***, 2021-03-05
Peržiūrėta
916
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kretingiškiui už plėšimą ir nužudymą iš savanaudiškų paskatų – 15 metų laisvės atėmimo bausmė

Klaipėdos apygardos teismas dešimt kartų teistam, prieš du mėnesius iš laisvės atėmimo vietos išleistam ir naują nusikaltimą padariusiam jaunam vyrui paskyrė didesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kretingiškiui buvo pareikšti kaltinimai apiplėšus ir dėl savanaudiškų paskatų nužudžius nepažįstamą vyrą, t. y. kad jis nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, kurioje lankėsi su bičiuliu, sudavė ne mažiau nei du smūgius į veidą, taip prakirto lūpą, padarė viršutinio žandikaulio pažeidimą. Po pavartoto smurto kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo rūbuose rastus 25 Eur ir iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir teigė, kad gynėsi nuo jam už gerklės griebusio nukentėjusiojo, nes yra įpratęs gintis, sudavė tik vieną smūgį ir nemanė, kad dėl vieno smūgio žmogus gali mirti, priešingu atveju tikrai būtų kvietęs greitąją pagalbą, taip pat neigė ėmęs nukentėjusiojo pinigus.

Bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, jog kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, o nukentėjusiojo mirties priežastis buvo būtent kaltinamojo smūgiais padaryti sužalojimai ir nuo jų kilusios komplikacijos – kraujavimas į virškinamąjį traktą ir uždusimas. Nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis nenorėjo nukentėjusiojo mirties ir nebuvo tuo suinteresuotas, tai jis proceso metu ne kartą akcentavo, tačiau jis nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų. Konstatuojant kaltinamojo kaltę dėl plėšimo – 25 Eur, rastų nukentėjusiojo kelnėse, paėmimo, remtasi nuosekliais, tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos parodymais. Skirdamas bausmę teismas pažymėjo, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis pripažino nukentėjusiajam sudavęs vieną smūgį, tačiau, teismo vertinimu, jo parodymai nėra nuoširdūs, kad taip tik stengiamasi sušvelninti padėtį. Dėl to teismas nelaikė kaltinamojo prisipažinimo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Skiriant bausmę atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, kad jis yra jaunas, tačiau teisiamas jau 11 kartą, prieš du mėnesius grįžo iš įkalinimo vietos , kur atlikinėjo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą, ir vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą. Tokia įvykių seka rodo, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, nusikalsti, dėl to atsižvelgiant į svarbias aplinkybes paskirta griežtesnė bausmė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Nukentėjusieji byloje – nužudytojo sesuo ir tėvai – buvo pareiškę byloje civilinius ieškinius ir prašė priteisti iš kaltinamojo kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 3 271 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas ieškinius patenkino iš dalies ir priteisė visą turtinės žalos atlyginimą ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nužudytojo seseriai ir po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tėvams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Klaipėdos apygardos teismo info

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Žinia apie peiliu užpultą ir mirtinai subadytą Jungtinės Karalystės parlamentarą Davidą  Amessą penktadienį, spalio 15 dieną, palangiškį Seimo narį Mindaugą Skritulską pasiekė pakeliui į Palangą. Nors M. Skritulskas tvirtino „Palangos tiltui“, kad jaučiasi „pakankamai saugus“ ir „esminio skirtumo“, tapęs Seimo nariu, nepajutęs, tačiau nejaukių akimirkų, saugumo prasme, ir jam teko patirti.


Klaipėdos apygardos teismas dešimt kartų teistam, prieš du mėnesius iš laisvės atėmimo vietos išleistam ir naują nusikaltimą padariusiam jaunam vyrui paskyrė didesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.


Kovo 10 d. Šventosios pagrindinėje mokykloje iškilmingai paminėtas artėjantis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis, skiriant Lietuvai gražiausias dainas ir nuoširdžiausius žodžius.


Šiais metais skaičiuojame, fiksuojame ir sveikiname gimusius ir dar gimsiančius naujagimius, vadindami juos šimtmečio naujagimiais. 1990-iaisiais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nepamenu, kad šalyje būtų buvęs atkreiptas dėmesį į tais, jau nepriklausomos Lietuvos, metais atėjusiuosius į pasaulį. Tačiau geriau vėliau, nei niekada. Nukreipkime žvilgsnį į juos dabar...


Palangos šauliai savaitgalį Plateliuose kartu su atvykusiais iš visos Lietuvos minėjo Lietuvos karininko, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono vado Jono Semaškos – Liepos 70-mečio žūties metines.


Lietuvos laisvės armijai – 75 metai. 1941 m. gruodžio 13 d. ankstyvą rytą, kai Vilniaus miestą dar gaubė nakties šešėliai, dvylika patriotiškai nusiteikusių jaunų karininkų su atsargos vyr. leitenantu Kaziu Veverskiu prisiekė tardami rūsčius priesaikos žodžius. Tai liko Gedimino pilyje Vilniuje. Tai buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrimo pradžia.


Praėjusį šeštadienį pirmą kartą organizuotas pėsčiųjų žygis aplink Platelių ežerą dviračių takais, aplankant Antrojo pasaulinio karo įvykių istorines vietas Platelių apylinkėse, siekiant paminėti Lietuvos laisvės armijos (LLA) 75-metį. Šiame žygyje dalyvavo ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-iosios rinktinės...


Buvusiam UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriui Vidui Misikoniui, dabar šioje savivaldybės įmonėje dirbančiam vadybininku, neramios dienos. Pasirodo, kad jis, iki pareigų „Palangos komunaliniame ūkyje“, rankas iki rankovių buvo sukišęs į vienos ankstesnės darbovietės, kurioje dirbo direktoriumi, kasą – pasisavino 509 690 litų (147 616 eurų)....


Sausio 16-17 dienomis Palangoje V. Jurgučio pagrindinės mokyklos sporto salėje įvyko tinklinio turnyras, skirtas Lietuvos laisvės gynėjų dienai paminėti. Turnyre dalyvavo vaikinų komandos iš Kauno, Kretingos r. Darbėnų ir Palangos. Atidarant turnyrą , tinklinio trenerė ir varžybų vyr. sekretorė Irena Švanienė dalyviams priminė apie tai, ką Lietuvos Respublikai reiškia...


Palangos šauliai Vėlinių dieną tradiciškai pagerbė už Lietuvos laisvę žuvusius partizanus, visus laisvės kovų dalyvius. Šauliai šiemet žygį pradėjo nuo paminklo Jonui Žemaičiui, prie kurio pirmiausia padėjo gėlių, uždegė žvakutes ir pagerbė generolo atminimą tylos minute.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius