Kretingos Darbėnų bendruomenių atstovai inicijuoja seniūnijos prijungimą prie Palangos, o Palangos meras Šarūnas Vaitkus suteikia jiems viltį

Planai Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos ribose galimai statyti gigantišką ir vieną didžiausių Baltijos šalyse metanolio gamyklą šios teritorijos bendruomenėms tapo lyg lakmuso popierius, išryškinęs vietos valdžios ir gyventojų pozicijų skirtumus bei didžiulius nesutarimus. Tokia chemijos pramonės milžinė, jei ji atsirastų, įsikurtų Auksūdžio kaime –2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų bei mažiau nei 12 km nuo Šventosios paplūdimio.

Šiandien Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos delegatai – įvairių bendruomenių iniciatyvinės grupės „Už švarų Darbėnų kraštą“ atstovai – informavo, kad vienas po kito rengiami piketai, bandymai pakeisti vietos valdžios nuomonę ir ištransliuoti gyventojų nepritarimą, neduoda bendruomenei laukiamų rezultatų. Jau surinkta per 9 tūkstančius gyventojų parašų, tačiau žmonėms teigiama, kad tie parašai nieko nereiškia. Anot darbėniškių, gyventojų pasipriešinimo banga yra tokia didžiulė, kad griebiamasi kraštutinių, bet labai svariais ne tik emociniais, bet ir ekonominiais argumentais paremtų priemonių – iniciatyvinės grupės atstovai informavo apie ketinimus imtis teisinių veiksmų, kad ši seniūnija būtų prijungta prie Palangos savivaldybės ir kartu su kurortu taptų vienas administracinis vienetas. Darbėniškiai pasikalbėti su Palangos vadovais, pranešti žinią ir sužinoti Palangos poziciją delegavo net dešimt gyventojų.

„Netekome vilčių būti išgirsti. Virš Darbėnų susitvenkė labai dideli debesys, rajono meras mūsų negirdi, ministras klaidžioja kažkur platumose. Todėl norime atsigręžti į tuos, kurie mus girdi, palaiko, mato tokias pat kaip ir mes šios pajūrio rekreacinės teritorijos perspektyvas“, – susitikime kalbėjo iniciatyvinės grupės atstovė Jūratė Sofija Laučiūtė.

Darbėniškiai sunerimę ne tik dėl to, jog chemijos pramonės gamykla galimai atsiras visai greta jų namų, žmones ypač neramina tai, kad būtų kardinaliai ir negrįžtamai pakeistos seniūnijos, kuri pastaruoju metu ypač aktyviai orientuojasi į pajūrio reakcines galimybes ir verslus, perspektyvos.

 „Palanga supranta mūsų interesus, mūsų norus ir mūsų planus. Mes norime, kad greta Palangos esanti mūsų seniūnija plėtotų kurortines, turistines, sveikatinimo paslaugas, o ne chemijos pramonę. Todėl matome save būtent Palangos kurorto sudėtyje“, – kalbėjo delegatai.

Jie akcentavo, jog Kretingos rajono savivaldybės pozicija pakeisti rajono strateginius vystymo prioritetus, atsisakant siekti kurortinės teritorijos statuso ir keičiant kryptį į chemijos pramonės vystymą, yra nesuprantama ir kelianti nerimą. Tai Darbėnų seniūnijai reikštų bet kokių planų būti kurorto kaimyne, taip pat teikiančia rekreacines ir kurortines paslaugas, sunaikinimą.

„Mums iki jūros yra arčiau nei iki Kretingos, o iki Šventosios – tik 8 kilometrai. Jau dabar vasarotojai, atvykę pajūrin, apsistoja Darbėnų seniūnijoje, naudojasi čia teikiamomis nakvynės paslaugomis bei siūlomomis pramogomis. Pajūris yra mūsų visų, ir mes patys norime spręsti, kas turi būti rekreacinėse teritorijose greta jūros. Tai ne mes atsikraustome šalia gamyklos, tai gamykla atsikrausto greta mūsų. Todėl norime pradėti rinkti gyventojų parašus, kad būtų keičiamos administracinės ribos ir Darbėnų seniūnija būtų Palangos sudėtyje“, – informavo iniciatyvinės grupės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

Apie, anot iniciatyvinės grupės, netinkamą Darbėnų gyventojų atstovavimą sprendžiant šios teritorijos perspektyvas kalbėjo ir vykti į Palangos savivaldybę deleguotas iš Darbėnų kilęs garsus krepšinio treneris Kazys Maksvytis. „Mes siekiame, kad gyventojas būtų svarbus sprendžiant jo gyvenamosios vietos perspektyvas. Dabar esame visiškai negirdimi“, – kalbėjo treneris.

„Buvau paklaustas, kokia mano nuomonė, kaip vertinu Darbėnų bendruomenės iniciatyvą dėl šios seniūnijos prijungimo prie Palangos?“ – įraše Facebook klausia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Nenoriu ir negaliu kištis į Kretingos rajono savivaldybės valdžios reikalus, tačiau ir negaliu likti nuošalyje. Lietuva turi tik 99 kilometrus pajūrio, iš jo tik 25 kilometrai pakrantės ruožo priklauso Palangos savivaldybei,“ – pastebi jis.

Anot jo, prognozuojama, kad jau per artimiausius šešerius ar septynerius metus Palanga susijungs su Šventąja ir Palangos savivaldybėje liks labai mažai neurbanizuotų vietų. 

„Šie procesai jau dabar labai akivaizdūs. Tai reiškia, jog netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms pas mus praktiškai nebeliks vietos, ir turizmui reikalinga infrastruktūra – viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai – judės link Kretingos rajono, o vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes,“ – sako Š. Vaitkus.

Anot jo, jau dabar galima kalbėti apie tai, jog Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai. Didžiuliais turistų traukos centrais tapo „Atostogų parkas“, greta esantis „HBH“, išskirtinai dideliu populiarumu mėgaujasi vandenlenčių parkas „313“. Ir visi jie kuriasi greta Palangos bei orientuojasi į būtent turizmą.

Dar labiau turizmo investicijas į Kretingos rajono gyvenvietes paskatins statomas Šventosios uostas.

„Ką turistams galės pasiūlyti aukso vertės pajūrio rekreacinės teritorijos, jei jose įsikurs chemijos pramonės gigantai?“- retoriškai klausia Š. Vaitkus.

„Ne kartą akcentavau, kad mes, pajūrio gyventojai, nesame prieš metanolio gamyklos atsiradimą mūsų šalyje, priešingai – palaikome tokios pramonės vystymą kaip galimybę mūsų valstybei būti konkurencinga. Tačiau viskam turi būti savo vieta: chemijos pramonei – tam pritaikytos, su atitinkama infrastruktūra ir logistikos sprendimais išvystytos vietovės, turizmui, rekreacijai ir sveikatinimui – mūsų pajūris. O jo juk niekur kitur neperkelsime ir jokioje kitoje Lietuvos teritorijoje nesukursime.“

„Esu įsitikinęs, kad šiuo atveju mes kalbame ne tik apie vienos mūsų kaimynės seniūnijos, bet ir apie visos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtros perspektyvas. Tad, jei darbėniškiams pavyks įveikti visas teisines procedūras, kurių tikrai yra nemažai, Palangos taryba mielai svarstys galimybę priimti juos į mūsų savivaldybės sudėtį,“ – sako Š. Vaitkus.

Beje, Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos iniciatyvinės grupės atstovai priminė, kad Palangos ir Darbėnų istorija persipina jau daugiau kaip pusę amžiaus. Darbėnų kaimas ilgą laiką priklausė Palangos seniūnijai, vėliau – Palangos valsčiui.

PT info