Kurorto naujakuriai: „Palanga mus užbūrė – neįmanoma, kad jūra mums atsibostų“

Ligita Sinušienė

Didelė dalis palangiškių važinėja dirbti į uostamiestį, o slaugytojų porą darbai į mūsų miestą atvedė net iš Šiaulių. Tai ir nulėmė sutuoktinių sprendimą parduoti savo rankomis įrengtą namą Saulės mieste, palikti artimuosius ir buvusius kolegas, ir įsikurti nuostabiame, kaip jie patys sako, miestelyje.

Ieško nedidelio sklypo
Tiesa, Dalius ir Jurgita Balčiūnai kurorte jau dirba, bet dar neįsitvirtino. Namas Šiauliuose dar laukia pirkėjo, o sutuoktiniai visą laisvą laiko po darbo vaikšto Palangos gatvėmis, ieškodami nediduko sklypo, arba didesnio, kurį galėtų dalintis su bendrasavininkiais, jaukiam namukui pasistatyti.
„Pernai pamačiau skelbimą, kad Šventojoje parduodamas 3 arų sklypas namui pasistatyti. Taip ir kilo man ši mintis, - pasakoja Dalius. - juk didelio sklypo Palangos mieste neįpirksi, o kurtis kur nors nuošalyje nenorime. Norisi, kad kada panorėję galėtume nueiti prie jūros, kad nereiktų sėsti į automobilį, kad atsidurtum centre“.
Sutuoktiniai džiaugiasi, kad nusprendę keltis į didžiausią šalies kurortą sulaukė didelio artimųjų palaikymo ir padrąsinimo. O buvę kolegas netgi baltai pavydi. Teko vieną pacientą vežti į Šiaulius, buvusi kolegė pamatė vyro kortelę ant chalato (Dalius dirba Palangos reabilitacijos ligoninėje) ir šūktelėjo: „Gal mainomės?“
Sprendimas persikelti į pajūrį atėjęs palaipsniui, tarsi pats gyvenimas sudėliojęs visas aplinkybes. Jurgita daugybę metų dirbo slaugytoja vienoje Šiaulių mokykloje.
„Kas vasarą turėdavau ilgas atostogas, ir pradėjau mąstyti – negi tik ilsėsiuosi. Reikia kažkuo naudingu užsiimti, - šypsosi laikraščio pašnekovė prisimindama. – Pernai žiūriu, kad kaip ir kasmet, artėjant vasari kolegos ruošiasi, kas braškių per vasarą skinti, kas dar kur nors. Tad ir pamaniau, kad reikia ir man įsidarbinti sezonui. Ieškodama sūnui darbo pasiūlymų internete netyčia aptikau, kad reikalingi slaugytojai Palangoje“.

Kasdien vaikšto pajūriu
Tiesa, pagal skelbimą moteris tąkart neįsidarbino, bet su vyru būdami Palangoje prisiminė maloniai praleistą laiką dar su mažais vaikais „Palangos gintaro“ sanatorijoje. Tad nusprendė tiesiog užeiti ir pasiteirauti, ar čia kartais vasarai nereikalingi slaugos specialistai. Apsilankymas sanatorijoje buvo lemtingas. Jurgita čia įsidarbino, dirba ir dabar. Moteris atvirauja, kad per ilgus metus mokykloje buvo pasiilgusi būtent medicininio darbo, ką ir atrado naujoje darbovietėje. Be to, jai itin priimtinas pamaininis darbo grafikas. „Kai dirbau mokykloje, kasdien tekdavo geriausią paros laiką praleisti darbe. Galvodavau, negi taip visą gyvenimą gražiausias valandas ir praleisiu darbe“, - sako naujoji palangiškė.
Jurgitai radus darbą kurorte, pradėjo ieškoti ir Dalius.
„Žinojau, kad čia nėra problema įsidarbinti vasaros sezono metu, bet paaiškėjo, kad slaugytojų čia nuolat trūksta. Be to, statomos ir naujos įstaigos, kuriose irgi reikės specialistų. Visa tai ir padrąsino čia kurtis“, - atvirauja vyras.
Todėl Balčiūnai kiek vieną laisvą minutę ir ieško jiems priimtinų variantų – nedideliam sklypui. „Galime pasiūlyti ir pagalbą senam žmogui. Prireikus galime suleisti vaistų, nupirkti reikalingų medikamentų ir panašiai“, - sako D. Balčiūnas.
Palanga šiauliečiams niekada nebuvo svetimas miestas. Balčiūnai metų metais vasaras leisdavo Palangoje, sako mūsų miestą pažįstantys kaip gimtuosius Šiaulius. Abu žavisi kurorto dviračių takais, pušynais.
„Šiauliai - dviračių miestas, bet ten nėra kur dviračiu nuvažiuoti, o čia, kas mums buvo atradimas, galima nuo Šventosios numinti iki pat Klaipėdos, - sako Dalius. – Ir nuolat vaikštom prie jūros. Kai su kolegomis pakalbam, jie sako visai neinantys prie jūros. Tvirtina, kad ir mes tik iš pradžių pavaikštinėsim, o paskui ir mums nusibos. Tačiau netikiu tuo. Tai atrodo tiesiog neįmanoma. Jeigu jau jūra mums nusibostų, tada nebežinau...“

Troško padėti kitiems
O kodėl abu pasirinkę slaugos specialisto specialybę? Pasirodo, Jurgita dar nuo mažens svajojo padėti žmonėms, tad slaugytojos specialybę pasirinko sąmoningai ir nedvejodama. Dalius šį darbą, galima sakyti, atrado.
„Dirbau vairuotoju Greitosios pagalbos stotyje. Iš tiesų vairuotojas turėtų būti ir paramedikas, bet situacija yra tokia, kad vairuotojai, nebūdami paramedikai, atlieka paramediko darbą. Įstaigos nesiunčia jų mokytis, įgyti šios specialybės. Jeigu žmogus nori, jis turi studijuoti už savo lėšas, - pasakoja redakcijos svečias. – Man patiko padėti žmonėms, tas intensyvus darbo ritmas, netgi ekstremalusis, tad nusprendžiau įgyti specialybę. Su dar keliais kolegomis pasitarėme, kad jeigu jau mokytis, tuomet iš karto pasirinkti geresnes studijas – slaugos specialisto, o ne paramediko“.
Dalius sako tikįs, kad sveikatos reforma padės pakelti medikų prestižą.
„Nesu nusivylęs sveikatos ministru Aurelijumi Veryga. Tikimės, kad, kaip žadama, pakils ir mūsų algos. Ir labai palaikau jo iniciatyvas kovoti su alkoholio problema. Iš tiesų dirbdamas Greitosios pagalbos stotyje mačiau, kaip po mėnesio dešimtos dienos iki penkioliktos, kol neprageria visų pašalpų, pasipildavo iškvietimai. Tam tiesiog ruošdavomės. Ir taip – kiekvieną mėnesį, - pasakoja vyras. – Pradžia būdavo po 22 valandos. O galėtų būti tokia tvarka, kad jeigu žmogus pakliūva girtas po pašalpos, ji jam sumažinama perpus, dar sykį pakliuvo – ją atimti visai. Tuomet skirti maisto talonus, kad išgyventų, bet pinigų tokiems žmonėms duoti nebegalima“.
„Matau, kad žmonės, ypač kaimų gyventojai, piktinasi valdžios sprendimais, apribojančiais alkoholio vartojimą, o ir televizija jiems pataikauja, atsižvelgdama į laidų reitingus. Mes šeimoje stengiamės televizoriaus netgi visai nežiūrėti, nes nelabai ir bėra ką, - dalijasi mintimis slaugytojas ir šypteli. – Kita vertus, dabar daugiausiai skaitome įvairius skelbimus apie parduodamus sklypus Palangoje. Esame svarstę ir apie butą, bet vis dėlto galvojame, kad jeigu jau atsisakome savo rankomis įkurto namo, tai nesinori visai apsiriboti. Ar eiti gyventi kažkur laukuose, kad iki jūros reiktų automobiliu važiuoti“.
Dalius – ne tik dėmesingas slaugytojas, bet ir turi nagingas rankas. Laisvu nuo darbo laiku pats ir įsirenginėjo savo namus Šiauliuose. Pats svajoja pasistatyti namuką ir Palangoje.
Ar sutuoktiniai, daugiau nei 40 metų pragyvenę Šiauliuose, nesiilgi šio miesto?
„Nostalgijos nejaučiame, - prisipažįsta. – Jei pavyktų čia įsikurti, pasistatyti čia namus, galima būtų sakyti, kad apsigyventume svajonių mieste. Sąmoningai nesvajojome būtent čia apsigyventi, bet gal ir dėlto, kad negalvojome, jog įmanoma čia rasti pastovaus darbo, bet miestas yra nuostabus. Jūra, pušynai. Žinoma, po Šiaulių mums čia atrodo neįprastai ramu, tarsi niekas nevyksta. Bet kol kas pramogoms nelabai laiko ir turime, gal nelabai ir ieškome. Tiesa, lankėmės Kastyčio Kerbedžio koncerte naujoje Palangos koncertų salėje. Labai patiko“.
Vieno dalyko Dalius sako pasigendąs Palangoje – vandens pramogų priimtina kaina. „Šiaulių „Impulse“ turėjau išsipirkęs metinį abonementą, tad dienai kaina būdavo tik 1 euras, o Palangoje man to trūksta. Šiauliuose kasdien eidavau paplaukioti, nusimaudyti. „Atostogų parko“ kainos – tikrai ne slaugytojų kišenei, - juokiasi laikraščio pašnekovas. – Palangiškio kortelės kol kas negalime įsigyti, nes dar esame registruoti Šiauliuose“.

Propaguoja sveiką gyvenseną
O Jurgita, Saulės mieste atradusi „Gyvenimo meno“ mokyklą, randa peno savo sielai ir čia. „Man svarbu gyventi sveikai. Jau 10 metų esu vegetarė, porą metų nevalgau ir žuvies, kai įsisąmoninau, jog žuvis – irgi mėsa, - pasakoja moteris. – Sveika gyvensena yra ne tik tinkama mityba, bet visų pirma prasideda nuo dienos režimo, nuo minčių, nuo teisingo požiūrio į save ir aplinkinius“.
Paprašyta, Jurgita pasidalina kai kuriais savo naujais supratimais: „Moteris apskritai neturi dirbti. Nebent dirbti mėgstamą darbą, kuris jai teikia didžiulį pasitenkinimą. Moteris turi realizuoti save, ir kai ji laiminga, tada visa šeima Laiminga. Kai moteris įsitempusi, pavargusi, tada ne tik ji – visi aplinkiniai jaučiasi blogai. Net ir vaikų ligos ateina iš tėvų įtampos. Kai tėvai nurimsta, pasitraukia ir vaikų ligos. „Šiais laikais žmonės patiria labai daug streso, visi ieško ramybės“.
Moteris prieš daug metų sako atradusi ne tik vidinį nusiraminimą, bet, su vyru apsigyvenusi Palangoje nuo rudens, jaučia ramybę ir mūsų mieste. „Esame tiesiog įsimylėję senąją Palangą, Birutės parką, dviračių takus. Taip nosis čia būti, įsitvirtinti. Palanga tiesiog užbūrė mus, bet į viską žvelgiu ramiai. Nekeliu įtampos. Kol kas, kaip matau, viskas dėliojasi tarsi savaime, tarsi net nuo mūsų nepriklauso. Jaučiu, kad atradome savo vietą. Negaliu pasakyti, kas bus rytoj, bet šiandien esame ten, kuri ir turime būti“.