KU archeologai - povandenininkai atveria visuomenei Baltijoje pražuvusių laivų istorijas

Klaipėdos universitete (KU) kuriamas jūrinis-pažintinis maršrutas, atveriantis Baltijos jūroje nuskendusių laivų istorijas. Laivų žūties vietas, jų dabartinę būklę po vandeniu anksčiau tyrinėjo bei aprašė KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) prof. habil. dr. Vladas Žulkus su komanda, kurioje ir archeologai-povandenininkai, ir profesionalūs narai. 

Šią vasarą suplanuoti 3 plaukimai KU mokomuoju burlaiviu „Brabander“ į trijų Lietuvos teritoriniuose vandenyse pražuvusių laivų „amžinojo poilsio“ vietas. Kultūrinio maršruto sukūrimas dalinai finansuojamas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos programą „Jūrinės kultūros edukacijos burlaiviuose“, tad drauge su mokslininkais ir narais profesionalais į vienos dienos ekspedicijas turi galimybę išplaukti ir visuomenės atstovai, suskubę atsiliepti į viešai skelbiamus kvietimus. 

Narai paneigė spėjimus apie antrą skenduolį laivą

Pirmasis laivas, Lietuvos vandenyse nuskendusių ir sudužusių laivų registre žymimas L-14, aplankytas š. m. liepos 29-ąją. Narai leidosi iki laivo, nufilmavo skenduolį. Per nėrimus taip pat patikrinta versija, jog šalia šio laivo galimai yra kitas nelaimėlis, nes dugno skenavimo duomenys rodė netoliese esant laivo formos darinį. Po nėrimo paaiškėjo, jog tai tik jūros dugno reljefo ypatybės. 

L-14 buvo atrastas 2005 m. per bendrą Lietuvos karinių jūrų pajėgų ir karinio švedų laivo išminavimo operaciją 24 metrų gylyje. Jis „ilsisi“ 6,6 km atstumu nuo kranto, į pietvakarius nuo Palangos. Laivas – medinis, apie 27 m ilgio ir apie 7 m pločio. Jo pirmagalis ir laivagalis yra suirę, apatinė korpuso dalis skendi smėlyje. Ten, kur būta laivo priekio, rasti net keturi inkarai (du dideli ir du maži) ir sukritusi inkaro grandinė. Atokiau nuo laivo priekio guli gerai išlikęs horizontalus medinis brašpilis (rankinis suktuvas inkarui iškelti)  su inkaro grandine. Laivo krovinys yra neįprastas ir gerai išlikęs – geležinkelio bėgiai. Bėgiai yra sukrauti „šulinio“ principu, kryžiuojant eiles viena su kita. Šis krovinys yra 14,8 m ilgio, 7,5 m pločio ir 3,95 m aukščio (dalis jo, kaip ir laivo korpuso apačia, yra smėlyje). Istoriniai šaltiniai teigia, kad laivas nuskendo 1870 ar 1871 m. Tuometėje Klaipėdos spaudoje buvo rašoma, kad 1870 m. vasario 2 d. garlaivis į Klaipėdą atplukdė 20 000 centnerių geležinkelio bėgių. Jie buvo skirti Rusijoje statomam geležinkeliui Liepoja–Kaunas. Iš Vokietijos atgabenti bėgiai Klaipėdoje būdavo perkraunami ir transportuojami į Liepoją jau kitais, mažesniais buriniais laivais. Vienas šių laivų ir nuskendo ties Palanga. 

Antruoju nėrimu bus aplankyta škuna „Lutra“ 

Dar vieną laivą, registruose žymimą kodu L-22, prof. V. Žulkaus ir narų komanda aplankys rugpjūčio 12-ąją, ateinantį šeštadienį. Jo ilgis yra apie 43 m, maksimalus plotis – 6,3 m. Laivas yra 30 m gylyje. Pirmąkart jis buvo atrastas karinės išminavimo operacijos metu 1997 m. Mokslininkai laivo liekanas tyrinėjo 2012 m. Tais pačiais metais nardytojai iš klubo „Oktopusas“ šiame laive rado bronzinį varpą su laivo vardu LUTRA. Taip  nustatyta, jog šis laivas buvo pastatytas Didžiojoje Britanijoje XIX a. pab. ar XX a. pradžioje. Tai yra buvusi metalinio korpuso krovininė škuna. Spėjama, jog laivas nuskendo XX a. III–IV-ame dešimtmetyje. Ant jo ir šalia jo guli atskiros konstrukcijos ir stovinčio takelažo liekanos, inkarai. Laivo antstatai neišlikę, priekinio stiebo nuolauža yra iškilusi virš denio apie 2 m. Į šią ekspediciją išplauks ir 15 klaipėdiečių, suskubusių atsiliepti į viešą kvietimą.

Apžiūrės ir prieš 200 metų nuskendusį laivą „Warre“ 

Kada vyks trečioji ekspedicija prie laivo, žymimo L-23, dar nežinoma. Kvietimai visuomenei dalyvauti ekspedicijose skelbiami likus 2-3 dienoms iki išplaukimo, kai įsitikinama, jog oro sąlygos bus palankios narų darbui, jiems, dirbant po vandeniu, ypač svarbus matomumas. 

Laivas L-23 liekanos buvo aptiktos 2010 m. per bendrą KU Povandeninių tyrimų centro ir Lietuvos hidrografijos tarnybos ekspediciją 36 m gylyje. Medinio laivo korpusas gana gerai išlikęs. Laivas stovi ant kilio, pasviręs ant kairiojo borto. Korpusas yra užneštas smėliu, Nardant aptikti du mediniai nulūžę stiebai. 2020 m. laivo liekanas tyrinėjo "Baltic Sea Heritage Rescue Project" narai, atrado laivo varpą ir identifikavo skenduolį. Šis ąžuolinio korpuso laivas buvo pastatytas 1802 m. Hull mieste (Didžioji Britanija) ir pavadintas “Warre”. 1823 m. balandžio 12 d. jis, pagautas vėjo ir ledo, nuskendo netoli Klaipėdos.

Povandeninį paveldą saugo įstatymai 

Povandeninės archeologijos pradininkas Lietuvoje KU prof. habil. dr. Vladas Žulkus sako, jog pirmasis jūrinis maršrutas, visuomenei atveriantis Baltijoje pražuvusių laivų istorijas – svarbus žingsnis, skatinantis krašto jūrinės istorijos pažinimą. „Piliakalnių juk neslepiame, jie visiems prieinami, matomi, jų istorinės vertybės tiriamos, aprašytos, skelbiamos viešai. Žinios apie nuskendusios laivus taip pat neturi būti paslaptis, o jų apsauga ir ją reglamentuojančiais teisės aktais turi rūpintis paveldosaugininkai. Kai kurie Baltijos jūroje nuskendę laivai jau yra įtraukti į saugotinų objektų sąrašus, apibrėžtos jų apsaugos zonos, kuriose negalima plaukioti, žvejoti ar nardyti neturint specialaus leidimo“,- akcentavo prof. habil. dr. V. Žulkus. 

Dalia Grikšaitė

KU atstovė spaudai