Lietuva – kaip aikštinga mergaitė: norisi semti Europos Sąjungos pinigus, bet jai atsiverti - baisu

Linas JEGELEVIČIUS, 2011-10-25
Peržiūrėta
1838
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lietuva – kaip aikštinga mergaitė: norisi semti Europos Sąjungos pinigus, bet jai atsiverti - baisu

Į Europos Sąjungos (ES) Regionų Komiteto surengtą konferenciją „EuroKom“, kitaip tariant Europos Komunikacija, šio didžiausio ES komiteto kvietimu, atvažiavo daugiau kaip 700 žurnalistų ir redaktorių iš visos Europos Sąjungos. Konferencijoje lankėsi ir šių eilučių autorius.

 

Kaip priartinti Europą prie kiekvieno bendrijos gyventojo?

 

Galima tik paspėlioti, kiek Europos Sąjungai kainuoja vien tokio būrio – konferencijos dalyvių – kelionės į Briuselį, maitinimas ir nakvynė keturių ar penkių žvaigždučių Briuselio viešbučiuose.

Milijoną! Ir tai – tik viena iš daugelio konferencijų, o jų – konferencijų, susitikimų, seminarų ir kitų renginių, už kurių organizaciją ir dalyvių priėmimą iš savo kišenės dosniai atseikėja Briuselis – čia vyksta labai daug. Ko gero, kiekvieną dieną – po keliolika.

Kita vertus, toks Briuselio dėmesys žurnalistams, išsibarsčiusiems nuo saulėtos Portugalijos iki niūrios Baltijos, nėra atsitiktinis – komunikacijos klausimai, paprastai tariant, kaip Briuselį ir jame priimamus sprendimus „priartinti“ prie kiekvieno iš ES pusės milijardo gyventojų, kaip juos pateikti suprantamai ir aktualiai, yra viena didžiausių Briuselio galvos skausmų.

Šių eilučių autorius, kaip ir žurnalistai iš kitų mažesnių Europos Sąjungos šalių, ES naujokių, diskusijoje gynė požiūrį, kad Lietuvoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ar kitoje buvusio komunistinio bloko šalyje politikai dažniausiai žiūri į Europos Sąjungą kaip į melžiamą karvę – paspausi spenį ir trykš pinigai renovuoti mokykloms, tiltams, kitiems infrastruktūros objektams.

O kai kalba pasisuka apie Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą ES šalių narių teisės aktuose ar jų suderinamumą su ES teise, žiūrėk, provincialūs Lietuvos Seimo nariai ima raukytis – girdi, Europos Sąjunga kišasi į šalies vidaus reikalus, primeta savo požiūrius ir vertybes.

Bet, ponai bendros Europos skeptikai, niekas gi per prievartą, kaip 1940-aisiais, nesiuntė jūsų prieš septyneruis metus į Briuselį parvežti Europos Sąjungos saulės! Juk referendume  visi pasisakėme už ES narystę!

Tie politikai, kurie niurzgia dėl Europos Sąjungos neva didelio svorio nacionalinėje teisėkūroje turėtų prablaivėti – arba Lietuva eina Vakarų Europos pramintais keliais, gaudama visas Europos Sąjungos teikiamas saugumo garantijas, arba blaškosi viena, rizikuodama patekti į tos pačios Rusijos poveikio lauką. Kito pasirinkimo dabartinės istorijos neduota.

 

Svarbus savivaldybių vadovų požiūris

 

Nors Lietuvoje ES palaikymas, kaip rodo visuomenės apklausos, yra vienas didesnių visoje Europos Sąjungoje (žinoma, pirmiausia dėl milijardinės ES finansinės paramos: šių metų šalies biudžete vienas trečdalis visų lėšų yra Europos Sąjungos!), bet Briuselio komunikacijos žinovai vienu balsu tvirtina – informacija apie ES ir Europos Parlamento (EP) darbą, priimamus sprendimus, aktualius visiems Europos erdvės gyventojams, dažnai eilinių žmonių nepasiekia.

Dėl to ne vienoje ES šalyje, kaip pastebėjo konferencijos kalbėtojai, didėja euro skeptikų gretos.

„Deja, bendros Europos idėja nėra labai patraukli visoje Europoje. Todėl labai svarbu visiems apie Europos bendrus reikalus ir priimamus sprendimus kalbėti vietiniame lygmenyje. Briuselio informacija negali būti nuleista iš viršaus, nes taip ji paprasčiausiai „neveikia“. Galima tik vieninteliu keliu populiarinti bendros Europos idėją – taikant principą „iš viršaus į apačią“ (top-down),“ per konferencijos atidarymą pabrėžė ES Regionų Komiteto prezidentė Mersedes Bresso.

Ji pabrėžė, kad „komunikuojant Europą“ labai svarbi vietos municipalitetų, kitaip tariant, savivaldybių darbuotojų ir ypač vadovų indėlis į bendros Europos ir jos vertybių propagavimą.

Kaip pavyzdį, ji papasakojo, kad Italijos Bolonijos meras kiekvieną dieną socialiniame tinklalapyje "Facebook" palieka savo įrašą, liudijantį, kaip Europos Sąjungos lėšos ir sprendimai veikia Bolonijos gyvenimą.

„Kadangi Bolonijos meras yra labai populiarus regione, toks jo pavyzdys „užkrėtė“ Europos idėja vietos bendruomenes, jaunimą. Ar galėtume pasakyti, kad jūsų merai rodo didelę iniciatyvą propaguojant bendrą Europą?“ – retoriškai konferencijos dalyvių klausė M. Bresso.

Išties, ar, pavyzdžiui, Palangos meras rodo kokį nors dėmesį Europos sanglaudai ar „verda“ Lietuvos, ar dar blogiau, Palangos „sultyse“?

 

Lietuvai priimtini tik Europos  Sąjungos pinigai?

 

Neįžeidžiant daug Palangai jau nuveikusio mero Š. Vaitkaus, ko gero, ne vienas atsakysite, kad, vietos valdininkų „bendros Europos“ idėja baigiasi ir prasideda europinių pinigų skaičiavimu. Akivaizdu, kad be Europos Sąjungos paramos šiandien Palanga būtų  nyki ir skurdi.

O Lietuvos merams, ko gero, viešai paremti Europos Sąjungą, Europos Parlamentą ir jų sprendimus yra „politiškai“ nenaudinga – ims ir apšauks nelabai išsilavinusi, „tautiškai“ nusiteikusi tauta „tolerastu“!

„Lietuvos politikų bėda, kad dauguma jų, užuot skatinę bendras europines vertybes, labiau linkę pataikauti minios nuomonei. Nenuostabu: kitaip gali sumokėti brangiai – pralaimėti rinkimus. Pokario Vakarų Europoje žmonėms labiau rūpėjo, kaip išgyventi, o ne bendros Europos reikalai. Panaši padėtis dabar yra Lietuvoje: žmonėms, prislėgtiems ekonominių sunkumų, bendros Europos reikalai tiesiog neįdomūs. Tikiu, kad tokia padėtis, gerėjant šalies ekonominei padėčiai, keisis – atsiras poreikis Europos žinioms, nes tik bendra Europa užtikrina gerą Lietuvos ateitį,“ – su šių eilučių autoriumi mintimis pasidalijo konferencijoje sutiktas žinomas Lietuvos žurnalistas, neseniai atstovu spaudai Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje pradėjęs dirbti Vykintas Pugačiauskas.

 

 

Žino pagal darbus ir gaminius, o ne savireklamą

 

Ar, mielieji, bendros Europos ir globalizacijos idėjos jus nupurto, o Lietuva jums atrodo pasaulio centras, kuriame pluša darbščiausi pasaulyje žmonės, kur darželiuose rūtas sėja gražiausios pasaulyje merginos ir kur krepšininkai – vieni geriausiųjų pasaulyje?

Jeigu nors į vieną klausimą atsakėte teigiamai, ko gero, jums gresia „susirgti“ susireikšminimo liga. Sakyčiau, ja serga daug lietuvių.

Patikėkite: taip atrodo tik tiems save įsimylėjusiems lietuviams, kurie retai užveria savo kiemo vartus.

Galime džiaugtis, kad Europoje apie Lietuvą žino dauguma gyventojų, bet jų žinojimas apie mūsų kraštą labai ribotas – kad esame buvę Sovietų Sąjungos ar, geriausiu atveju, kad esame Europos Sąjungos nariai.

Sakote, o mūsų krepšininkų pasiekimai? Nekunkuliuokite: Europa lenkiasi futbolui, o apie krepšinio reikalus nutuokia tik saujelė krepšinio mylėtojų.

„Dažniausia, apie Lietuvą daugiau žino kolegos iš Rytų Europos. Nežinau daug kolegų iš Vakarų Europos, kurie būtų lankęsi ir Lietuvoje. Ačiū Dievui, kad blogos žinios iš Lietuvos nepasiekia Briuselio. Laimei, kad nevyksta itin baisių nelaimių Lietuvoje,“ interviu „Palangos tiltui“, kurį šiandien spausdiname, pripažino ir europarlamentaras Algirdas Saudargas.

Kažin, ar verta stebėtis, kad Lietuva palyginus yra dar mažai žinoma Europoje, ką jau bekalbėti apie pasaulį?

„Negalima visko žinoti apie 205 žemės valstybes. Geriausiu atveju, žinome, kad tokia valstybė egzistuoja, ir tai yra labai daug. Daugumai žmonių, kaip parodė visuomenės tyrimas, geriausiu atveju, rūpi tik trijų valstybių reikalai: savo šalies, Amerikos, nes ji aktyviausiai reiškiasi pasaulio arenoje, ir tos šalies, kur gyvena jūsų vaikai ar anūkai, ar kurioje jūs paprastai atostogaujate. Bet jeigu jūsų valstybės, esančios Europoje, kitur pasaulyje nežino, tik visiškas idiotas gali nežinoti Europos žemyno ar Europos Sąjungos. Kaip įprasta, dauguma žmonių apie kitas šalis sprendžia ne pagal tai, ką jos kalba reklamuodamos apie save, o ką daro ir gamina“, -  diskusijoje apie šalies prekinio ženklo įtvirtinimą pasaulyje (angliškai – „branding“) sakė vienas labiausiai konferencijos „EuroCom“ pamėgtų kalbėtojų Simonas Anholtas.

Ar Lietuva pasaulyje garsi dėl savo naujoviškų, neįprastų sprendimų, darbų, ar tik dėl to, kad kurpia milijonus litų kainuojančias savireklamos kampanijas, palieku spręsti jums...

 

Yra ir kitoks Briuselis...

 

Jeigu jums jokia Europa ir neįdomi, kartais palikti savo kiemą yra labai naudinga. Tik tuomet gali geriau įvertinti narystės Europos Sąjungoje ir Šengene (bevizėje Europos erdvėje) privalumus, palyginti, gal pasimokyti, o gal palinguoti galva: „Vaje, kokia senoji Europa yra supuvusi...“

Ar tikrai?  Valytojos atlyginimas Briuselyje siekia beveik 1000 eurų, arba 3450 litų, o gyvenimo lygis, socialinė apsauga Belgijoje – vieni geriausių visoje Europoje. Kai mūsų premjeras Andrius Kubilius „pjovė“ visų atlyginimus ir pensijas, Belgija, kaip ir dauguma ES šalių, skatino vartojimą – mažino kai kuriuos mokesčius, suteikė svarių lengvatų įsigyjant naujus automobilius, ar keičiant į juos senus. Belgijoje, ypač Briuselyje, nedarbo lygis – vienas mažiausių bendrijoje. Žinoma, Europos Sąjungos institucijos sukuria milžinišką pridėtinę vertę Belgijos sostinei ir visai šaliai.

Kita vertus, kitas Briuselis, simbolizuojantis Europos (ar ir Lietuvos?) įvairovę ir toleranciją, gali stebinti – Briuselio šiaurėje vienoje gatvėje įsikūrę musulmonai, o gretima gatvė žinoma dėl savo „raudonųjų žibintų“ – merginų languose, nors moterų teisės – Europos Sąjungos prioritetas; Briuselio senamiesčio gatvėse plaikstosi gėjų vėliavos – tos pačios lyties santuokos Belgijoje įteisintos; Briuselio geležinkelio stotis vakare tampa viena didele benamių ir narkomanų lindyne. Jei važiuosite metro, nesistebėkite, kad viename vagone regėsite ir mulatų, ir juodaodžių, ir arabų ir... lietuvių, kurie, galbūt pirmą kartą atvykę į Vakarų Europą, šnairuos į kitataučius.

Belgija šiandien sprendžia savo problemas - jau beveik du metai, kaip valonai ir flamandai, dvi vyraujančios tautinės grupės, nesugeba suformuoti šalies Vyriausybės, bet Briuselis yra Vakarų Europos gerovės, žmogaus laisvių ir Europos Sąjungos simbolis.

Lietuva, prieš beveik septynerius metus išreiškusi norą būti bendrijos dalimi, gali raukytis prieš tokį Briuselį, bet mūsų šalis, siekianti klestėti, būti saugia ir žinoma, kito kelio neturi – atsiverti pasauliui, senosios Europos patirčiai.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palanga tapo tarptautinių konferencijų vieta, sukviečianti į kurorte vykstančius renginius šimtus dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Šį rudenį Palanga priėmė Europos Sąjungos šalių ministrus, atvykusius į konferenciją „Mūsų Baltija“, taip pat – Europos Regionų komiteto narius iš 15 Europos sąjungos šalių, garsųjį „Lūžio tašką“, o šiuo metu kurorte vyksta Baltijos miestų sąjungos...


Rytoj Seimas svarstys lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nebėra laiko nuomonėms, debatams ir abejonėms – mūsų valstybė jau ilgai vėluoja užtikrinti tos pačios lyties porų lygiateisiškumą. 


Pirmadienį, spalio 18 d., Savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė Daina Vitkauskienė. 


Buvęs Krikščionių sąjungos (KS) kandidatas į Seimą Mėguvos rinkimų apygardoje, Vaidievutis Ipolitas Geralavičius, sakė „Palangos tiltui“, kad jo atstovaujamos politinės jėgos rezultatas Seimo rinkimuose jį „aiškiai“ nuvylė. „Maniau, kad nors pusantro procento gausime visoje šalyje, o dabar – vos 0.75 procento nuo visų balsų. Palyginus su...


Palangos senojoje gimnazijoje rugsėjo 18 ir 20 dienomis vyko Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šauliųPalangos 306 kuopos jaunųjų šaulių pristatymas su sportinėmis estafetėmis. Jį organizavo III klasės gimnazistai – būrio vadas Marius Gruzdys ir būrio vado pavaduotojas Dominykas Nuraševas. Jiems talkino kuopos jaunieji šauliai.


Praėjusį šeštadienį Kaune, karininkų ramovėje, vykusiame Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavime dalyvavo 191 delegatas. LŠS sudaro 10 rinktinių, veikiančių teritoriniu principu visose Lietuvos apskrityse. Šiandien rinktines sudaro daugiau nei 100 kuopų, įkurtų visuose Lietuvos rajonuose. Ir Šaulių sąjungai priklauso per 10 tūkst. narių....


Prieš Kalėdas Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos mokyklų savivaldų informavimo centras surengė keletą renginių moksleiviams.


Spalio 12 d. Kauno sporto halėje iškilmingai paminėtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) 25 metų jubiliejus.


Aš, Danas Paluckas, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, noriu visuomenei pateikti glaustą savo darbo Taryboje ir jos Kontrolės komitete ataskaitą ir atkreipti dėmesį į pagrindinius mano, kaip Tarybos Kontrolės komiteto pirmininko, veiklos momentus.


Į Europos Sąjungos (ES) Regionų Komiteto surengtą konferenciją „EuroKom“, kitaip tariant Europos Komunikacija, šio didžiausio ES komiteto kvietimu, atvažiavo daugiau kaip 700 žurnalistų ir redaktorių iš visos Europos Sąjungos. Konferencijoje lankėsi ir šių eilučių autorius.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius