„Laiko tėkmėje“ – septyniasdešimt penkeri Palangos viešosios bibliotekos gyvavimo metai

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2013 metų balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, jau tryliktą kartą skelbia Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios šūkis „Nežinai? Pėdink į biblioteką!”.

Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka nuo balandžio 23-iosios iki 29-osios palangiškius ir miesto svečius pakvietė į net aštuonis renginius. 13-ąją Nacionalinę bibliotekų savaitę antradienį, balandžio 23 d., pradėjo Prano Mašioto, vaikų rašytojo, pedagogo ir publicisto 150-osioms gimimo metinėms Vaikų bibliotekoje skirtas renginys „Skaitome Praną Mašiotą“. Ketvirtadienį Vaikų bibliotekoje surengta diskusija „Ką renkiesi: knygą ar internetą“, o Viešojoje bibliotekoje vyko Anelės Emilijos Mažeivaitės poezijos knygos „Paukščio žvilgsnis“ sutiktuvės, šeštadienį persikėlusios ir į Šventosios biblioteką. Penktadienį Viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Šv. Jurgis lietuvių liaudies mene“. Baigėsi Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai pirmadienį, kai buvo pristatyta palangiškio pedagogo Jono Brazdžionio kūryba.
Tačiau, ko gero, nesuklysime teigdami, jog pačiam Palangos viešosios bibliotekos, pernai šventusios savo 75-ąjį gyvavimo jubiliejų, kolektyvui svarbiausia Nacionalinės bibliotekų savaitės diena buvo trečiadienis, kai gausiai susirinkusiems palangiškiams bei buvusiems ir esamiems bibliotekos darbuotojams pristatytas leidinys „Palangos viešoji biblioteka laiko tėkmėje“. Jo sudarytoja – Bronislava Spevakovienė, kuriai talkino Rasma Sabaliauskienė, Nijolė Bagdonienė, Miglė Jonaitienė ir Aura Banevičienė. Knygos viršelis iliustruotas dailininkės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės piešiniu, leidinį puošia ir šios menininkės specialiai Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai sukurtas ekslibrisas.
Kaip sakė leidinį pristačiusi bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė, ši knyga – antroji, kurią sudarė ir išleido bibliotekos kolektyvas. Pirmoji buvo skirta šviesios atminties Audros Lukauskytės atminimui.
Palangos viešosios bibliotekos kolektyvas leidinį skiria bibliotekos įkūrimo 75-osioms metinėms. Knyga supažindina su bibliotekos ir jos padalinių, anksčiau buvusių savarankiškais, istorija. Leidinį sudaro bibliotekos darbuotojų parašyti straipsniai, kuriuose, kiek leidžia galimybės, atkuriamas laikmetis, įstaigos veikla, prisimenami kultūrai, knygai ir skaitytojams gyvenimą paskyrę bibliotekininkai. Tekstą papildo darbuotojų sąrašas ir bibliografinė rodyklė „Palangos miesto viešoji biblioteka spaudoje“.
„Palangos biblioteka niekada neturėjo parašytos savo istorijos, – sakė direktoriaus pavaduotoja A. Banevičienė. – Nedrįsčiau sakyti, kad ši knyga – didelis istorinis veikalas, tačiau leidinyje peržvelgiama visa jos istorija nuo pat įkūrimo ir dar anksčiau – nuo 1934-ųjų metų, kai spaudoje pasirodė pirmieji vieši pasisakymai su raginimais įkurti Palangoje biblioteką. Beje, apie jos reikalingumą vienas pirmųjų prakalbo J. Šliūpas, pažadėjęs padovanoti bibliotekai knygų. Įkurta ji po trijų metų – 1937-ųjų kovo 15 dieną, o įsikūrė Vytauto gatvėje 84 numeriu pažymėtame name“.
Susirinkusiesiems A. Banevičienė išsamiai pristatė Palangos viešosios bibliotekos, Šventosios filialo, įkurto 1939 m., Vaikų bibliotekos, pirmuosius skaitytojus pasitikusios 1952-aisiais, „Lino“ filialo, veikusio nuo 1979-ųjų iki 1999-ųjų, bei nuo 1980-ųjų atidaryto „Gintaro“ filialo veiklą. Direktorės pasakojimas buvo gausiai iliustruotas nuotraukomis, kurias smagiais komentarais papildė esami ir buvę bibliotekos darbuotojai.
„Ar daug įstaigų Palangoje gali pasigirti 75 metus siekiančia istorija? Nebent Senoji gimnazija, – kalbėjo nuo 1981 metų Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai vadovaujantis jos direktorius Kęstutis Rudys. – Ir nors daugiausiai laurų už darbus kultūros laukuose susirenka kultūros centrai, vis dėlto būtent biblioteka tyliai ir kantriai atlieka patį didžiausią darbą, kuris kartais net nepastebimas“.
Pasak direktoriaus, Palangos bibliotekai labai pasisekė, nes ji, kaip ir dera kultūros įstaigai, yra pačiame miesto centre. Pasisekė ir tai, kad po rekonstrukcijos pastatas tapo labai gražus, nors K. Rudys sako matantis, kad ne visus šiuolaikinei bibliotekai keliamus reikalavimus ji atitinka. Pasisekė, kad per metų metus pavyko bibliotekoje sukaupti išties gerą lietuviškų leidinių fondą.
„O labiausiai bibliotekai pasisekė – pamenu tai iš vaikystės, kai tapau Vaikų bibliotekos skaitytoju, iš jaunystės ir per visus savo darbo metus matau tai, – kad čia dirbo, dirba, ir, tikiuosi, dirbs labai puikūs žmonės, kurie neverčiami ir nestumdomi, dirba, kaip moka – iš visos širdies“, – sakė direktorius K. Rudys.