Lietuviai, italai, vokiečiai, lenkai ir latviai įveikė 60 kilometrų pėstute į Palangą

Palangos tiltas, 2015-10-26
Peržiūrėta
1816
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lietuviai, italai, vokiečiai, lenkai ir latviai įveikė 60 kilometrų pėstute į Palangą

Per rugsėjį vykdytą projektą „Back on track“, skirtą Europos jaunimo darbuotojų mobilumui skatinti, 24 jo dalyviai iš Portugalijos, Italijos, Kroatijos, Vokietijos, Rumunijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos keturias dienas žygiavo iš Bernati (Latvija) į Palangą. Žygio tikslas – dalintis žiniomis apie patyriminį mokymą ir užsiėmimus lauke. Žygyje dalyvavo skirtingo amžiaus, bet ryžtingai nusiteikę įveikti tikslą jaunimo darbuotojai. Projektas „Back on track“ įgyvendintas Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ lėšomis.
Projekto „Back on track“ dalyviai keturias dienas praleido kelionėje iš Bernati į Palangą. Žygis daugiausiai vyko pajūriu, apsistojant Papėje (Latvija) ir Šventojoje. Per tris žygio dienas dalyviai pėsčiomis įveikė 60 kilometrų. Kelionės metu buvo atliekamos įvairios užduotys, tarpusavyje reflektuojama apie iššūkius, problemas, savo vaidmenį tarp kitų žmonių ir mokymosi procesus. Po keturių dienų žygio dalyviai susirinko Palangoje, kur po praktinės dalies laukė teoriniai mokymai.
Pagrindinė mokymų tema buvo neformalaus švietimo šaka – patyriminis mokymasis. Tai mokymasis, kurio bazė yra pojūčiai, todėl daug užduočių buvo skirtos išgirsti, pajusti, pamatyti, paragauti, kitaip atrasti kasdienius dalykus. Dalyviai taip pat taikė teorines žinias praktikoje. Jie turėjo suorganizuoti užduotis ir surengti orientacinį žaidimą mieste, taip pat sukurti vienos dienos programą ir ją įgyvendinti. Patyriminis mokymasis neatsiejamas nuo savęs tobulinimo. Einant vienumoje pajūriu ar atvirai kalbantis su kitais žmonėmis paliečiami klausimai, kurie dažnai užmirštami kasdienybėje.
Kaip pasakoja viena iš projekto „Back on track“ organizatorių Giedrė Valčiukaitė, žygio idėja kilo dėl noro atsisukti į gamtą beprotišku greičiu besisukančiame technologijų pasaulyje. „Įpratome dirbti ir mokytis greitai, kliautis internetu, technologijomis, uždaromis erdvėmis. Vis rečiau atsisukame į gamtą, reflektuojame savo vaidmenį joje, dėl greito tempo netgi neturime laiko joje būti. Laikui bėgant atsitraukimas nuo natūralių gamtos procesų didėja, o gamtos poveikis gyvenimui tampa vis lengviau valdomas ir greitai nebeturės jokios įtakos. Vis dėlto, nepaisant didėjančio siekio viską grįsti aukštomis technologijomis, siekius ugdymo veiklas dėl patogumo ir nedidelių kaštų perkelti į elektronines erdves, gyvomis patirtimis grįstas mokymasis aktualumo nepraranda, nors ir pradeda būti traktuojamas kaip alternatyva ar kritikuojamas dėl laiko sąnaudų“, – pasakoja organizatorė. Pasak G. Valčiukaitės, dirbantiems su jaunimu išsivadavimo iš technologijų tema tampa vis aktualesnė ir kyla klausimas – kokių veiklos alternatyvų galima sugalvoti su jaunais žmonėmis, kuriose reikėtų ne kliautis technologijomis, o kitomis juslėmis, gyvu bendravimu. Kaip toliau pasakoja pašnekovė, toks mokymo gamtoje metodas buvo pasirinktas neatsitiktinai: „Pasitarę su partneriais atradome, kad jaunimui įdomu iššūkiai, aplinkos ir veiklos kaita, o veiklos gamtoje – žygiavimas, stovyklavimas. Ugdymas gamtoje sukuria prielaidas kurti prasmingą santykį su gamta, stiprinti asmeninį ir socialinį tobulėjimą, mokytis išgyventi nesėkmes bei didinti atsparumą. Užsiėmimų gamtoje pozityvus poveikis jaunam žmogui yra nediskutuotinas. Ugdymas gamtoje leidžia nagrinėti temas, kurias ne visada lengva atliepti standartinėmis darbo su jaunimu priemonėmis. Tai – ugdymas apie gamtą, ekologiją, darnią plėtrą, aktyvų gyvenimo būdą. Iššūkio aspektas ugdyme gamtoje leidžia kitaip pažvelgti į grupių procesus, savęs pažinimą“.
Projekto „Back on track“ organizatoriai mano, jog visgi ne kiekvienas jaunimo darbuotojas išmano, kaip tikslingai panaudoti gamtą kaip ugdomąją priemonę ir kartais pritrūksta kompetencijų veiklų įprasminimui, refleksijai, o kartais drąsos imtis iki šiol nepilnai pažįstamos srities. „Dėl šių priežasčių buvo nutarta priimti iššūkį ir įgyvendinti projektą, kuris būtų paremtas patirtiniu mokymusi ir leistų tobulinti kompetencijas, reikalingas mokymosi gamtoje veiklų organizavimui su jaunais žmonėmis“, – apie projekto ištakas pasakoja G. Valčiukaitė.
Projekto dalyvė iš Portugalijos Sandra, paklausta, kaip apibūdintų projektą „Back on track“, žodžių kišenėje neieškojo ir pacitavo Lao Tzu mintį: „Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio“. Jeigu reikėtų pasirinkti citatą, apibūdinančią mokymus „Back on track“ – tai ši tiktų labiausiai. Projektas buvo unikalus patyrimas ne tik mokymosi atžvilgiu, bet ir asmenybės ugdymui. Pirmoji žygiavimo diena buvo labai intensyvi fiziškai bei kupina įvairių iššūkių. Jeigu prieš dvi savaites manęs būtų kas nors paklausęs, ar galėsiu nueiti 28 kilometrus per vieną dieną ir ar galėsiu tęsti žygį dar 17 kilometrų kitą dieną, aš, žinoma, būčiau atsakius, kad „ne“. Bet aš tai padariau ir jaučiuosi labai gerai. Aš supratau, jog kai turi tikslą, nuostabius žmones šalia ir esi gamtos apsuptyje – viskas yra įmanoma. Aš manau, kad mes turėtume mokyti tokio patyrimo ir kitus bei prisiminti tai kiekvieną dieną“.
Dar vienas projekto dalyvis – Alexander iš Vokietijos – mums pasakoja, jog projekto idėja – puiki: „Žygio „Back on track“ mintis sukurti projektą, kuris apjungia įprastas Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ savybes ir žygiavimą. Manau, jog tai nuostabi mintis. Taip pat tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios aš dalyvavau šiuose mokymuose. Ir, tiesą sakant, visi mano lūkesčiai buvo išpildyti. Aš patyriau mūsų grupės procesus nuo tada, kai mes buvom tik būrys nepažįstamų žmonių iš skirtingų šalių, iki tapimo draugais, ir galiausiai – savotiška šeima. Žygiavimo dėka aš turėjau galimybę skirti daug individualaus laiko sau ir savo apmąstymams. Taip pat kitų žmonių palaikymas ir patirties pasidalinimas privedė mane prie asmeninių pokyčių. Atpažinau savo stiprybes, taip pat ir silpnąsias vietas, su kuriomis pradėjau dirbti. Sutikau daugybę įdomių žmonių ir „laimėjau“ daug naujų draugų. Džiaugiausi kiekviena praleista akimirka šiame projekte ir norėčiau padėkoti jo organizatoriams – Justinai Garbauskaitei-Jakimovskai, Mykolui Oginskui, Giedrei Valčiukaitei ir mokymų vadovui iš Latvijos – Maris Resnis“.

Projekto „Back on track“ organizatorių informacija

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvoje vidiniu turizmu užsiimantys verslininkai atviri – dėl lietuvių turistų pralaimi konkurenciją lenkams ir kitiems pigesniems kraštams, o tiek investuoti, kad galėtume su jais varžytis, paprasčiausiai negalime.


Antrąją pergalę „7bet-NKL“ aštuntfinalio etape iškovojo Šakių „Vyčio“ krepšininkai, kurie savo aikštėje 87:82 (21:21, 22:27, 18:17, 26:17) įveikė Palangos „Kuršius“.


Palangos senosios gimnazijos mokiniai valstybės atkūrimo dieną sutiko originaliai – vaikščiodami, bėgiodami, slidinėdami, čiuožinėdami ir net jodinėdami . Fizinio ugdymo mokytoja Dalia Rakauskienė pasakojo „Palangos tiltui“, kad ji su savo kolege Ingrida savo auklėtiniams metė iššūkį – per tris savaites, iki Vasario 16 dienos...


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino 12 kandidatų į Seimą Mėguvos rinkimų apygardoje. Kaip įsitikino šių eilučių autorius, beveik visi jie mielai postringauja apie rūpinimąsi žmonėmis, meilę Tėvynei ir Palangai. Tačiau dauguma ilgai krapštė galvas ir klupo ties paprasčiausiu klausimu: „Kiek kilometrų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje driekiasi...


Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė daugelio atostogų planus. Dabar lietuviai turi mažą pasirinkimą – keliauti po Lietuvą arba bandyti laimę užsienyje. Į Palangą kol kas kukliais skaičiais atvykstantys lietuviai nusiteikę puikiai praleisti laiką ir tikina: kam nepatinka Palanga, tie – išlepę, rašo Vytautė Merkytė, "Delfi" žurnalistė.


Per rugsėjį vykdytą projektą „Back on track“, skirtą Europos jaunimo darbuotojų mobilumui skatinti, 24 jo dalyviai iš Portugalijos, Italijos, Kroatijos, Vokietijos, Rumunijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos keturias dienas žygiavo iš Bernati (Latvija) į Palangą. Žygio tikslas – dalintis žiniomis apie patyriminį mokymą ir užsiėmimus lauke. Žygyje dalyvavo...


Kiekvieną pirmą spalio mėnesio penktadienį visas pasaulis mini Tarptautinę šypsenos dieną. Ar kada nors susimąstėme, kokie esame mes, palangiškiai? Šviečiantys šypsena ar niūrūs kaip lapkričio debesys?


1000 kilometrų lenktynių finišo liniją Palangoje pirmas kirto lietuvis

Pagal Viešųjų ryšių agentūros „Visus Bonus“ pranešimą spaudai, 2013 07 15 | Rubrika: Miestas

Tradicines 1000 kilometrų autolenktynes savaitgalį laimėjo Nemunas Dagilis, atstovaujantis komandai „General Financing-Autopaslauga“. Jis pirmasis kirto 1000 kilometrų lenktynių finišo liniją, anksčiausiai įveikęs šią distanciją sudarančius 334 ratus.


Praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį Palangoje lankėsi Lenkijos miesto Ustkos savivaldybės, su kuria dar 2006-aisiais metais pasirašyta dviejų miestų bendradarbiavimo sutartis, delegacija, kurios sudėtyje buvo Ryszard Kwiatkowski, Ustkos miesto savivaldybės mero pavaduotojas, Teresa Świeboda, Ustkos miesto savivaldybės tarybos narė, Piotr Wójcik, Ustkos miesto savivaldybės tarybos narys...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius